{mosimage} Mano darbas įdomus, - džiaugiasi Asta Kerulytė-Morkūnienė, Lietuvos ankstyvojo muzikinio ugdymo asociacijos prezidentė. - Esu nepaprastai laiminga: grįždama namo jaučiuosi laiminga, ir laiminga, kai einu į darbą. Šiam darbui turi atsiduoti iš visos širdies. Niekada negali ko nors savyje slėpti ar būti blogos nuotaikos - vaikai viską jaučia”.

Asta prieš trejetą metų įkūrė Ankstyvojo muzikinio ugdymo studiją (AMUS). Pirmuoju postūmiu tapo Kaune surengtas seminaras, skirtas vaikų ankstyvajam muzikiniam lavinimui. JAV, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse žinomas, o Lietuvoje palyginti naujas metodas jauną muzikę ne tik sudomino, bet ir tapo jos gyvenimo dalimi. Šiuo metu Asta, Lietuvos muzikos akademijos Muzikos pedagogikos katedros magistrė, vadovauja ankstyvojo muzikinio ugdymo grupėms Vilniuje ir Kaune.

Pradžia - labai asmeniška

“Besilaukdama labai daug muzikavau, klausiau muzikos - studijavau Muzikos akademijoje. Stebėjau savo dar negimusio sūnaus reakcijas. Žinojau, kokią muziką jis mėgo ir kokios nemėgo. Jis aiškiai leido tai suprasti. Kiekvieną vakarą tėtis jam skaitydavo pasakas. Jeigu kurį vakarą įprastu metu negalėjome to daryti, vaikelis savo judesiais tarsi primindavo: “Mama, pasakėlės metas”. Trejų metų sūnus Kasparas ir dabar mėgsta klausytis kūrinių, kuriuos girdėjo dar negimęs”, - prisiminė Asta.

Bendravimas su negimusiu kūdikiu - per muziką

Lietuvos ankstyvojo muzikinio ugdymo asociacija vienija muzikus, gydytojus, psichologus ir jaunas šeimas. Nuo nėštumo pradžios ugdomas moters pasitikėjimas savimi, su dar negimusiu vaikeliu užmezgamas ryšys, kurio svarba išryškėja vaikui augant. “Dažnai mamos po gimdymo vos sustiprėja ir jau ateina nešinos vaikučiais. Ateina ir tėtis, dažnai - pavargęs, po darbo. Jie su vaikučiu kartu dainuoja, kilnoja, sūpuoja jį. Nuostabu, kai matai jaunas mamas ir tėčius, kurie pradeda bendrauti su dar negimusiais kūdikiais”.

“Tačiau ne kiekviena moteris, net ir nešiodama kūdikį, pakalbina jį, - pastebėjo vadovė. - Teko iš kelių būsimų mamų išgirsti, kad joms nejauku liesti pilvą ir bendrauti su vaikeliu. Yra moterų, kurios, atėjusios į mūsų mokyklėlę, prisipažįsta, kad joms nėra įdomu klausytis muzikos, tačiau jų tikslas yra mokytis bendrauti. Muzika - tai priemonė, padedanti bendrauti su negimusiu vaikeliu. Dainuojant būtina pasitikėjimo atmosfera, nes dainuojantis žmogus tampa tarsi atviras. Pabandykite, jeigu iki šiol neteko, uždainuoti vienas kitiems girdint!”

Muzika: ugdanti ir gydanti

“Nėščiosios sveikatai muzika labai svarbi. Ji užkerta kelią stresui bei su juo susijusioms pasekmėms. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai būtų naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio - leisti paklausyti ir vaikeliui. Rekomenduojama Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūriniai. Dauguma vaikų mėgsta ir šiuolaikinę muziką. Mūsų mamytes namuose neretai pamatysi su portatyviniu magnetofonu kišenėje, o ausinės - ant pilvo… Įrodyta, kad dar negimęs kūdikis jaučia motinos širdies plakimą ir reaguoja. Ramiai plakančios motinos širdies ritmas vaiką ramina. Vienokiais ritmais galima veikti širdies funkciją, kitokiais - kvėpavimą ir t.t. Šis metodas palyginti naujas Vakarų pasaulyje, tačiau jo ištakos - senųjų tautų kultūrose. Seniau ir Lietuvoje besilaukianti moteris buvo apgaubta įvairiausių paslapčių ir draudimų. Tikėta, jog šis laikotarpis yra ypatingas ne tik motinai, bet ir vaikui, kuris ateina į šį pasaulį. Nėščiai moteriai buvo draudžiama žiūrėti į ugnį, į negražų žmogų - kad gimtų kuo gražesnis vaikutis.

