Pasyvus namas - 29 tema

Mes ziema kai statom karkasinius/skydinius) buna i vidu prisninga,buna ant vatos pataiko sniego.. Kai stoga uzdedam ir langus,duris sustatom,tada atveza dyzelines raketas. Viduje ant grindu buna ledas.. Viska istirpdo,isdziovina.

Maniškis rekuperatorius irgi valdomas per kompiuterį, planšetę ar smartfoną. Smartfone visai nieko androidinė programėlė sukurta. Jei susikonfiguruočiau savo namų interneto prieeigą, galėčiau savo rekupą reguliuoti iš bet kurios pasaulio vietos su savo telefonu .



ne pastoviai minimaliais kiekiais, kaip rotaciniame, bet tik srautų apkeitimo momentu ir ženkliai didesnėmis porcijomis. Tad jei iš WC "geras" kvapelis, kaip tik tuo momentu išmetamas, tai į namą to kvapo papuls ženkliai daugiau, nei per rotorinį.




iš principo tai visai vykusi mintis. Aš savo horizontalūjį kolektorių taip žadėjau jungti, bet kai nusipirkau rotorinį rekuperatorių, atpuolė papildomi rūpesčiai. Gręžinį tuomet tik šiek tiek gilesnį/daugiau grežinių reikia daryti kad būtų pakankamai energijos ir ŠS ir ŽŠ.

Tiesa, dar ir su pajungimu pasirodo reikės kiek pavargti, kol sugalvosi kaip geriausiai pajungti, nes kai norėjau pasibraižyti pasyvaus vėsinimo kontūrą grindiniam šildymui supratau, kad tai nėra paprasta, kaip dvi kapeikos, bet ilgiau pasėdėjus, tikrai išsprendžiama . Tik jokiu būdu to darbo nepalik eiliniam santechnikui.



Na ir kiek ten tos drėgmės? Kapeikos. Tik kai sušalus labiau į akis krenta. Kol sušalus plėvelė, tol nėra drėgmės skystame pavidale, tad vata nebus šlapinama. Ištirps įšalas tik atšilus orams, bet tuomet drėgmė (tokiais kiekiais) jau nepavojinga, išgaruos nepadariusi jokios žalos.

Problemų būtų tik tuo atveju, jei prie apšalusio paviršiaus reikėtų ką priklijuoti, nes klijai priliptų ne prie paviršiaus, o prie ledo, tad ledui ištirpus viskas atšoktų. Būtent todėl problemų kilt galėtų tik su PUR purškimu, o su vatomis absoliučiai jokių problemų.

Apie dyzelinę tikriausiai kalbama su atskira degimo kamera, kaip dažniausiai būna su atskiru degimo produktų išmetimu laukan. Bent jau galingi dyzeliniai tai tikrai tokie. Tokio tipo šildymas lygus elektrinio teno šildymui. Dujinis šildytuvas- kai tiesiogiai oras apiplauna liepsną ir išėjęs pašilęs išsineša visą gamą degimo produktų tarp kurių yra ir vandens garai. Sandariame name dirbant greit apsunkins kvėpavimą (galų gale ir deguonį juk degina) ir nuo CO svaigs galva. Pas mane be palėpės perdangos, bet plonai šiltintu stogu, šiuo metu panaudjami 3,3kW ir 10,9kW. Kai name temperatūra artės prie nulio- naktimis naudosiu el. tepalinį radiatorių.

Užkliuvo man pasakymas, kad 12kW šildytuvas gerai prišildo patalpas. Jei tai kalba eina apie jau apšiltintą namą, tai nieko nuostabaus. Cibulis klausė apie palėpės šildymą, kai stogą dengia tiktai difuzinė ir lauke minusas. Vat prie tokių sąlygų, mano nuomone 12kW galingumo šildytuvo truputį mažoka.



Radiatoriai man nepatinka, nes sakykim jo galingumas 2kW, o dėl to, kad jis įšilęs iki tam tikros temperatūros išsijungia ir tik atvėsus vėl įsijungia, vargiai ir 1kW realaus pastovaus galingumo duoda.

Man vis tik kyla abejonių dėl ŠS kontūro panaudojimo glikoliniam šilumokaičiui. Sezono pradžioje iš gręžinio ateitų gal ir tinkamos temperatūros glikolis, bet link sezono pabaigos grįžtančios temperatūros sėda beveik iki 0C (žiūrint į hondos blogo duomenis, o pas jį ir gręžinių daug, ir geologinė situacija palanki). Ar normaliai veiks toks šilumokaitis (pvz, iš lauko oras -15C, o glikolis į šilumokaitį pareina 0C) antrą žiemos pusę, vasario mėn., kai stiprūs šalčiai būna gan dažnai? Manau, kad tokiu atveju reikėtų gerokai rimtesnių išlaidų, nei pagilinti gręžinį ~20m

Turiu klausimeli pradejau gyventi name dar ne visos skyles uzkamsytos. kurenu zidini su vandens konturu kurio sumine galia (pagal gamintoja) 8 KW (tikrai nedidele kapsule su beveik 40 L vandnes viduje) zidinys per diena dega iki 4 val (prie -10 diena ir -15 nakti, paskutines trys dienos). Temperatura namie tarp kurenimu krenta apie viena laipsni. Vakare baigus kurent rekupo istraukiamas oras rodo 21 o kitos dienos ryte, per pietus apie 20. rekupas veikia 70 m3 debitu.

