Mažylis niekaip neišsiskiria su čiulptuku? Siūlome puikų būdą atsisveikinti su žinduku be ašarų! Parodoje "Vaikų šalis 2006", supermama.lt stende, lapkričio 24-26 d., pamatysite labai retą medį – čiulptukmedį! Pati Čiulptukų Fėja bus jį mums atsiuntusi :) Kviečiame šeimas, kuriose auga žmogučiai, kuriems jau laikas atsisveikinti su kūdikyste, ateiti prie čiulptukų eglės mūsų stende ir pasakyti „Čiau!” žindukams. Pakabinę savo čiulptuką ant šakelės, mainais mažyliai gaus čiulptukų fėjos atsiųstą dovanėlę!

Nenuostabu, kad mažyliams sunku atsisveikinti su žinduku, nes tai puikiausia “raminamoji” priemonė. Tačiau prie jos priprantama, todėl taip svarbu laiku atsisakyti.

Vaikas jaučia, kad čiulptuko jam reikia, nes šis ramina, išblaško nuobodulį, baimes ir kitus nemalonius pojūčius.  Iš pradžių čiulptukas patinka ir mažylio tėveliams – juk taip greit nuramina „triukšmadarį”! Tačiau po metų dvejų-trejų, čiulptukas suaugusiems jau nebeatrodo toks nuostabus. Be to ir odontologas, ir logopedas jau įspėjo, kad metas kuo greičiau atsisakyti prasto įpročio. Tik mažylis vis nesutinka. Prireiks kantrybės, fantazijos ir įtaigos.

Pradžių pradžia

Kai mažylis ateina į pasaulį, daugeliui tėvų atrodo, kad čiulptukas jam būtinai reikalingas – juk tai neatsiejamas kūdikystės atributas! Visi kūdikiai jaučia poreikį žįsti, bet poreikis išnyksta maždaug po metų. Jei mažylis neatsisveikina su čiulptuku iki 2 metų, matyt jis dar nėra subrendęs kitiems nusiraminimo būdams, arba ne visada sulaukia tėvų emocinio palaikymo, kai pavargsta, susierzina ir nori nusiraminti. Tam tikra prasme čiulptukas trukdo jam „suaugti”, nes jis jau nebėra adekvati reakcija į vis besikeičiančias augančio žmogučio gyvenimo situacijas.
 
Pamažu

Jei norie mažylį įtikinti atsisakyti čiulptuko, ir patys turite žinoti, kodėl to reikia:

• Čiulptukas yra bendravimo trukdis. Jei mažylis nuolat laiko čiulptuką burnoje, jūs negalite suprasti, ką jis švebeldžiuoja. Pasitaiko, kad mažylis sąmoningai vengia bendrauti, „slėpdamasis” už čiulptuko.

• Čiulptukas nuramina, tačiau kartais jis trukdo vaikui miegoti: jei čiulptukas naktį iškrenta iš burnos, mažylis nubunda ir ieško jo, o neradęs pravirksta.
 
• Čiulptukas – puiki terpė mikrobams. Nemanykite, kad jis švaresnis, nei vaiko pirštukai. Čiulptukas dažnai iškrenta iš burnytės, o tėvai ne visada spėja arba turi galimybę jį išplauti.

Neskubinkite įvykių. Atpratinimo nuo čiulptuko procesas turi vykti ramiai ir neskausmingai. Pradėkite nuo to, kad vis rečiau paduosite vaikui čiulptuką, pavyzdžiui, leisite čiulpti jį tik namuose, vėliau – tik prieš miegą, ir galiausiai – tik lovoje. Jei mažylis nubunda naktį, nepulkite iškart siūlyti čiulptuko. Stebėkite jį ir išsiaiškinkite, ką jam atstoja čiulptukas, kada jo prisireikia labiausiai? Jei pirmasis atpratinimo etapas jau įveiktas, pasveikinkite mažylį, pagirkite jį už šaunumą. Jei nepavyksta įtikinti – padarykite pertraukėlę ir po kurio laiko mėginkite iš naujo.

Nesutinku!

O kas, jei visos jūsų pastangos nuėjo niekais, ir mažylis neketina atsisakyti čiulptuko? Svarbu suprasti, kas trukdo vaikui pasijusti pakankamai dideliu ir apsieiti be čiulptuko? Gal jis neįsivaizduoja, kad yra ir kitų būdų nusiraminti, kad galima užmigti kitaip? Šiuo pereinamuoju laikotarpiu mažyliui ypač reikia jūsų palaikymo: dažniau apsikabinkite, myluokite, kalbėkite švelnius žodelius. Jei ir tai nepadeda, vieną dieną teks paprasčiausiai uždrausti čiulpti: „Žinau, kad gali apsieiti ir be čiulptuko. Leisdavau čiulpti, kol buvai mažytis, bet tu jau didelis vaikas ir tau jo nebereikia“.