Garsas - tai virpesys, kuris rezonuoja aplinkoje. Maskvietė pedagogė muzikė T.Tiutiuikova teigia, kad į emocijas reaguoja visas žmogaus kūnas: oda pašiurpsta, keičiasi kūno temperatūra, vidaus organų veikla. Patirtis ir mokslo darbai liudija, kad garsai gali netgi gydyti, o tinkamai parinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį vystymąsi.

Tėveliai, ypač auginantys ne pirmą vaiką, pastebi, kad muzikaliai ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipresni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Atlikti tyrimai liudija, kad daugelis vaikų, kurie lavinti perinataliniu periodu, tik gimę išlaiko galvutę. Ar kūdikis patyrė daugiau gerų išgyvenimų, ar stresų, neretai paaiškėja jam gimus. Vaiko laukimas ir auginimas - pats kūrybiškiausias metas moters gyvenime. Kiekviena mama žino, kaip bendrauti su vaiku, tačiau mokyklėlėje ji sužino ir išmoksta naujų dalykų”.

Dainuokit, dainuokit!

“Norėčiau būsimų mamyčių paprašyti: klausykite klasikinės muzikos. Jeigu jos nemėgstate (dažnai - tik dėl to, kad neturėjote progos pamėgti), leiskite klausytis savo vaikeliui. Jis nesupranta klasikinės muzikos idėjos, tačiau jį veikia harmonija, ritmas. Tačiau žinoma, kad vaikui nėra nieko gražesnio už mamos balsą. Kartais moterys nedainuoja, nes mano, kad nemoka. Aš padrąsinu, pamokau jų balsui tinkamiausių vokalinių pratimų ir sakau: “Dainuokit, dainuokit, dainuokit!” Iki ateidamas į šį pasaulį vaikas girdi tėvus dainuojant, niūniuojant, kalbant. Labai svarbu kalbėti ne vaikui, o su vaiku. Tai žinant, motinystę galima daug jautriau išgyventi”.

Ant ausies “neužmynė” niekas

“Kiekvienas mažas vaikelis yra mano mokytojas, kiekviena šeima atneša savo patirties. Mes vieni kitus papildome. Manau, kad lankančiųjų mokyklėlę šeimos - neeilinės. Nežinia, ar jos tokios yra, ar tampa. Labai dažnai ateina abu tėvai, o vėliau - drauge su vaikučiu. Jie šoka, žaidžia, dainuoja, vaikus kilnoja, kykuoja. Jiems patiems - tai savęs nugalėjimas. Daugelis tėvų mano, kad jie - tie, kuriems “meška ant ausies užmynė”. Manau, kad jei kas ir “užmynė”, tai muzikos mokytojai, kažkada garsiai pasakę: “…tu negali dainuoti”. Vieno iš muzikinio ugdymo metodų kūrėjas E.Gordonas yra pasakęs, kad 68 proc. žmonių gimsta su vidutiniais muzikiniais gabumais, 16 - su didesniais nei vidutiniai, 16 - su mažiau nei vidutiniais. Man, muzikei, smagu pastebėti, kad vaikučiai visi sugeba atkartoti garsus. Net jeigu kuris “mokinukas” sunerimsta ir ima verkti, jis tai “atlieka” tiksliai atkartodamas ką tik nuskambėjusio muzikinio pratimo garsą. Kartais net nuščiūvame: gal muzikos genijus auga?!”

Pamokos mažiems ir dideliems

“Mūsų mokyklėlę lanko vaikai iki trejų metų. Lietuvoje vis daugiau mišrių šeimų. Pastebėjome, kad ankstyvas muzikinis lavinimas - vienas iš būdų tokių šeimų vaikams gerai išmokti lietuvių kalbą, nes muzikinis lavinimas teigiamai veikia kalbinius gebėjimus.
Nustebtų pradinių klasių mokytojai, pamatę, kad mūsų vaikučiai sugeba sukaupti dėmesį 45 minutes. Pamokose skamba muzika, lopšinės, atliekami įvairūs ritmikos pratimai, ugdantys klausą. Daug judame - žingsniuojame, šokame, kartais mokomės skambių eilėraščių. Kiekvienam garsui yra savi judesiai - vaikelis tai pakeliamas, tai nuleidžiamas, sūpuojamas. Jei vaikutis dar yra ant tėvų rankų, jis jaučia judėjimo ritmą. Vaikus mokome įsiklausyti į muzikines pauzes, o svarbiausia - išgirsti tylą.
Tai nėra tik muzikos pamokos. Tai - gyvenimo pamokos, neužmirštami išgyvenimai, pakylėtas, sudvasintas šeimų bendravimas”.

(Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Daugiau apie Ankstyvojo muzikinio ugdymo studiją sužinosite tel. (8*610) 0 65 60.
Šaltinis:www.medicine.lt