{mosimage}Daugeliui tėvų kyla klausimas – “Kada?” Nuo penkerių metų? Septynerių? O gal nuo trejų? Gal dar anksčiau? Yra nemažai aktyvių ankstyvojo ugdymo priešininkų (ankstyvojo – turima galvoje ikimokyklinio). Pasak jų, ankstyvas užsienio kalbos mokymasis trikdo vaiko psichinį vystymąsi, “išmuša iš vėžių”.

Tenka išgirsti: “Kokia dar anglų kalba? Tegu pirma išmoksta lietuviškai kalbėti!” Tačiau mokslinių eksperimentų rezultatai rodo, jog užsienio kalbos mokymasis ne tik netrukdo, bet ir padeda vaiko vystymuisi.

Mokyti užsienio kalbos galima pradėti ikimokykliniame amžiuje, kai tebevyksta gimtosios kalbos įsisavinimo procesas. Vaikas įvaldo kalbą ne mechaniškai, o mintyse darydamas sudėtingas “operacijas”: analizuodamas, sugalvodamas taisykles, klasifikuodamas ir apibendrindamas. Visa tai vyksta nesąmoningai. Kalbos valdymo mechanizmai “įsijungia” nuo pat gimimo momento, kai tik jis patenka į kalbos terpę ir veikia iki tol, kol kalba įvaldoma (maždaug 7-8 m.) Jei tuo periodu vaikas susiduria su dar viena (užsienio) kalba, jos mokymasis vyksta analogiškai gimtosios kalbos įsisavinimui – lengvai ir natūraliai. Patirtis rodo, kad mažyliai ikimokyklinukai greičiau ir lengviau išmoksta užsienio klb., nei vyresnieji (5-6 m.).

Dvikalbystė

Idealiausias užsienio kalbos mokymo būdas – kalbėti su kūdikiu ta kalba nuo pat gimimo. Be abejo, šis būdas ne visiems įmanomas, nes jis reikalauja labai gero užsienio kalbos mokėjimo. Jei vienam iš tėvų tai gimtoji kalba, tuomet ypatingų problemų nėra. Tuomet vaikas auga ir vystosi natūralioje dvikalbėje aplinkoje, kurioje vienas iš tėvų kalba su juo viena, o kitas – kita kalba. Vaikas tokioje šeimoje, būdamas maždaug 4 metų, gerai išmoksta dvi kalbas, kaip gimtąsias.

Paprasčiausiai kalbėkite su vaiku kiekvienas savo kalba nuo pat vaiko gimimo. O tarp savęs (tėvai) galite šnekėtis kaip jums patogiau. Iki 4 metų vaikai dar painioja dvi kalbas, susidaro įspūdis, kad vaikas ir nesuvokia, jog jis nuolat girdi dvi skirtingas kalbas. Kartais viename sakinyje pasako vieną žodį lietuvišką, kitą – užsienio kalba. Daugelį tėvų tai gąsdina, bet skubame nuraminti – tai normalu! Net ir vaikai, gyvenantys vienos kalbos aplinkoje, apie 2-4 gyvenimo metus taip pat kalba “savo kalba”.

Mokslininkai, tyrinėjantys vaikų kalbą, vadina šį laikotarpį “autonominės vaikų kalbos periodu”. Dvikalbėje šeimoje vaikai taip pat praeina šį periodą, sumaišydami 2 kalbas. Apie 4-uosius metus vaikas puikiai atskirs abi kalbas ir atsakinės į klausimus ta kalba, kuria į jį kreipsitės. Vienas patarimas: nesikeiskite “rolėmis”, t.y. savo kalbomis – kalbėkite su vaiku kiekvienas tik savo kalba tol, kol vaikas gerai išmoks abi kalbas. Nes vaiko sąmonėje iš pradžių kalba susiejama su kalbančiojo asmeniu. O vėliau formuojasi 2 lingvistinės sistemos ir vaikas pradeda mąstyti abiem kalbom.

Kiti užsienio kalbų mokymo būdai

Jei gerai nemokate užsienio kalbos, tuomet turite 2 galimybes:  mokykitės kalbos kartu su vaiku arba kreipkitės į specialistą. Jei renkatės specialistą, pasistenkite rasti tokį, kuris turi žinių, kaip dirbti su ikimokyklinukais. Ne visi mokykloje dėstantys specialistai tinka, nes ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų mokymasis skiriasi. Maždaug pirmoje klasėje pradeda formuotis loginis mąstymas, todėl užsienio klb. mokymas remiasi loginio mąstymo metodika. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas vaizdinis mąstymas, o patiems mažiausiems – konkretus, siejamas su veiksmais.

Jei savo kalbos mokėjimo žiniomis nepasitikite 100 proc., galite pasinaudoti vienu iš užsienio kalbos mokymo būdų – kalbėti ta kalba ne visą laiką, o tik tam tikrose situacijose. Likusį laiką bendraukite gimtąja kalba. Norėdami pasinaudoti šiuo metodu, turite iš anksto numatyti kokiose situacijose tai darysite (pvz. pasivaikščiojimų metu, maudynių, valgio ir pan.)

Iš pradžių pasirinkite porą situacijų, po 2-3 savaičių pridėkite dar vieną. Vėliau galite vieną iš jų “pašalinti”, pakeisti ją kita situacija. Patirtis rodo, kad geriausia apsiriboti 3-4 situacijom, kuriose kalbėsite su vaiku užsienio kalba; juk reikia palikti vietos ir gimtajai kalbai! 

Ir nepamirškite labai geros pagalbinės priemonės - vartykite vaikiškas knygeles! Ne skaitymas, o būtent jų vartymas, paveikslėlių rodymas, komentarai labai padeda. Kol vaikas dar mažas, tiks knygelės ir gimtąja kalba, bet kai tik vaikas ims pažinti raides, parinkite jam knygų būtent ta kalba, kurios mokote. Ir šiuo būdu mokantis vaikas praeina periodą, kada kalbos maišosi ir viename sakinyje vartojami skirtingų kalbų žodžiai. Tai normalu, vaikas išsirenka tuos žodžius, kuriuos jam lengviau ištarti.

Apie 4-uosius gyvenimo metus viskas susitvarkys, ir mažylis atskirs abi kalbas. Žinoma, šiuo būdu mokant, užsienio kalba neprilygsta gimtajai. Tačiau vaikas vis dėlto pramoksta užsienio kalbos. Kiek – priklauso nuo jūsų. Svarbiausia, vaiko sąmonėje susidėlioja užsienio kalbos mokėjimo sistema, analogiška gimtosios kalbos mokėjimo sistemai, o tai - sėkmingo užsienio kalbos mokymosi garantija.

Šaltinis: 7ya.ru