{mosimage}Paplitęs stereotipas, kad tėvui svarbiausia sulaukti sūnaus „paveldėtojo“, pamažu nebetenka savo reikšmės ir aktualumo. Vis dažniau šeimose būtent dukrelės tampa tėvelių pasididžiavimu. Visi tėvai žino, kad auklėti mergaitę, nors ji ir visai mažytė, ne taip jau lengva, nes ji – moteris, visai kitokia nei vyras. Diagnostikos priemonės leidžia sužinoti būsimo kūdikio lytį, kol jis dar negimęs. Būsimas tėvelis gali pradėti auklėti savo dukrytę dar jai būnant motinos įsčiose.

Pirmiausiai, sukurdamas namuose tokią atmosferą, kad nėščioji ir mažylis jaustųsi ramūs bei mylimi, bei kalbėdamasis su pilvuku, dainuodamas jam, patikėkite - ji jus girdi.

Vedlys į vyriškąjį pasaulį

Šiuolaikiniai vyrai laužo dar vieną atgyvenusį stereotipą: merginos vieta prie puodų. Šiuolaikinis tėtis negali leisti savo dukrai psichologiškai įstrigti namuose. Jis turi tapti pirmuoju taktišku, dėmesingu ir jautriu mokytoju: kas geriau jei ne tėtis išmokys dukrą plaukti, važiuoti dviračiu, savigynos, orientavimosi aplinkoje, fotografavimo ir t.t.
Tačiau pati svarbiausia ir pagrindinė tėčio misija – supažindinti dukrą su vyriškuoju pasauliu, kuris nėra jai priešiškas, parodyti, jog abi lytys, nors ir yra skirtingos, yra lygiavertės. Būtent tėtis supažindina mergaitę su vyrišku požiūriu, elgesiu ir suvokimu. Būdamas pirmuoju dukros sutiktu vyru, jis tampa idealaus vyro modeliu. Jei šis įvaizdis, autoritetas pasitvirtina ir paauglystės amžiuje, suaugusi ji ieškos vyro, panašaus į tėtį, kartais net sąmoningai tai suprasdama. Jei tėtis sugebėjo sudaryti teigiamą suvokimą apie vyrus apskritai, suaugusiai dukrai puikiai seksis sutarti su vyrais. Būkite dukrelei pirmiausiai draugas, o tik po to tėvas. Ir nepamirškite, kad sakydamas komplimentus augančiai mergaitei jūs pakeliate jos savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi.

Vaikiškų baimių įveikimas

Viena pagrindinių tėčio užduočių – padėti dukrelei nugalėti daugybę vaikiškų baimių. Tėčiui priskiriama „bebaimio“ rolė. Jis turi parodyti dukrai, kad aplinkinis pasaulis stabilus, nuspėjamas ir saugus. Įteigti tai reikia ne skaitant nuobodžias paskaitas, o savo elgesiu ir nusiteikimu.  Niekada negąsdinkite dukrelės jokiomis baisybėmis, neskaitykite baisių pasakų, atrinkite kokius animacinius filmukus jai žiūrėti. O kai ji paaugs, atkreipkite dėmesį į tai, kokios muzikos ji klauso ir kokias knygas skaito. Jūs neturite pavirsti despotu, vien tik brėžiančiu ribas ir kontroliuojančiu kiekvieną vaiko žingsnį. Atvirkščiai, rodykite dukrai, koks įdomus ir gražus pasaulis. Bet mokykite vengti pavojų, ramiai atsižvelgti į riziką, tegu žino, kaip ir kur reikia prašyti pagalbos. Jūs turite būti išmintingas ir subtilus mokytojas. Mokykite atsisakyti abejotinų pasiūlymų griežtai, kad neliktų abejonių ir niekas jos neerzintų.  Tegu ji mato, koks esate fiziškai stiprus, supranta, kad didžiausias jos gynėjas – tėtis.

Pozityvus gyvenimo scenarijus

Labai daug priklauso nuo tėvo, ar dukra pasirinks „aukos“ ar „nugalėtojos“, „vedančiosios“ ar „vedamos“, „Pelenės“ ar „pamotės“ scenarijų. Susimąstykite, ar dažnai pritariate dukros elgesiui, ar daug jai draudžiate ir kiek leidžiate, kiek reikalaujate iš jos būti vienokia ar kitokia?

Venkite kraštutinumų. Jei griežtai reikalausite, pvz. niekada nepertraukti kalbančio suaugusiojo, nesikišti į pokalbius, nereikšti savo nuomonės, galiausiai užauginsite užguitą kompleksuotą mergaitę be iniciatyvos, su susiformavusia gyvenimo nuostata: „aš bloga, o visi kiti geri“. Ir atvirkščiai, jei nuolat  leidžiate dukrai viską, tenkinate bet kokį kaprizą, auginsite „princesę ant žirnio“, kuri žvelgs į aplinkinius kaip į tarnus.  Paprašykite žmonos pabūti teisėju-ekspertu, ir įvertinti jūsų su dukra bendravimo stilių. Jos išsakytas požiūris iš šalies gali padėti jums ištaisyti kai kurias klaidas.

Pozityvaus gyvenimo scenarijaus susidarymą veikia daugybė faktorių. Vienas svarbiausių – mylėti vaiką už tai, kad jis yra, ne dėl gero mokymosi, talentų ir pan. Augdamas vaikas turi žinoti, kad ir kas jam nutiktų, tėvai jį palaikys ir mylės. Tokie vaikai ir vėliau pasitiki aplinkiniu pasauliu, juos traukia prie kitų žmonių.

Pagyrimus, žavėjimąsi mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji, nepriklausomai nuo jų lyties. Dažniau pagirkite savo dukrelę. Girdėdama pagyrimus, mergaitė mąsto: „aš gera, mane myli“. Bet koks vaikas, gavęs vaikystėje pakankamai tokių „vitaminų“, vėliau gyvenime nesirenka „nevykėlio“ scenarijaus.

Jei dukra jau mokinukė, domėkitės ne jos pažymiais, o kiek ir ko ji šiandien mokykloje sužinojo. Tegu auga savarankiškai mąstanti  asmenybė.

Parengta pagal straipsnį žurnale „Young family“