. Nesokiruokite ir nenervinkite vaiko dar labiau savo reakcija jam pradejus mikcioti. Tiesiog ramiai isklausykite vaiko iki galo, jei vaikui buvo ypac sunku kazkoks zodis, galima tiesiog pasakyti. Na, sitas zodis tau buvo tikrai nelengvas, ar ne? kazka tokio. Neparodykite nei savo zodziais, nei veido israiska, kad jis kalba kazkaip nenormaliai.
2. Nepulkite vaiko taisyti ar prasyti pakartoti letai. Letas kalbejimas ne iseitis. Sitai labai svarbu, musu seimoje mikciojimas praktiskai dingo, kai visi isisamonino, kad vaikui NEGALIMA sakyti pakartok prasau dabar graziai, neskubek ir pasakysi gerai ir pns. Nieko tokio isvis negalima sakyti.
3. Laikas su vaiku. Uzsiimkite su vaikui bent 20 min per diena, kai jus busite vieni, be pasaliniu ir galesite ramiai pazaisti ar su lelem, zvereliais, masinytem ar kaladelem. Tiesiog jus ramiai kalbekite ar paskaitykite pasaka, vaikas kalbes, kai pats to nores.
4. Neversti vaiko kalbeti. Neprasyti, kad pasakytu kazka, nieko neklausineti. Labai svarbu vaika visiskai nustoti klausineti 'gijimo' periodu. Jei butinai kazka reikia paklausti, galima sukonstruoti teigiama sakini, kaip pvz. tu gali valgyti obuoli arba banana. Nereikia klausti Ka tu valgysi, obuoli ar banana. Jokiu kodel, kur, ka, ir pns. Visus butinus klausimus reikia perfrazuoti i teigiamus.
stai, perkopinau savo zinute. Kiti yra dalykai, kurie nera tiek svarbus, anot autores, siuloma vaiko nebarti visiskai, stengtis nesaukti, nepykti ant jo kol nepraeis mikciojimas, visada jo isklausyti...bet esminiai yra mano mineti 4 punktai. Beje, ta pati autore raso, o taip pat kalbos terapijos specialiste, pas kuria buvom sake, kad 'atgyvenes' gydymas tyla yra visiskai neveiksmingas. Gi vaikui neuzklijuosi burnos lipnia juostele jei jis nori kazka pasakyti. Paprasciausiai jus nieko neklausinekite, jei reikia kazko butinai paklausti kaip sakiau, galvokit kaip perfrazuoti klausima i teigiama sakini. Visus klausimu pasistengus galima perfrazuoti, taip vaikui nesudaromas stresas, kuri jis jaucia klausinejamas ar prasomas pakartoti leciau ar pakartoti ir pns. Mano dukrytei antra mikciojimo faze buvo tai, kad ji noredama pasakyti sunkesni zodi vis pasokdavo i virsu ir tada pasakydavo ji. Arba trenkdavo rankutem per stala ir pasakydavo tada neuzsikirsdama. Bet cia neissigelbejimas. Sitai pradejo naudoti po keliu savaiciu tragisko mikciojimo, pati taip sugalvojo. Po keliu menesiu, visiskai nustojus mikcioti, nustojo ir sokineti kalbedama, o tai tikrai gaila buvo i vaika ziureti, sokinejo kas antras zodis. Itariu ir aplinkiniams keistai atrode...Na, dekui Dievui, viskas jau praeity, mums praejo visiskai mazdaug per 3 menesius nuo mikciojimo pradzios. O mikciojimas laikomas visiskai isgydytu, kai vaikas nebemikcioja visiskai puse metu. Nes po keliu savaiciu, jai prasidejo fazinis mikciojimas, gal savaite kalbejo visiskai gerai, o paskui vel pradejo mikcioti. Kelias dienas pamikcioja ir vel gerai kalba. Su laiku tas tarpas kai kalbejo gerai vis ilgejo, o tarpas kai mikcioja, trumpejo. Ir jau mazdaug 4-5 menesiai nebemikcioja visiskai, tikiu, kad visiskai praejo. Linkiu ir jums to paties
svarbiausia reikia tiketi ir neparodyti vaikui kaip del jo isgyvenat, nors zinau, kad labai sunku, as pati verkdavau pasislepus prisigalvojus visokiu nesamoniu kaip jai bus sunku mokykloj, kaip ji gyvens jau uzaugus ir pns... Jei skaitot angliskai, jusu mineta knyga faber ir mazlis galima rasti amazon.co.uk