Tėvai vaikus dažniausiai auklėja net nesusimąstydami, tarsi savaime: pagal tradicijas, vadovaudamiesi savo nuojauta, nepaisydami auklėjimo kryptingumo ir pan.
Vieni siekia, kad jų vaikas butų nepaprastai išsilavinęs ir skatina tik protinį brendimą, kiti pedagogiškai apleidžia mažylį ir tenkinasi tik jo valgydinimu bei rengimu. Ir vieni, ir antri daro klaidą, nes, neatsižvelgdami į vaiko amžiaus ypatumus, praleidžia ne vieną ypač palankią ugdymo akimirką.
Ankstyvoje vaikystėje vaikas lengviausiai išmoksta kalbėti, trejų-penkerių metų mažylis tampa itin smalsus, labai išlavėja jo vaizduotė, sulaukus šešerių - atsiranda noras mokytis ir t.t. Taigi kas svarbiausia auklėjant tokio amžiaus vaiką:
- Rūpinimasis jo fiziniu brendimu bei sveikata: šiuo amžiaus tarpsniu dedami sveikatos pagrindai.
- Atsakomybė dėl mažylio psichikos: tik atrodo, kad jis daug ko nesupranta, greit pamiršta. Iš tikrųjų kiekvienas poveikis (geras ar piktas žodis, gyvenimo sąlygų pasikeitimas) palieka tam tikrų pėdsakų, formuoja asmenybės pagrindus.
- Bendravimo kokybė: net pavargę ar užsiėmę tėvai turi ramiai bendrauti su vaiku. Be to, auklėti
nebūtina kokiu nors specialiu metu - neatstumkite mažylio dirbdami buities darbus, nešykštėkite paaiškinimų bei dėmesio bet kur ir bet kada.
- Auklėjimas ne draudimais, bet organizuojant jo veiklą. Vietoj komandos "Netrukdyk, eik žaisti" vertėtų pasiūlyti mažyliui kokį nors įdomesnį žaidimą, atkreipti jo dėmesį į naujus žaidimo būdus, priemones, taisykles.
- Abu tėvai privalo būti autoritetai: nekeisti duoto žodžio bei reikalavimų, būti deramais pavyzdžiais. Be to, vengti barnių vaikui girdint. Antraip mažylis gali pasijusti nesaugus.
- Vienodi reikalavimai: abiejų tėvų ir visiems vaikams. Tada jiems neateis į galvą, kad reikalavimų galima nevykdyti. Be to, nejaus pykčio ar nuoskaudos, kad vienas yra mylimas mažiau už kitą.
- Naudotis vaiko pomėgiu mėgdžioti suaugusiuosius: stebėkite bei koreguokite savo veiksmus, kad vaikas mėgdžiodamas mokytųsi gero elgesio. Taigi, tėveliai, niekada nedarykite to, ką patys draudžiate vaikui.
- Padėti nugalėti įvairias baimes - svetimųjų, tamsos, išsiskyrimo su tėvais... Trimetukai dar per mažai pažįsta aplinką, kad jaustųsi saugiai ir drąsiai. Nesustiprinkite jų. Be to, nekovokite su jomis per prievartą.
- Kantriai ištverti trečiųjų metų krizę. Nes vaikas - mažas, nesupranta, kas jam darosi, nežino, kaip elgtis. Žodžiu, jis dėl to nekaltas.
Šaltinis: "Mažylis", Nr.6, 2002