Vaikas ant puoduko (3 tema)

Sūneliui 2 m. ir 4 mėn., bet ant puoduko nenori sėdėti Kai tik bandau pasodinti rėkia, riečiasi ir bėga. Bandau pratinti su pertraukomis apie 8 mėn. Gal labai ir nebūčiau skubėjusi, bet jis pats atsisakė sauskelnių (nusimauna ir išmeta į šiukšledėžę), vaikšto su triusikėliais. Paklaustas ar nori sisiuko visuomet atsako "ne", nors aiškiai matau, kad jau nori ir pasiūlau puoduką, tuomet jis bėga į kampą , pasysinęs nusimauna kelnaites ir tik tada prisėda ant puoduko sakydamas "ssss". Aiškiai supranta kada nori sysiu, bet ant puoduko nedaro

Vaikas nebenori pampersu vadinas esat jau pusiaukelej. Toliau reikia tik kantrybes. sudominkit vaika kokia nors veikla, ka galima veikti sedint ant puodo. Maniskiui suveike knygeliu skaitymas, paveiksliuku rodymas. Na o jus geriau zinot kas patinka jusu vaikui. Gal net telefona duociau pamaigyti vaikui. O paskui jau ant puodo sedeti bus iprastas dalykas. Tada jau sodinkit ir sodinkit, daznai. Pasiziurekit koks mazdaug tarpas tarp ''sysiojimu'' ir taip bandykit gaudyt. savo vaika is pradziu sodindavau kas pusvalandi ir prasydavau padaryti ''pssssss'' - tas garsas labai pagreitina procesus ... paskui kas valanda, kas dvi valandas. O paskui jau pats atnesdavo puoda ir parodydavo kad jau laikas

Mes labai laimigni šiuo klausimu, vienas dalykas taip, buvau ta kuri sodino pusės metų pyplį ant puoduko, ir taip kaskart nusiimus pampersus ir atsisėdus ant puoduko visad padarydavome, gyrimai pagyrimai visuomet su mumis, bet niekada nesinervavau niekada nepergyvenau jeigu nenorėdavo daryti, visuomet buvo tik žaidimas. Kartą būnant metukų su trupučiu buvau sugalvojusi kad jau laikas, bet pačiai pritrūko kantrybės, pats dar nesiprašė ir nemačiau reikalo nervint nei savęs nei jo. O dabar vaikui jau tuoj tuoj už kelių dienelių bus 2 metukai ir vieną dieną sekmadienį atsikėlėm sakom važiuojam į turgų, o aš vat sakau sūnui, Laimi nori dėtis triusikėlius? Sako noriu labai, nuėjom, išsirinko labiausiai jam patikusius triusikėlius, sakau bet dabar jau turėsi paprašyti į tualetą kai norėsi nes nebeturim pampersų dabar turim tik gražius triusikėlius o daryti sysiuką į juos negalima, bus šlapia. Ir ką jūs manot, viskas pampersų era baigėsi kaip nebuvus. Automobilyje visuomet vežiojamės dar vieną puoduką jeigu netyčia važiuotume labai toli ir šalia nei prekybos centrų nei degalinių nebūtų. Per tą laiką du kartus buvo apsidaręs vieną kartą ryte, ryškiai pamiršęs buvo kad be pamperso, stovėjo, pradėjo bėgti sysiukas, kad pašoko sako šlapia, sakau taip šlapia kai padarai į triusikėlius, o kitą kartą labai susinervinęs buvo labai verkė ir dėl to apsidarė. Dar turbūt kokį kartą ar du buvo po lašiuką išspaudęs ir greitai greitai sušukęs noriu kakū (pas mus abu taip vadinasi) bėgte pasileido link tualeto, bet niekada nebariau niekada negėdinau niekada nepykau. Ir padaro ant tualeto, mes sėdynę uždėję esam ir sako va šaunuolis, ir aš visada kartoju kad šaunuolis. Net nakčiai einant miegoti nenori dėtis pamperso, stumia sako nenoriu ir neuždėsi. Dažniausiai kai užmiega uždedu, o ryte einant pirmo sysiuko nuimu ir triusikėliais pakeičiu. O šianakt net prabudo prašydamas į tualetą, džiaugiuosi, nes mano mažutis auga ir ta baimė kurią jaučiau pirmą savaitę kad niekur negalim išeit kad apsidarys ir t.t. ji visiškai sumažėjo, pasitikiu juo ir žinau kad sulaikys tą sysiuką jeigu ir reikės truputį pakentėti. Savo 2 gimtadienį atšvęs jau be pampersų, labai džiaugiuosi, mano didelis suaugęs vyrukas

Turiu tą pačią, identišką bėdą su kakiu. Vaikas įlenda į kokį kampą ten prikrauna į kelnes, o tada jau iš tolo rėkia Kaku Kaku... Kaio sprendėt?

