{mosimage}Mūsų mamų laikais viskas buvo tiksliai pagal dienotvarkę: po gimdymo, naujagimis būdavo vos akimirką parodomas motinai ir iškart išnešamas į naujagimių skyrių. Laiminga mama keliaudavo į kitą skyrių, kurio palatose po gimdymo gulėdavo po 6-10 moterų. Ten iš palatos kaimynių galima būdavo išgirsti pačių siaubingiausių pasakojimų apie sukeistus vietomis vaikus, išsigimimus ir taip toliau...

Tokioje atmosferoje tekdavo praleisti 3 dienas, kol galiausiai išsikankinusiai ir sudirgusiai moteriai atnešdavo kūdikį ir ji galėdavo pamaitinti savo mažylį pirmą kartą (anksčiau manyta, kad iki tol motina tikro pieno dar neturi, tad kam vargintis ir nešti jai kūdikį?!).

Sunku įsivaizduoti, kaip pirmąsias tris savo gyvenimo dienas naujagimiai apsieidavo be mamų, be žindymo. Verkiančius alkanus mažylius girdydavo iš buteliukų pieno mišiniais, ir nenutraukdavo dirbtinio maitinimo iki pat išleidžiant mamą su naujagimiu į namus.  Todėl daugelis mamų, atnešus kūdikius pamaitinti, nesugebėdavo jų prižadinti – jie jau būdavo sotūs. O kai išalkę mažyliai nubusdavo, mamų jau nebūdavo šalia, todėl vėl gaudavo buteliuką su mišiniu. Nenuostabu, kad po tokios pradžios nedaugeliui pavykdavo žindyti kūdikius ilgai ir sėkmingai.

Laimė, kad laikai pasikeitė, ir atsirado daugybė gimdymo namų, kuriuose pirmosiomis naujagimio dienomis skiriamas ypatingas dėmesys žindymui, praktikuojama žymiai humaniškesnė sistema „mama + vaikas“, kai nuo pat pirmų kūdikio gyvenimo valandų mama būna šalia. Taip nei mama, nei vaikas nepatiria streso, atsiskyrimo ilgesio. Mama turi galimybę žindyti naujagimį nesilaikydama jokio tvarkaraščio, tiesiog duodama krūtį tada, kai mažylis reikalauja. Taip žymiai greičiau reguliuojasi laktacijos procesas, o naujagimis gauna ypač vertingų jo organizmui priešpienio lašų.

Tarp motinos ir naujagimio dar gimdymo namuose užsimezga ypatingas kontaktas, toks svarbus tolimesniam kūdikio vystymuisi. Parvykusi iš gimdyklos į namus, moteris nebebijo paimti kūdikį ant rankų ir rūpintis juo, nes jau ligoninėje turėjo galimybę išmokti to iš patyrusio personalo, pamėginti vystyti, maudyti, pasūpuoti mažylį.
 
Sunku ir išvardinti visus motinos buvimo kartu su naujagimiu pliusus. Vis dėlto, kartais pasigirsta ir prieštaringų nuomonių. Pirmiausiai, jas girdime kai kuriuose gimdymo namuose iš personalo, įpratusio dirbti „po senovei“. O kartais „prieš“ pasisako ir tos gimdyvės, kurios labai nepasitiki savo jėgomis. Tačiau tarp išbandžiusių sistemą „mama + vaikas“ nepatenkintų ja yra mažuma.

Pats svarbiausias argumentas buvimo kartu su naujagimiu naudai yra kūdikio žindymas tokiu grafiku, koks reikalingas mažyliui. Daug metų buvo manyta, kad žindyti naujagimį reikia griežtai pagal grafiką, nenukrypstant nuo jo net pusvalandžiu! Tokio režimo laikymasis apsunkindavo tiek tėvų, tiek mažylių gyvenimą. Ne taip jau seniai pediatrai įrodė, kad žindymas pagal vaiko poreikius nekenkia virškinimui ir žarnynui, ir atvirkščiai, padeda harmoningam kūdikio vystymuisi, patenkina individualius mažylio mitybos poreikius. Daugelis šiuolaikinių mamų, nebūtinai pediatrų patartos, intuityviai žindo kūdikius nesilaikydamos jokio režimo, prisitaikydamos prie mažylio poreikių.

Be abejo, pirmosios dienos po gimdymo ligoninėje– ne pats lengviausias metas moters gyvenime. Vis dėlto, grįžus į namus, jūsų laukia dar daugiau sunkumų ir rūpestėlių, kur be kūdikio priežiūros ir žindymo, dar teks rūpintis buitimi bei kitais reikalais. Bet jūs ir nesitikėjote, kad bus lengva, kai nusprendėte pradėti kūdikį?! Savo išgyvenimais ir rūpesčiais kviečiame pasidalinti www.supermama.lt forume!

Šaltinis: Materinstvo. ru