Gal jums patiks keletas Forumo dalyvių pasiūlytų „autorinių“ idėjų:

„Čiulptuko medis“

Kai dukrai atėjo metas atsisakyti čiulptuko, mes kartu iškasėme sode duobutę, įmetėm į ją čiulptuką ir užkasėm. Tuomet paliejom vandeniu. Po keleto dienų slapčia pasodinau toje vietoje medelį, ant kurio šakelės buvo pririštas saldainis. Dukrelė kruopščiai prižiūri ir laisto medelį, o ant jo šakelių kartas nuo karto atsiranda malonių smulkmenų. Dukra nebeprašo čiulptuko.

„Orinis čiulptukas“

Nukirpkite čiulptuko viršūnėlę, arba padarykite joje keltą skylučių. Kai vaikas ims čiulpti, į burnytę pateks oro – vaikas nebejus ankstesnio malonumo.

„Fėjos dovana“

Pasekite vaikui pasaką apie čiulptukų fėją: kaip ji padovanoja gimusiam mažyliui pirmąjį jo čiulptuką, o kai vaikas užauga ji ir vėl atskrenda, paima čiulptuką ir nuneša jį kitam, ką tik gimusiam mažyliui. Jam dabar čiulptuko reikia labiau. Už paimtą čiulptuką fėja palieka dovanų!

“Naktinė pamaina“

Kai sūnui buvo 1,5 m., paaiškinome, kad dieną čiulptukai turi pailsėti, nes visą naktį sunkiai „dirba“. Taip dienomis vaikas ėmė guldyti savo čiulptuką į lovytę ir daugiau jo neliesdavo. Taip atpratinome nuo čiulptuko dieną.
Kai sūnui suėjo 3 metai, paprašėme, kad susuktų visus savo čiulptukus į dovanų popierių ir padėtų po kalėdine eglute. Taip galutinai atsisveikino su jais, išmainydamas į dovanas.

„Dovana gyvūnui“

Viename Europos zoologijos sodų pamatėme puikų būdą atsisveikinti su čiulptuku: ten vaikai gali atnešti ir padovanoti savo čiulptuką krabų akvariumui. Jie su džiaugsmu meta čiulptukus į akvariumą ir stebi, kaip krabai su jais „žaidžia“. Šią įdėją galima adaptuoti ir tiesiog padovanoti čiulptuką kokiam nors gyvūnėliui.
 
Svarbu!

• Nesiūlykite kūdikiui čiulptuko tol, kol stabilizuosis laktacijos procesas, susireguliuos pieno kiekis, tai trunka maždaug iki 1 mėn.

• Geriausia būtų atsisveikinti su čiulptuku antraisiais gyvenimo metais. Burnytėje vis daugėja dantukų. Pieninis sąkandis formuojasi maždaug iki 3 metų, kol išdygsta visi dantukai.  Ilgai trunkantys įpročiai (čiulptukas, pirštuko čiulpimas) gali turėti įtakos dantukų augimui, bet laiku juos nutraukus, nukrypimų dažniausiai nebelieka.

•  Kad ir dėl kokios priežasties jums nepavyko atpratinti vaiką nuo čiulptuko iki vaikų darželio, ieškokite kompromiso. Leiskite čiulpti čiulptuką, kai migdosi, arba patiria didelį stresą (skiepai, apsilankymas pas gydytoją...).
 
• Kai kurie kūdikiai patys atsisako čiulptuko pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tokiu atveju ir nereikia atkakliai jo siūlyti.

• Reguliariai nuplaukite čiulptuką. Keiskite jį kas 2 mėnesius ar dažniau. Nekaupkite senų čiulptukų.

• Niekada nežeminkite vaiko užgauliomis pastabomis, kad elgiasi kaip „mažvaikis“, nelyginkite jo su kitais vaikais, kurie „niekada nečiulpė čiulptuko“. Tai žemina ir neduoda jokių rezultatų.
 
• Nesinešiokite rankinėje atsarginio čiulptuko. Jei vaikas savo čiulptuką pametė, vadinasi jam jo ir nebereikia.


Šaltinis: supermama.lt