Maniskis irgi taip elgesi.Tete prizadejo,kad nupirks pati didziausia Kinder kiausini jei jis padarys kaku i puodeli.Vistiek nesisesdavo,nors padares i kelnes visada apie ta kiausini kalbet pradedavo.Taip tesesi ilgai,kelis menesius,ir viena diena nei is sio nei is to,sako noriu kaku,sakau sesk ant puodelio,kiausini vaziuosi su teciu pirkt,atsisedo ir padare.Nuo to karto nera padares i kelnes,visada pasipraso.Su sysiuku irgi buvo panasiai,atejo laikas,pats pradejo noreti sysioti kaip tete,i klozeta.Manau reikia islaukt,ateina kiekvienam skirtingai tas laikas,per prievarta nesodinau,ant puodo zaist nedaviau,ir dabar neleidziu,uzsinori,nueina,padaro ir viskas.Manajam beveik 3m,be pampersu tik keli men.

Su dukra vargo neturėjau-pradėjom sodint ant puoduko nuo to momento,kai pati sėdėt jau galėjo,nuo maždaug pusės metukų,tai keldavausi net naktį gaudyt sysiaus-tuo laiku pampersai buvo retenybė,kaina kosmosas,tai su palom gyvenom.Bet gal tai ir sudrausmino gerai-dukriukas jau nuo 1metų be palučių būdavo,o jau nuo 1,4 m tai išvis ir toliau kur važiuodavom nebijodamos kad prisidarys nei kaku nei sysiu
Vidurinėlis taip pat grei suprato kam puodukas reikalingas, nebijojo sėst nuo pirmo karto,sodinom nuo kažkur 8mėn,tai jau su pampiais atsisveikinom galutinai 1,5 m.
O vat pagrandukas dabar auga,tai vargas vienas nenori ant to puoduko,neįdomu jam,kartais padaro,kartais ne,dzin visai,gali šlapias lakstyt visai jam gerai,nors jau 1,6m "negriebėm" mes jo griežtai,tai ir gavos toks balaganas ir manau kad patys tik ir kalti-tai patingėjom kažkada,tai mažiukas dar,tai nenori sėst,tai vėl kas taip ir pasidarėm sau bėdos

