XXI a. kompiuteriai ir Internetas tapo neatsiejama suaugusiųjų visuomenės gyvavimo dalimi. Vaikams Internetas bei kompiuteris –  galimybė mokytis, konstruktyvios pramogos ir saviugdos būdai, tačiau čia pat slypi ir pavojai. Vis dažniau tėvai ir pedagogai kalba apie neigiamą Interneto įtaką vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Jie pastebi, kad pasaulinis tinklas vis dėlto labiau atitraukia vaiko dėmesį nuo mokslų, nei moko. Kokie pavojai vaikų tyko Internete ir kaip išvengti galimų pavojų?


Apklausų duomenimis, vaikai dažniau rizikuoja apsilankyti nepageidautinose interneto svetainėse, parsisiųsdinti nelegalių programų ar užmegzti virtualių pažinčių su nepažįstamaisiais būtent namuose, o ne mokykloje (kaip mano daugelis tėvų). Ir tai yra dėl to, kad naudojimasis kompiuteriu mokykloje yra ribojamas kur kas griežčiau nei namuose. Tačiau tai, kas draudžiama mokykloje, vaikai randa namuose. Sociologinių apklausų duomenimis, mokykloje pavyksta pasilikti vienumoje prie kompiuterio tik 15 proc. mokinių, kai tuo tarpu namuose vienumoje juo naudojasi net 62 proc.vaikų.

Naudojimosi kompiuteriu pliusai – Internetas, jei juo naudojamasi tinkamai ir raštingai, gali padėti siekti geresnių rezultatų mokykloje, suteikia žinių ir patirties. Tačiau ir čia yra savų minusų, pvz. netikslios žinios. Taip, kaip tėvai neleidžia savo vaikams vieniems vaikščioti nepažįstamoje vietovėje, lygiai taip pat neturėtų leisti naršyti Internete be jokios priežiūros ir kontrolės. Tėvai turėtų susidomėti pavojais, su kuriais jų vaikai susiduria naršydami tinkle, patys mokytis ir mokyti savo vaikus, kaip saugiai naudotis internetu.


Kas blogo gali nutikti nekontroliuojamam vaikui pasauliniame Interneto tinkle?

Yra daugybė tinklapių, kurie yra tinkami tik suaugusiems. Ir yra tokių dalykų, kurie nepriimtini nė vienoje šalyje. Pavyzdžiui, vaikų pornografija arba tekstai, kuriuose apstu nešvankių žodžių.

• Vaikas gali susipažinti su pavojingais ir nemaloniais žmonėmis pokalbių svetainėse bei forumuose. Statistika rodo, kad tai pati didžiausia rizika. Paaugliai gali susirasti kompaniją, apie kurią jiems nederėtų nė pagalvoti (radikalios politinės grupuotės; satanistų kultas; virtualios orgijos ir t.t.). Be abejo, tokių grupuočių esama ir realiame gyvenime, bet paaugliui kur kas paprasčiau jas užtikti virtualiame pasaulyje, sėdint namuose.
 
•  Užgaulus, amoralus turinys. Kalbame ne tik apie pornografiją. Be to dar egziztuoja tinklapių, skirtų pirotechnikai, savižudybėms, narkotikams aptarti. Tai gali sukelti susidomėjimą narkotikais, alkoholiu ir kitais pavojingais veiksmais.

• Rimtas pavojus iškyla tuomet, kai paaugliai susiruošia į realų susitikimą su asmenimis, kuriuos iki tol pažinojo tik virtualiai. Net ir moderuojamose virtualiose bendruomenėse vargu ar galima būtų kažką padaryti, kad piktų kėslų turintys suaugusieji neapsimetinėtų paaugliais ir neieškotų patiklių jaunuolių. Piktadarys gali maskuotis ir apsimesti mielu pašnekovu, kuriuo galima pasitikėti. Jis gali skatinti vaikus atsiverti, aptarti asmenines problemas, stengtis emociškai pritraukti vaiką prie savęs. Tai yra tipiška strategija, kurią blogi žmonės naudoja ir realiame gyvenime. Jei paauglių ir tėvų santykiai atitolę, susvetimėję, jie yra ypač pažeidžiami. Būkite budrūs! Bendraudami su jūsų vaikais internete, pavojingi asmenys gali turėti seksualinių planų.

