Vieni pirmokų tėveliai jaudinasi, kad jų mažylis išėjo į pirmą klasę visiškai nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti, o kiti sprendžia galvosūkį: ką vaikas veiks pirmoje klasėje, jei jau viską moka! Ar tai problema, ar reikia tik didžiuotis juo? Vaikų paruošimas mokyklai visa industrija! Dabar jau ir senelių nebestebina skelbimai: Ruošiame vaikus mokyklai. Priimame nuo 3 metų. Kartais tėveliai dar anksčiau pradeda ieškoti ankstyvojo ugdymo programų, mokyklėlių. Toks šešiametis jau skaito, rašo, skaičiuoja, sprendžia logines užduotėles, kuria trumpus pasakojimus pagal paveikslėlį, deklamuoja.
Ar tai pliusai?
Vargas dėl proto
Atsilikti nuo kitų „moksliukui“ negresia, ir jis tikrai nesėdės iki išnaktų prie užduoties „2+2=...“ Tačiau yra ir minusų, kuriems, išleidžiant „visažinį“ į pirmą klasę, reikia pasiruošti:
Nuobodulys. Mokymosi motyvacija – tai naujų žinių troškulys. Jei pamokėlėse pirmokas girdi vien tai, ką jau seniai išmoko, jį apima nuobodulys. Iš nuobodulio vaikas ima muistytis, nenustygti vietoje, žiovauti ir nepaklusti. Ramesnis vaikas snūduriuos klasėje, o aktyvesnis – išdykaus. Bet kuriuo atveju jis išsiskirs iš visos klasės ir atkreips mokytojo dėmesį.
Puikybė. Net ir suaugusieji, susidūrę su silpnesniu už save, dažniausiai neatsispiria pagundai užriesti nosį, ką jau kalbėti apie vaikus. Vaikas jaus pasitenkinimą, demonstruodamas savo privalumus. Bet ar pasipūtėlis susiras klasėje draugų, o neradęs, ar norės eiti į mokyklą?
Tempas. Pasirūpinti, kad labai greit visas užduotis atliekantis vaikas būtų nuolat užsiėmęs - nelengva užduotis mokytojui. Ypač kai klasėje daug mokinukų ir visi dirba skirtingu tempu. Ne kiekvienas pedagogas skiria pakankamai dėmesio ir diferencijuotų užduočių tokiems „super mokinukams“. Vaikas atsipalaiduoja, nuobodžiauja ir jam žymiai sudėtingiau vėl įsijungti į ritmą, kai klasiokai jį pasiveja.
Dailyraštis. Dažniausiai anksti rašyti pramokę „visažiniai“ nesugeba rašyti dailiai, taisyklingai, neišklysdami už eilučių. O mokykloje juos imama mokyti rašyti metodiškai, tiksliai, kaip parodyta pavyzdžiuose. „Moksliukai“ nesupranta, kam mokytojas juos taip „kankina“, liepdamas daugybę kartų tiksliai atkartoti raideles ir skaičius. Vaikas klausia – „o kam reikia rašyti gražiai, jei dabar visi rašo kompiuteriu, o vyresnieji broliai ir sesės keverzoja mokyklinius rašinius bet kaip?“
Bendruomenė, autoritetai ir disciplina. „Visažinis“ - individualistas, reikalauja daug dėmesio, pateikia nestandartinių idėjų ir sprendimo būdų, mėgsta užduoti „nepatogių“ klausimų, vertinti kritiškai ir diskutuoti. Paprastai jis būna nelankęs darželio, o ugdytas ankstyvojo ugdymo mokyklėlėse, būreliuose ir kt., kur tvyrojo visiškai kitokia atmosfera. Gerai, jei aplinkiniai sugebės paskatinti tokią jo iniciatyvą, savarankišką mąstymą, tačiau neretai mokykloje toks individualistas pamažu suvokia, kad vertybės keičiasi: iniciatyva, nestandartinės idėjos ir visa kita, už ką anksčiau buvo giriamas, staiga nebevertinami.
Kur dėtis?
Ką veikti mokinukui, kuriam mokykloje taip lengva ir nuobodu? Štai keletas tėvelių pasiūlytų idėjų:
1. Iškart į antrą klasę! (jei tik mokytoja rekomenduoja ir speciali komisija pritaria);
2. Tegu mokykla lieka viena iš dviejų ugdymo įstaigų. Leiskite „moksliukui“ mokytis papildomai: muzikos, sporto ar kt.;
3. Leisti į privačią ugdymo įstaigą;
4. Mokyti namuose (samdyti mokytojus, korepetitorius), o laisvalaikiu – sportuoti, groti ir t.t.
5. Pakeiskite mokyklą!
Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, svarbiausia pasirūpinti, kad situacija pasikeitų ir vaikas nejaustų prievartos, kad nebūtų numarintas jo potencialas, kad būtų skatinamas naujų žinių troškimas, kad mokinukas jaustų – „Man sekasi!“
Šaltinis: 7ya.ru