{mosimage}Mažylis paauga, ir tėvai ima pastebėti, kad jų vaikas žaidžia ne su visais vaikais. Vieni vaikai labiau išrankūs, žaisdami su bendraamžiais, kiti žaidžia su visais. Kodėl?
Labai daug įtakos tam turi vaiko temperamentas ir charakteris, tačiau vaiko pasirinkimą įtakoja ir jo vidinės problemos, emocinis vystymasis. Paanalizuokime keletą situacijų:


      Amžius

• Vaikas lengvai susibičiuliauja su bet kokio amžiaus žmonėmis. Tokių vaikų nėra daug. Jie apdovanoti „socialiniu intelektu“, bendravimo talentu, nejaučia baimės, nerimo, nėra drovūs.
 
• Vaikas linkęs bendrauti su bendraamžiais. Tai labiausiai paplitusi kategorija. Šitoks elgesys natūralus, panaši jų raida, sutampa interesai bei socialiniai įgūdžiai.

• Vaikas labiau mėgsta bendrauti su vyresniais už save vaikais. Tam gali būti keletas priežasčių: vaikas savo intelekto raida yra pralenkęs bendraamžius, „išaugęs“ iš jų žaidimų, interesų; Arba vaikas nelabai sugeba bendrauti „kaip lygus su lygiu“. Taip dažnai nutinka tiems, kurie šeimoje yra vieninteliai, augę su seneliais/tėvais ir nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jie tikisi tam tikrų nuolaidų, nemoka išklausyti kito nuomonės.
 
• Vaikas bendrauja su mažyliais. Tokioje situacijoje vaikas pasijunta gabesnis, labiau patyręs. Ypač su mažyliais žaisti mėgsta mergaitės, tai susiję su elgesio vaidmenimis (mergaitės išmėgina mamos, mokytojos, auklėtojos ir pan. vaidmenis). Nors žaidimas su mažyliais ir naudingas, tačiau atkreipkite dėmesį, ar vaikas apskritai kada nors žaidžia su bendraamžiais. Galbūt jo nepriima? Tuomet vaikui reikia jūsų arba psichologo pagalbos.
 
• Vaikas žaidžia tik su suaugusiais. Dažniausiai taip elgiasi „naminukai“, nelankantys vaikų lopšelio-darželio vaikai. Jie nuolat mėgdžioja suaugusius: kalba kaip jie, rimtai elgiasi ir nežaidžia vaikiškų žaidimų. Tokio elgesio pasekmė – nemokėjimas bendrauti su bendraamžiais, problemos mokykloje.

      Lytis

• Mažyliams iki 2 m. nesvarbu, kas su jais žaidžia - mergaitė ar berniukas.
 
• Apie trečiuosius metus vaikai ima suvokti priklausomybę kuriai nors lyčiai (aš – mergytė, aš – berniukas), todėl 3-4 m. vaikai paprastai žaidimams renkasi tos pačios lyties draugus. Berniukai dažniausiai žaidžia judrius, triukšmingus žaidimus arba konstruoja, o mergytės mėgsta minkštus žaislus, lėles, žaislinius virtuvės rakandus. Jei berniukas susidomi lėlėmis, ar jau reikia susirūpinti? Jei berniukui 4 metai, jis kartas nuo karto žaidžia su lėlytėmis, bet nepamiršta ir „berniukiškų“ užsiėmimų, o vaidmeniniuose žaidimuose renkasi „tėčio“, „vairuotojo“ ir kt. rolę, vadinasi jis paprasčiausiai kartais kopijuoja bendraamžių (mergaičių) elgesį. Šiame amžiuje vaikai linkę pamėgdžioti, kartoti, kopijuoti kitų elgesį: vaikų, susaugusių, tai, ką matė per TV. Jei berniukas vengia „berniukiškų“ žaidimų ir pramogų, atkakliai siekia mergaičių kompanijos, verta susimąstyti. Už tokio elgesio gali slėptis rimtesnės problemos, kilusios iš auklėjimo klaidų, vidinių vaiko baimių.  Reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko vaikas praleidžia su tėvu, seneliu, ar jo aplinkoje yra tinkamas „vyriško elgesio“ pavyzdys? Taip pat ir su mergaitėmis: jei vaikas nuolat atsisako bet kokių „mergaitiškų“ užsiėmimų, tai liudija apie mergaitės emocinės būsenos  problemas.
 
• 5-6 m. vis aiškiau atsiskiria skirtingų lyčių vaikų polinkis į skirtingus žaidimus, tačiau domėjimasis priešingos lyties atstovais didėja. Vaikai žaidžia ir kartu, tačiau berniukai žaidimuose renkasi vyriškus vaidmenis, o mergaitės – moteriškus. Jei šiame amžiuje vaikas žaidimams renkasi priešingos lyties draugus, gali būti, kad jis siekia pateisinti suaugusiojo lūkesčius. Pavyzdžiui, jo mamytei labai patinka tai, kad sūnus yra švelnus, ramus, todėl ji skatina tokį vaiko elgesį, tuo pačiu piršdama moteriško elgesio bruožus; arba tėtis žavisi tuo, kad dukra sugeba apsiginti, pakovoti už save, todėl žaidžia su ja agresyvius žaidimus, o dukra nenori nuvilti tėčio.

• 6-7 m. amžiaus mergaitės ir berniukai tampa pakantesni vieni kitiems. Juos jungia vienas bendras – mokinukų – vaidmuo, mokykliniai interesai. Pertraukų metu jie kartu žaidžia judriuosius žaidimus.
 
•  Pabaigus pradinę mokyklą, prasideda naujas etapas – klasė pasidalija į „vyriškąją“ ir „moteriškąją“ puses. Šiuo laikotarpiu nepriimta atvirai rodyti simpatijas priešingos lyties vaikams, neretai jų santykiai primena karus. Jei šio amžiaus vaikas renkasi priešingos lyties draugiją, reikėtų atkreipti dėmesį į adaptacijos vaikų kolektyve problemą, kodėl jam sunku bendrauti su savo lyties bendraamžiais.

• Paauglystėje jaunuoliai ir merginos kartu žaidžia sportinius žaidimus, o laisvalaikiu jie buriasi į grupes pagal savo interesus. Tai, kad paauglys bendrauja su priešingos lyties draugais, liudija apie normalų lytinį brendimą.

      Draugų skaičius

Vaikai, kaip ir suaugusieji, būna intravertai (uždari, pastovūs, turintys nedaug draugų) bei ekstravertai (mėgstantys dideles, triukšmingas kompanijas, noriai bendraujantys, sugebantys rasti kalbą su pačiais įvairiausiais žmonėmis).  Todėl, priklausomai nuo šių ypatybių bei vaiko temperamento, charakterio, jis yra linkęs žaisti su daugeliu vaikų, arba vienu draugu.

Įdėmus suaugęs žmogus gali daug sužinoti apie savo vaiką, stebėdamas  kaip ir su kuo jis žaidžia.

Autorė: Olga Anisimovič
Straipsnis parašytas specialiai portalui www.solnet.ee