Adaptuotis prie naujovių niekam nėra lengva, net ir mums, suaugusiems, iš pradžių būna nejauku naujame darbe. Tad įsivaizduokite, ką jaučia mažas žmogutis, pradedantis lankyti mokyklą. Tam reikia ruoštis iš anksto. Praktika rodo, kad greičiau prie naujo gyvenimo ritmo pripranta vaikai, lankę vaikų darželį. Jiems nesvetimas ankstyvas atsikėlimas, kolektyvo taisyklės. Namuose augusį vaiką prieš mokyklą, vasarą, patariama bent 1-2 kartus per savaitę nuvesti į darželį ar ankstyvojo ugdymo mokyklėlę.
Vos pradėję mokytis, pirmokėliai neretai ima skųstis galvos skausmais arba nuolat serga. Pratinkite savo vaiką kas rytą daryti mankštą, žaiskite sportinius žaidimus gryname ore, nueikite kartu į baseiną.
Kaip jūsų vaikas mąsto? Neskubindami, paklausinėkite vaiko: kuris gyvūnas didesnis arklys, ar šuo? / Rytais mes pusryčiaujame, o vidurdienį ...? / Dieną šviesu, o naktį ...? / Dangus - žydras, o žolė ...? / Trešnės, kriaušės, slyvos, obuoliai kas tai yra? ir taip toliau. Idealus variantas, jei teisingų atsakymų bus ne mažiau kaip 80 proc. visų klausimų. Jei mažiau nei 20 proc. lygis žemas; jei mažiau nei 10 proc. labai žemas.
Vaikui gana sunku ieškoti keleto ar daugiau objektų skirtumų. Mokykite vaiką surasti formų, dydžių, spalvų ir paskirties skirtumus, žaisdami žaidimus. Paprašykite jo paaiškinti, kuo panašūs:
ramunė ir kiaulpienė;
žirklės ir plaktukas;
rožė ir gvazdikas;
obuolys ir kriaušė;
ausys ir akys;
kamuolys ir arbūzas;
šlepetės ir batai;
autobusas ir lėktuvas;
višta ir balandis;
skėtis ir kepurė;
apelsinas ir saulė;
mergaitė ir berniukas;
žvakė ir lemputė.
Dar vienas žaidimas, kurio tikslas išsiaiškinti, ar vaikas sugeba sugrupuoti objektus. Pasiūlykite sugrupuoti kortelėse pavaizduotus objektus. Pvz.: batai, basutės, šlepetės, botai tai avalynė; tortas, obuolys, sausainiai tai maistas; katė, arklys, šuo tai naminiai gyvūnai; ir t.t.
Daugelį informacijos mokinukai gauna per regėjimo bei klausos kanalus. Jei geriau išsivysčiusi vaiko regimoji atmintis, jam bus lengviau įsiminti medžiagą, pateiktą vaizdinėse priemonėse. Jei geriau išvystyta girdimoji atmintis, mokydamasis jis turėtų skaityti balsu.
Patikrinkite, ar gerai išsivysčiusi girdimoji atmintis. Pasiūlykite vaikui įsiminti 10 ištartų trumpų lengvų žodžių. Jei vaikas iš pirmo karto atsimena 4-5 žodžius bei visus 10 žodžių jau po 3-5 pakartojimų, tai yra norma. Jei mažylis net ir po 5 pakartojimų nesugeba atsiminti ir ištarti visų žodžių, jis gali turėti silpnesnę nervų sistemą ir dėmesio sutrikimų. Reikėtų specialisto konsultacijos.
Patikrinkite, ar gerai išsivysčiusi regimoji atmintis. Iškirpkite iš žurnalų 10 skirtingų paveiksliukų ir parodykite juos būsimam pirmokėliui, kiekvieną kas 5-6 sek. Parodę visus 10 paveiksliukų, paprašykite vaiko prisiminti daiktus, kuriuos jis įsiminė (eilės tvarka nėra svarbi). Atkreipkite dėmesį, ar vaikas nesikartoja, ar neįvardija daiktų, kurie nebuvo pavaizduoti paveikslėliuose. Geras rezultatas: 8-10, nepatenkinamas mažiau nei 5.
Jei vaikui prastai sekasi mokykloje, greičiausiai jis turi dėmesio sukaupimo problemų. Nuo to, kaip jūsų vaikas sugebės sukaupti dėmesį, priklausys jo pasaulio pažinimas. Suaugusieji dažnai kartoja vaikams: Pažiūrėk, Ar pastebėjai?, Ar matai? Turime išmokyti vaiką savarankiškai duoti sau tokias komandas.
Per vasaros atostogas atsipalaidavę vaikai sunkiau pratinasi prie naujojo rudens režimo. Tiems, kurie jau ne pirmus metus lanko mokyklą, vasaros pabaigoje, likus 2-3 savaitėms iki mokyklos, rekomenduojama pažaisti daugiau mokomųjų žaidimų, pvz., prisiminti matematiką, bet taip, kad vaikas žaisdamas to nė nepastebėtų.
Šaltinis: materinstvo.ru