{mosimage}Paklauskite savęs - kada paskutinį kartą kalbėjotės su vaiku? „Ką tik“, „Vakar“ – atsakysite visi. Bet pagalvokite, koks tai buvo pokalbis, o gal tik vienpusis monologas, kai skaitėte jam eilinę paskaitą?.. Dažniausiai visi jūsų pokalbiai su vaikais baigiasi paauklėjimais, kaip negalima elgtis, arba retoriniu klausimu: „Na, kas naujo?“ Uždavę šį klausimą čia pat jį pamirštate, arba nebegirdite, ką jums pasakoja mažylis. Matydamas tokį požiūrį, jis stengiasi atsakinėti kuo trumpiau, arba tiesiog tyli – vis tiek jo niekas negirdi...

O juk kontaktas su tėvais – bene svarbiausias vaiko saugumo ramstis, nes per kontaktą jūs sužinote apie vaiko problemas, jį kamuojančius klausimus. Spręsdami šias problemas kartu padedate jam išmokti teisingai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Kodėl mūsų vaikai nepasakoja mums apie savo problemas? Iš dalies todėl, kad būtent mes nenorime apie tai girdėti: tai mes labai užsiėmę darbais, tai per TV rodo įdomią laidą, tai laikraštį skaitome, ir nėra kada atsakinėti į vaiko klausimus. Vaikas lieka vienas su savo problemomis. Staiga pastebime, kad mažylis jau užaugo, o mes nežinome apie ką jis galvoja, kokių draugų bei pomėgių turi. Kai klausinėjame vaiko apie tai, gauname atsakymą: „Viskas gerai“. Dabar mums norisi pasikalbėti, bet apie ką, kaip rasti kontaktą su juo – nebežinome.

Todėl pirmoji taisyklė: kuo dažniau kalbėkitės su vaikais, padėkite spręsti iškilusias problemas, kad ir menkiausias. Sulūžo mylimiausias jo žaisliukas – paguoskite ir išgyvenkite tai kartu. Nemanykite, kad pokalbio, parvežant vaiką iš mokyklos į namus, arba keleto žodžių, ištartų per TV reklamą, kol nerodo filmo, pakanka. Jam reikia pastovaus dėmesio.

Jei jūsų vaikas pasakoja apie tai, kaip praleido dieną, stenkitės nepertraukinėti, klausykite įdėmiai, tik nesakykite: „Tu viską išsigalvojai...“ arba „Negali būti“. Galbūt vaiko pasakojimuose ir yra fantazijos elementų, bet ir šios fantazijos turi kažkokį pagrindą. Tai gali būti matyto filmo siužetas ir pan. Apkaltinę vaiką melu vargu ar kitąkart išgirsite jo dienos įspūdžius.

Turite ne tik įdėmiai klausytis vaiko, bet ir analizuoti visa, ką išgirdote, domėtis knygomis, kurias jis skaito, žiūrėti filmus, kuriuos jis dievina. Tačiau šis ryšys neturi būti vienpusis. Jei jūs domitės vaiko reikalais, o į savo reikalus neleidžiate jam kištis, greitai pamatysite, kad vaikas jumis iki galo nepasitiki, kad jis slapukauja. Stenkitės kartu spręsti ne tik vaikiškas, bet ir savo problemas. Pasipasakokite jam, kas jus jaudina ir tarp jūsų užsimegs kontaktas.

Šaltinis: chado.ru