Būsimos mamos neretai prisiklauso kraują stingdančių istorijų apie apsivijusią vaisiaus virkštelę. Kas tai? Ar pavojinga? Kaip to išvengti? Ar galima iš anksto numatyti šią patologiją? Tai tik keletas klausimų iš daugelio, į kuriuos tenka atsakinėti gydytojams. Vidutiniškai, apie 14-ą nėštumo savaitę galutinai susiformuoja placenta ir virkštelė –struktūra, atliekanti apykaitos tarp motinos ir kūdikio funkcijas. Po kūdikio gimimo, kai virkštelė perkerpama, kūdikio kraujotaka ir placentos kraujoplūdis atsijungia. Vaikas pradeda savarankišką gyvenimą. Apie itin glaudų ryšį su mama primena tik bambutė.

Virkštelė – tai ilgas (maždaug 40-60 cm) kraujagyslių raizginys, dar vadinamas bambagysle. Jį sudaro jungiamasis audinys, vena ir dvi arterijos. Vena atkeliauja deguonies prisotintas kraujas, maistingosios medžiagos ir vaistai, kurie sugeba prasiskverbti pro placentos barjerą. Kraujas, kartu su perdirbtais vaisiaus gyvybinės veiklos produktais, patenka į arterijas, o po to per placentą – į motinos organizmą. Nustatyta, kad kraujagyslių ilgį nulemia genetika. Tai yra, būsimą mamą ir mažylį jungia tokio ilgio virkštelė, kokia ją pačią jungė su jos motina. Kartais pasitaiko atvejų, kad virkštelės ilgis – 70 cm ir daugiau. Tokia ilga virkštelė gali apsisukti apie vaisiaus kūno dalis, ar susimazgyti.
Kodėl virkštelė apsiveja?

Mitai:

Nuo seno sklando mitas, kad būsimoms mamoms negalima megzti, pinti – nes gali virkštelė apsisukti. Prietaras gimė labai seniai, kai gimdymus namuose priiminėdavo pribuvėjos. Pasitaikydavo daugybė atvejų, kai dėl nepakankamos „akušerių“ patirties, kūdikiai gimdymo metu žūdavo, apsivijus virkštelei apie kaklą. O juk moterys anksčiau daugiausia ir užsiiminėdavo rankdarbiais. Pagal analogiją, nmelaimės „kaltininku“ apšaukdavo mezgimą, pynimą ir pan.
Iš tiesų mezgimas – puikus nusiraminimo būdas, be to, kūdikio kraitelį papuošia dailūs, šilti, mamos rankų darbo drabužėliai.

Nėštumo metu moteris dažnai girdi: jei kilnosi aukštai rankas, aktyviai sportuosi, virkštelė gali apsivyti apie vaisių. Trumpalaikis rankų pakėlimas, kaip ir teisingai parinkti sporto pratimai, jūsų mažyliui nepavojingi.

Realybė:

Šiais laikais virkštelės apsivijimo rizikos faktoriais laikomi: vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas), dažni stresai (padidėjęs adrenalino kiekis kraujyje), kurie sukelia pernelyg didelį vaisiaus aktyvumą, pernelyg didelis vaisiaus vandenų kiekis (suteikia vaisiui daugiau judesių laisvės). Tačiau taip, kaip vaisius sugeba virkštelę „supainioti“, taip gali ir „atpainioti“. Todėl būsima mama neturėtų labai baimintis. Svarbiausias problemos aspektas – vaisiaus būklė – ar jis gauna pakankamai deguonies, ar ne. Yra specialūs metodai ir tyrimai, kurie padeda tai nustatyti.

Kaip virkštelės apsivijimas paveikia gimdymo eigą?

Virkštelė gali būti apsivijusi vieną kartą arba daug kartų, stipriau apsisukusi ir ne taip stipriai, aplink kakliuką arba apie galūnes. Dažniausiai pasitaiko vieną kartą nestipriai apsisukusi virkštelė aplink kaklą.

Kai specialistas prieš gimdymą patvirtina, jog virkštelė apsivijusi, priklausomai nuo apsivijimo atvejo, pasirenkama optimali gimdymo taktika. Nuolat kontroliuojama vaisiaus širdies tonų veikla. Užgimus galvutei, gydytojas išlaisvina kakliuką nuo virkštelės. Jei virkštelė apie kūną apsivijusi ne vieną kartą ir stipriai, po 37 nėštumo savaitės dažniausiai atliekama planinė cezario pjūvio operacija, o jei vaisiaus būklė atsiduria pavojuje dar anksčiau, operacija gali būti atlikta ir anksčiau nei 37 savaitę.

Ar galima išvengti virkštelės apsivijimo?

Būsimai mamai rekomenduojama vengti stresų, dažniau kvėpuoti grynu oru, mankštintis, nepamiršti kvėpavimo pratimų. Visos šios priemonės padeda vaisiui nejusti deguonies trūkumo, kuris sukelia padidintą aktyvumą. Be to, reikia laiku ir tiksliai vykdyti visus gydytojo nurodymus, atlikti paskirtus tyrimus.