Kurenant zidini i grindis paduodamas 28 laipsniu vanduo ryte susivienodina su gryztamu iki 23-24 laipsniu. Tarp zidinio ir grindu konturo stovi 120 litru dvigubas boileris (toki turejau nenaudojama tai ir idejau).

Ar is zidinio galingumo ir kurenimo laiko galima sprest apie namo siluminius poreikius? bent apytiksliai priimant kad zidinio naudingumas deklaruojamas apie 85 proc

Nenuvertinčiau taip šildytuvo (ar nepervertinčiau taip stogo kiaurumo įtakos). Pažįstami sode, nešildomo namo garaže (3m pločio, 6 ilgio ir gal kokie 3 aukščio, tai viso apie 54kbm tūrio), lubos - iš kreivų šleivų rastų nuopjovų (kur lieka išpjovus normalią medieną) su 1-2 cm tarpais, tik užmesta ant viršaus statybinio popieriaus, sienos pusės plytos, kartais važiuoja žiemą pasikrapštyti. Su primityviu maks 4KW (gal net ir 2-3Kw jis, nes 4kw jau saugiklius išmuštų ) kaloriferiu iš senukų per 15-20 minučių sugeba pasikelt temperatūrą 5-8 laipsniais. Aišku, išjungus lygiai taip staigiai ir nukrenta viskas. Tai Cibulio atveju stogas dar sandaresnis būtų, nei tas garažas, ir, mano nuomone, du tokie kaloriferiai (2a plotas ir tūris didesni, daugiau reikėtų), palaikyti kad ir per naktį, tikrai tą paviršinę drėgmę nugarintų (tuo labiau, kad jie ir orą gan stipriai sujudina).

Tik kaip jau rašiau, mano nuomone, sukt dėl to galvos neverta

yra tokia info kad prie horizantolaus ŠS kolektoriaus netinka jungti, ten per žemos temperatūros, o prie vertikalaus ok, manau kad su 0C glikoliu jau pašildysi įtraukiamą minusinį išorės orą

beje gal temepratūrą ateinančio glikolio būtų kitokia t.y. truputi aukštesnė, jei glikolis būtų nuolatos varinėjamas ŽŠ cirkulaicinio

Pritariu, tai nebus pilnavertis žemės šilumokaitis, kuris šiuo metu duoda +14C temperatūrą.

Ir iš vis, mano rekupas dabar duoda ~+15C temperatūrą, kai lauke ~ -10C. Tai yra pakankamai aukštas NVK ~84% (skaičiavimai netikslūs, nes temperatūros matuotos skirtingais termometrais ir ne ten kur reikia, o lauko iš vis pagal internetinius duomenis, kai pas mane visuomet būna šalčiau ), bet su ŽŠ tai būtų tik pradinė temperatūra šilumokaitai .
Papildyta:


Manau, kad tiksliau būtų skaičiuoti ne židinio galingumą ir jo degimo laiką, nes įkrovos būna skirtingos, o sudegintų malkų kiekį, primetus jų drėgnumą ir atitinkamai kaloringumą. Pagal malkas galima būtų paskaičiuoti pakankamai tiksliai.
Papildyta:


Grežinio temperatūra priklausytų nuo konkretaus gręžinio/-ių galingumo ir sunaudojamo galingumo ir pritariu, net ir su artimos 0C temperatūros glikoliu galima pašildyti tiekiamą orą į rekuperatorių, bet niekad jis nebus pašildomas iki +14C, kaip kad mini Tėvelis iš Bangos forumo. Spėju, kad iš vis su glikoliniu bus pasiekiami prastesni rezultatai, nei iš pakasto vamzdžio ar atviro ŽŠ.

tame ir beda kad kurenu viska nuo atlikusiu statybu pagal nesiojama svori speju kad per diena (apie 4 val) sudeginu 20-30 kg malku. Malkos puse eglines atraizos ir kita puse alksniai pjauti preita ziema.

Pas jį pašyla oras kažkur name arba daviklis grybauja.
2m gylyje žemė pas mus niekada nebūna šiltesnė nei +10C, o per Kalėdas ten net teoriškai negali būti daugiau nei +8C, nes 10-15m gylyje, kur pastovi temperatūra visus metus pas Lietuvoje būna +7...+8C visus metus. Paviršiuje žiemą negali būti daugiau nei +8C.
Net jei oras ir pašiltų iki grunto temperatūros jis būtų iki +8C šiuo metu, ne daugiau.

ten srautu perjungimas ivyksta per maziau nei 1s, kazkaip abejoju jog WC kvapai papuls.