Sveikos, nusprendziau pasidalinti savo dukrytes pratinimo prie puoduko istorija. Na istikruju kai jai buvo kazkur 1,5 metuku buvau pradejus sodinti ant puoduko, bet tiesiog zaidimo forma, nieko ji dar tuo metu nesuprato nei ko as is jos noriu nei nieko, na taip zaizdavo ir tiek. Kol po keliu menesiu kazkas uzplauke pradedu sodinti viskas rieciasi nenori. Na per daug nestresavau po menesiu vel bandydavau pakalbinti tas pats... Na suejus dviems metukas nusprendziau imti reikalo rimciau. Is pradziu buvo tas pats sestis niekaip nenorejo, tada nusprendziau leisti ziuret filmukus. Na taip po biski po biski pradejo bent jau atsisesti ant jo aisku sededavom kartais ilgokai ir nieko nepadarydavo. Matydavau kad jau nori daryti ir viskas soka nuo puoduko kaip torpeda, kartais padarydavo. Na taip zaidziau kol mazdaug suejo 2 metai ir 2 menesiai, buvom pasieke per 2 meneisus tai kad jis jau atsisesdavo ant puoduko kartais padarydavo kartais ne, aisku ir ziuredavo filmukus. Tada nusprendziau pabandyti is vis nuiimti sauskelnes paziureti kaip daznai sysioja. Na ir pastebejau kad sysioja kas 30 minuciu, kazkaip man pasirode kad labai jau daznai, o dar perskaiciau straipsni, kad jei vaikas slapinasi kas 30 minuciu jis dar nepasiruoses, zarnynas dar tam nepasirenges. todel vel uzmoviau pampersa ir toliau zaideme sededavome ryte pries pietu miega, po pietu miego ir pries naktini miega. Kazkur 2 metu 3 menesiu pastenbejau kad pradejo reciau slapintis kas valanda ir kai noredavo kaku pradedao slapstytis uz baldu. Na supratau kad jau gal atejo laikas. Nupirkau nauja puoduka su muzikele. Na ir viena ryte nusiemem pampersa. Taigi pirma diena turejo 4 avarijas, antra nei vienos trecia diena irgi nei vienos. Visas tris dienas sodindavau kas valanda ir iskart padarydavo filmukai kazkaip buvo pamirsti uztaikydavau momenta kad jau nori ir iskart padarydavo ir viskas, aisku jei nepadarydavo po 10 minuciu jau neleisdavau daugiau sedeti. Visa laika kas 30 minuciu klausdavau ar nori sysiu atsakymas visada ne. Na ir ka 4 diena mano nuostabai pati pasake kad nori sysiu. Tai va nuo tos dienos mes namuose pampersu nebenesiojam pati prasi ir sysiu ir kaku. Aisku yra buve kelios avarijos bet tikrai retai. Naktis dar su pamersu ir atsikelia dazniausia su prisysiotu nes geria pries miega daug pieno, na del to nelabai pergyvenu manau su laiku viskas issispres Per pietu miega buna su pampersu beveik visada atsikelia su sausu. O jei kur einame dar vis buna su pampersu del sventos ramybes nuvedu visada i toleta, bet dar manau kelis menesius taip pazaisim, o po to jau bandysim eiti i lauka be pamperso. Maniske labai daug geria todel slapinasi daznai kas valanda. Na tikiuosi, kad po keliu menesiu visa sistema susireguliuos ir slapintis prades gal reciau.
Is savos patirties manau galiu patarti, kad reikia labai stebeti zenklus kuriuos duoda vaikas: kaip daznai slapinasi, manau jei sysioja kas pusvalandi nieko nebus, ar kakodamas slapstosi, ar isbuna sus sausu pampersu kuri laika. Manau kad reikia stebeti vaika neklausyti kas ka sako o tiesiog sulaukti to momento kai jau matote zenklu nuiimti pampersa ir manau kad tas procesas greitai ivyks, nes jei pradedama mokyti labai anksti mama issigadina labai daug nervu ir paciam vaikui tas procesas tampa labai ilgas ir nervingas. O kai vaikas buna tam pasiruoses viskas daug greiciau gaunasi. Manau kad yra vaiku kurie budami 1, 5 metu jau prasi bet tokiu tikrai nera daug, tarybiniais laikais buvo vystyklai kurie vaikui sukeldavo nemalonu pojuti, o dabar pampersai viska sugeria uztat vaikai daug veliau ismoksta prasytis.
Linkiu visoms kantrybes nenuleisti ranku. Kai vaikas bus pasirenges jis ant puoduko atsises ir padarys ir tuomet jokiu zaidimu ar filmuku jam nebereiks.

Dekui Kleopatraaa puikus patarimai mano berniukui metukai ir 10 men, bet dar nei kart nera padares i puoduka, labai nenori sedeti ant jo pergyvenu, nes nuo rugsejo i darziuka. Kazin kaip aukletojos reaguoja i tokius vaikucius, gal mamytes kurios susidure su tuo, kai jau eina i lopsiuka bet dar nera toks savarankiskas vaikiukas.

mano metuku ir desimties pradejo eiti i darziuka. Ant puodo paprasytas atsisesdavo, bet nesuprasdavo ko sedi ir tik retkarciais padarydavo. Tai darzelyje tiesiog pridedavom kokias sesias kelnes pakeitimui ir pora pampiu (miegui) ir leisdavom taip. Keisdavo ten jam auklytes, gana greitai suprato, kaip daryti sysiu. Dabar jam 2,3m dedu i darzeli jau tik trejas kelnes ir buna dienu, kai pareina su tom paciom su kuriom nueina, kaku dazniausiai irgi pasipraso, tai tokia beda buna tik jei nespejam iki puodo nubegt. Sysio avariju tai dar daug buna

Prisiskaičiau visų istorijų...
Maniškiui jau 2 m ir 7 mėn. Sauskelnes dedu tik nakčiai. Dieną vaikšto su triusikėliai, bet beveik nesiprašo. Supranta, kada nori, bet neina. Po ilgesnio tarpo aš pasiūlau, einu kartu kartais eina su sese - kartais tai veikia ir padaro ant puoduko. Bet jei jau labai nori - tada rėkia Neeee ir nesėda. Tada jau tol trypia ir prašosi ant rankų, kol padaro į kelnes. Žinau, kad negerai sulaikymas. Bet ką daryt? Rudenį pradės lankyti darželį, kuriame puodukų nėra. vaikai turi daryti ant klozeto. O maniškis net į puoduka pats nepadaro dažniausia... Ima panika, nes jau kuris laikas jokio progreso. Apie sisiojimą vyriškai - visai jokios kalbos. Apie sėdimą ant klozeto - irgi. Geriausiu atveju puodukas - ir tai ne visada. O su kakojimu išvis - tik į kelnes. Kelis kartus padaręs ant puoduko tik. Su mergaite tokių bėdų nebuvo. Ji 2,5-3 m jau savarankiškai pati nueidavo ir padarydavo ant klozeto.
Bandžiau ir puoduką atnešti prie TV, ir žaisti, ir kalbinti, ir žadėti... Niekas neveikia. Kai padaro į kelnes - nusiauna, nes šlapiom nesmagu (nors išbandžiau ir neperavimo variantą), tada eina ant puoduko, pasėdi ir sako: babaa (nėra). Ką daryt? Kaip pratint?