• Įsitraukimas į azartinius žaidimus. Net jei tai paprasčiausi prijungtinio veikimo (on-line) žaidimai, jie eikvoja jūsų vaiko laiką, skirtą mokslams, atitraukia dėmesį nuo pamokų ruošos arba ramaus poilsio. Jie kenkia psichinei ir fizinei vaikų sveikatai.

• Netikslios informacijos gausa Internete. Aiškinkite vaikui, kad ne viskas, ką jis randa internete, yra tiesa.

• Deja, bet kvailiodami Internete, vaikai gali imti grasinti žmonėms, pažeisti įstatymus.


Kaip galima išvengti neigiamų pasekmių?

• Mokykite savo vaikus saugoti privatumą: Internete jokiu būdu negalima suteikti asmeninės informacijos apie save (tikrojo vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, mokyklos adreso, tėvų darvoviečių ir pan.), ypač pokalbių svetainėse ir skelbimų lentose.

• Tėvai privalo žinoti kompiuterio slaptažodį, vaiko naudojamo elektroninio pašto adresą ir kontroliuoti šią informaciją. Visi žinoime, kad svetimų laiškų skaityti negalima. Šiuo atveju - taisyklė turi išimtį.

• Įspėkite vaikus, kad pavojinga atidarinėti nepažįstamųjų, įtartinų asmenų siunčiamas nuorodas, el. pašto laiškus bei prisegtus dokumentus.

• Aiškinkite vaikams, kad negalima susitikinėti su nepažįstamaisiais iš virtualių pokalbių kambarių. Pasakykite, kad realybėje žmonės dažniausiai yra kitokie, nei dedasi esą interneto svetainėje. O jei vis dėlto vaikas ryšis susitikimui, įspėkite, kad jis turi vykti viešoje vietoje, kur daug žmonių ir tėvai privalo apie tai žinoti. Geriausia, jei jūs patys palydėtumėte jį į susitikimą.

• Pastatykite kompiuterį ten, kur bus patogiausia kontroliuoti naudojimąsi juo.

• Nustatykite labai tikslias naudojimosi Internetu namuose taisykles ir reikalaukite, kad jų visada būtų griežtai laikomasi.

• Reguliariai kontroliuokite, kokiose svetainėse lankosi jūsų vaikai, kas juos domina. Tik pasistenkite, kad namuose tvyrotų tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo atmosfera. Nekaltinkite vaiko dėl kokio nemalonaus atsitikimo internete, kad bijodamas jūsų bausmės, neimtų tokių dalykų slėpti. Paprašykite parodyti gautus nemalonius pranešimus/laiškus.

• Pasakykite vaikui, kad nemalonius ir įžeidžiančius komentarus reikia ignoruoti ir į juos neatsakinėti. Jei jis patiria diskomfortą, tegu tuojau pat nutraukia ryšius.

• Geriausias būdas apsaugoti vaikus nuo neigiamų pasekmių – pastatyti kompiuterį šeimos susibūrimo vietoje, o ne vaiko kambaryje. Tėvai galės neįkyriai, kartas nuo karto užmesti akį į ekraną. O patys mažiausi šeimos vaikai turi būti visą laiką kontroliuojami, kol naršo internete.

• Jei turite galimybių, įsigykite specialią programą, kuri suteikia galimybę apriboti prieigą prie nepageidaujamų Interneto resursų (pvz.: Parental Filter, CYBERsitter, ChildWebGuardian). Programa kontroliuos vaiko veiksmus ir tikrins naršomą turinį. Aptikusi įtartiną informaciją (pornografija, prievarta, religinės sektos ir pan.), programa iškart blokuos puslapį.

Tyrimų duomenimis, šiandien dar nėra sukurta tokių kompiuterinių programų, kurios sugebėtų visiškai apsaugoti mažą žmogų nuo prieigos prie nepageidaujamos informacijos. Net ir geriausios programos atsijoja ne daugiau kaip 20% potencialiai pavojingo turinio. Todėl vien tik techninėmis priemonėmis problemos išspręsti nepavyks, čia labai svarbus ir „žmogiškasis faktorius“ – normalūs, pasitikėjimu grįsti tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Vengdami galimų pasaulinio tinklo pavojų, visiškai neatimkite kompiuterio iš vaiko gyvenimo, tačiau stebėkite naudojimąsi juo ir mokykite rinktis sąmoningai, raštingai ir saugiai.