Mūsų namai amžinai pilni visokių mamų, tetų ir močiučių, kurios būriuojasi aplink kūdikio lovytę ir smulkiai aptarinėja kiekvieną jo judesį... Matau, kokie visi be galo laimingi. Aš irgi myliu savo vaiką. Bet stoviu kaip koks kambario rakandas, ir jaučiuosi toks nereikalingas. Ką man daryti?
Pirmiausiai, nemanykite, kad šis išbandymas atiteko tik jums vienam. Visi naujagimių tėvai išgyvena didesnę ar mažesnę tarpusavio santykių krizę. Naujagimio atsiradimas namuose suardo įprastą poros santykių pusiausvyrą. Mažylis atima praktiškai visas moters jėgas ir energiją, o ji, pasirodo, nesugeba paskirstyti dėmesio abiems taip, kad jo sulauktumėt tiek, kiek anksčiau. Jums labai trūksta emocinio artumo. O jaunai mamytei šiuo metu taip reikia jūsų palaikymo ir švelnumo. Neveltui psichologai vaikučio atsiradimą šeimoje vadina nepaprastaja padėtimi.
Kantrybės! Po pusmečio vaikutis ims labiau domėtis aplinkiniu pasauliu ir jo bei motinos simbiozė palaipsniui nyks. Maždaug 10-12 mėnesių mažylis tėčiui jau nebekelia paniškos baimės dėl savo trapumo ir gležnumo, tad tarp jų mezgasi žymiai šiltesnis kontaktas. Tai visiškai normalu. Yra labai daug tėčių, kurie iki šio laikotarpio mažai bendrauja su kūdikiu. Prisiminkite vaikystę, nustokite būti didelis rimtas dėdė ir pasiduokite vaikiškumui: kontaktas su vaiku atsiras savaime ir teiks jums daug džiaugsmo bei naujų patyrimų.
Daugiau apie tėčiams rūpimas problemas skaitykite ir diskutuokite Forume, Tėčio puslapyje.
Šaltinis: supermama.lt