Įprasta manyti, kad įprotis graužti nagus atsiranda dėl streso. Kai žmonės ima nervintis, pradeda graužti nagus. Tačiau tokie tyrimai dar nėra iki galo atlikti ir patvirtinti.
Kai kas mano, jog šis įprotis perduodamas genetiškai, nes daugelyje šeimų, kuriose vaikai graužia nagus ir jų tėvai tai darė, arba daro iki šiol. Kiti tvirtina, kad tai ne įgimtas, o įgytas įprotis. Treti galvoja, kad nagus ima graužti vaikai, kurie ankstyvojoje vaikystėje turėjo įprotį čiulpti pirštus. Tačiau paaiškėjo, kad ne visi vaikai, graužiantys nagus, vaikystėje čiulpdavo pirštą.
Stresas vaikui sukelia tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasikeitimų. Pavyzdžiui, persikraustymas į naują butą tiek suaugusiems, tiek vaikams yra džiugus. Tačiau toks įvykis sukelia didelį susijaudinimą ir galiausiai vaikas vėl ima graužti nagus. Arba: įdomių, įtempto siužeto nuotykių pasakojimas prieš miegą tai šaunu, tačiau tai vaikui sukelia ir stresą. Kitaip tariant, tai, kas suaugusiam nesukelia streso, gali labai paveikti vaiką.
Kaip atpratinti vaiką nuo įpročio graužti nagus?
Tėvams reikėtų stebėti vaiką: kokia konkreti situacija išprovokuoja jį graužti nagus? Kai visas šias situacijas pastebėsite, stenkitės arba jų išvengti, arba šiek tiek jas keisti (turite keisti pačią situaciją, o ne vaiko elgesį).
Nepamirškite: kaip auklėjamasis metodas šioje situacijoje visiškai netinkamas mušimas per rankas tuo momentu, kai vaikas ima graužti nagus! Vyresnio amžiaus vaikui būtina garsiai pasakyti pastabą, taip pat efektyvu ištepti pirštus ir nagus tepalu, turinčiu bjaurų skonį.
Šio įpročio atsikratyti labai sunku. Tėveliams reikia daug kantrybės, išradingumo tam, kad atrastų savitus metodus, padedančius atsikratyti nagų graužimo. Svarbiausia būti atkakliems ir pastoviai kovoti su šiuo vaiko įpročiu, tačiau daryti tai neįkyriai, švelniai, mandagiai ir kasdien.
Šaltinis: efamily.ru