Jau anksčiau rašiau šioje temoje, kad mano 1,5 metų vaikas isteriškai verkdavo sodinamas ant puodo. Kitos mamytės komentavo, kad kaip berniukui tai dar anksti ir t.t., na nusprendėm daryti pertrauką ir vaiko su puodu "negąsdinti". Praėjo keli mėnesiai, persikėlėm į naują būstą, išvažiavome atostogauti ir grįžę nusprendėme bandyti vėl. Taigi, kelias dienas po truputį tiesiog siūlėme atsisėsti ant puodo, įsitaisydavom su vyru šalia ir rodydavom knygutę su paveikslėliu kaip meškiukas daro į naktinį puoduką ir daug daug pasakodavom, koks meškiukas šaunuolis. Tokiu būdu pavykdavo išvengti vaiko ašarų. Tada nuo ryto jokių sauskelnių ir kas pusvalandis ant puoduko - keista, jokių pykčių ir visada padarydavo. O tada jau giriam ir plojam rankom. Dar po kelių dienų pats vaikas pradėjo pats sau ploti, kai tik padarydavo į puodą, nešdavo man rodyti ir žiūrėdavo didžiuodamasis. Su kakojimu kiek sunkiau - dar nevisada pavyksta. Bet jis jau parodo, aišku kol kas dar kiek vėluodamas. Taip praėjo jau beveik 3 savaitės. Avarijų pasitaiko, bet pasodintas ant puodo nebeverkia ir visada padaro sysių. Į lauką dar dedu sauskelnias, bet parėję namo iškart sėdam ant puodo - sauskelnės sausos. Su pietų miegu - dar nevisada atsikelia sausas, priklauso nuo to, kiek daug išgėrė skysčių, na o nakčiai irgi su sauskelnėm, bet dar nebuvo nei vienos nakties kad nepasisiotų. Dabar mano vaikui rugpjutį bus 2 metai. Ir esu šventai įsitikinusi, kad kiekvienam vaikui yra savas laikas mokintis ant puoduko.

Sveikos, mamytės. Norėčiau pasiteiraut, gal kuri susidūrė su panašia problema. Maniškei rugpjūtį sueina 2 m. Visą liepą atostogavom pas senelius, ten visiškai atsisakėm sauskelnių, šlapindavomės visada į tualetą arba ant puoduko. Visada pagirdavom. Bet štai sekmadienį grįžom į savo namus ir prasidėjo tiesiog košmaras. Ant puoduko jei ir atsisėda, nieko nedaro, tualeto bijo, riečia nugarytę. Visiškai nedaro, kenčia, paskui jau ir žviegimai "sysiukas sysiukas" ar "kaku kaku" prasideda. Su vyru duodamės nušilę. Po visų pastangų finale vis tiek padaro kur nors ant grindų. Praeita naktis tai išvis nesusipratimas buvo - vis rėkė sisiuko (vargšai kaimynai). Užmigo 2.30 val, kai laikiau ant kelių lovoj ir nusisisiojo. Nakčiai vis dar dedam sauskelnes, bet ir dabar atsikėlus jos sausos būna. Jau vyras neiškentęs pasakė, kad ramiau buvo, kai į pampersus kraudavo Juokas juokais, bet nežinau, ką ir bedaryti. Nepadeda nei ant puoduko ar šalia sodinami meškiukai, kurie nekantraudami laukia, kol reikaliukai bus sutvarkyti, nei kasminutiniai sodinimai ant tualeto ar puoduko, nei mūsų pavyzdys. Niekaip nesuprantu, kodėl pas senelius tiko ir tualetas, ir puodukas, o čia viskas blogai. Galvoju, gal reikia naują puoduką nupirkti, kad pati išsirinktų, kokio nori. Arba tualeto dangtį. Bet jei tai nepadės? Taip ir liksim apsikrovę 2 puodukais, 2 tualeto dangčiais Mamytės, gal ką patarsit?