"Mano dukrai 1 metai. Draugaujame su 1,5 mėtų mergaite, kuri persirgo tridiene karštine. Ar gali mano dukra užsikrėsti šia liga, ar visi vaikai ja perserga?"
Didelė tikimybė, kad jūsų dukra susirgs šia vaikiška liga. Tridienę karštinę sukelia šeštasis žmogaus herpeso virusas (HV6), todėl ji dar vadinama šeštąja vaikiška liga, kuria, beje, vaikas dažnai suserga pirmiausia. (Kitos penkios vaikiškos ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudonukė, tymai, kiaulytė. Trys pastarosios kontroliuojamos vakcinomis.)
Herpeso virusų šeimai priklauso beveik 100 narių, septynių iš jų "šeimininkas" yra žmogus. Herpeso virusams būdingas gebėjimas visą gyvenimą gyvuoti atitinkamose "šeimininko" ląstelėse. Sutrikus imunitetui, toks virusas gali suaktyvėti, todėl herpeso virusų sukeltos ligos linkusios pasikartoti.
Inkubacinis tridienės karštinės periodas yra apie 10 dienų. Užsikrečiama per kvėpavimo takų sekretą, seiles. Įrodyta, kad apie 90 proc. naujagimių turi imunitetą, įgytą iš motinos. Šis įgytas imunitetas pradeda nykti mažyliui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Todėl tridiene karštine dažniausiai serga vyresni nei pusės metų vaikai. Nustatyta, kad beveik visi 3-5 metų vaikai turi antikūnų, kovojančių prieš šį herpeso virusą (HV6), taigi yra persirgę tridiene karštine.
Liga prasideda karščiavimu, dažnai pakyla aukšta (39-40C) temperatūra, nėra aiškių virusinio kvėpavimo takų kataro reiškinių (slogos, kosulio). 10-15 proc. atvejų HV6 virusas gali sukelti traukulius - tai ne gimdymo traumos pasekmė, kaip dažnai manoma.
Ligoniukas paprastai karščiuoja tris keturias dienas. Trečią ligos dieną temperatūra krinta. Apžiūrint galima pastebėti, kad paraudę žiočių lankai, padidėję pakaušio limfmazgiai. Dažniausiai "numušus" temperatūrą mažylio būklė būna nebloga, jis neatsisako valgyti, geria skysčius, yra aktyvus, žaidžia.
Kai temperatūra nukrenta, odelėje atsiranda rausvų dėmelių. Tuomet paprastai ir galima nustatyti galutinę tridienės karštinės diagnozę. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl galima jo ir nepastebėti.
Kai imuninė sistema yra sutrikusi, retais atvejais pasitaiko, kad liga kartojasi. Tridienei karštinei specialaus gydymo dažniausiai nereikia, bėrimas išnyksta savaime.
Svarbiausia:
- karščiuojančiam vaikui "mušti" temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus,
- duoti gerti daug skysčių,
- galima vartoti homeopatinius imuninę sistemą stiprinančius vaistus.
Kartais norint apsidrausti karščiuojančiam vaikui skiriamas antibakterinis gydymas, o po kelių dienų atsiradus bėrimui manoma, jog jis yra alerginis. Norint patvirtinti tridienės karštinės diagnozę, galima atlikti laboratorinius tyrimus, ieškant HV6 antikūnų.
Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti gydytojas, nes karščiavimas gali būti ir kitų ligų simptomas.
Pediatrė Aurika Jurevičienė
Šaltinis: Mažylis, 2003 Nr.9