Pasyvus namas - 29 tema

Dar šiandieną kalbėjausi su ekovatos pūtikais. Žodžiu, jie paruoštų tą MPP prieš difuzinę. Tik jie sako, kad būtinai tarp MPP ir difuzinės turi būti oro tarpelis, nereikia priglausti. Mano supratimu, kai MPP yra klojama ant gegnių iš lauko pusės, tada eina "makaronai", tada deda difuzinė plėvelė, grebėstai ir stogo danga. Štai tokiu atveju yra daromas oro tarpelis, nes tarpas tarp difuzinės ir MPP yra vėdinamas. Mano atveju ten niekas nesivėdins, jei šiltinčiau stogą iki kraigo. Jei šiltinčiau iki stygų, tuomet per tą tarpelį gal šiek tiek drėgmės ir pasišalintų per ventiliacines angas frontonuose. Kaip čia yra?

Kitas dalykas yra tas, kad kai pučia ekovatą, tai ji išpučia garų plėvelę. Tam deda medinius tašus, bet aš mediniu tašų nedėsiu, nes dėsiu PIR plokštes. O tokiu atveju darytų taip: dėtų Thermofloc garo barjero plėvelę, ją skersai gegnėms kas 20-30 cm sutvirtintų bandažavimo juosta. Tada ant gegnių dėtų kokių 3 mm storio kartoną (tą, kaip naudojama baldams). Štai tokia juosta ir kartonas sutvirtintų garų plėvelę, kad ji neišspūstų atgal. Po to, kai jau supūstų ekovatą, tada būtų galima dėti PIR plokštes.

Arba galima pirma dėti PIR plošktes ir tada iš karto pūsti ekovatą. Nereikės toks garų plėvelės, bet jei dėti PIR iš karto nebus galima padaryti termovizinių tyrimų, nes PIR plėvelę atspindi.

Tos garų barjero plėvelės tvirtinimas sako, kad gali iškraipyti gana lygias gegnes, todėl bus kreivas pagrindas PIR plokščių tvirtinimui.

Koks variantas geresnis: pirma dėti garų plėvelę ir tada PIR ar dėti tik PIR plokštes ir pūsti ekovatą?
Papildyta:

Rotacinis gal ir mažiau pamaišo kvapų, bet tai daro nuolatos. O šitas hibridas tai daro tik karts nuo karto atsidūsdamas. Tas atsidusimas vyksta gal tik kas 10-15 min. Tikriausiai priklauso nuo lauko temperatūros, kuri sąlygoja greitesnį užšalima. Todėl galimas dalykas, kad dūsaujančio aparato kvapų pamaišymas per valandą bus mažesnis nei rotacinio. Kalbu apie kiekius (litrais, kubais), o ne procentus.

Dar yra toks dalykas kaip protas, loginis mąstymas ir patirtis. Pasistudijuok pats tą procesą, kaip oras vaikšto ir pats suprasi. Juk nebūtina, kad visą informaciją kas nors už tavę sukramtytų ir pateiktų ant lėkštutės. Beje, jei informacija pateikta ant lėkštutės, tai ten gali būti nesąmoningai įsivėlusių, ar kas svarbiausiai sąmoningai įveltų klaidų, dėl kurių produktas atrodo patraukliau.

Kol pats nepradėsi žiūrėti, kaip vaikšto oro srautai rekuperatoriuose ir kaip vyksta šilumos mainai, tol niekada pats nesuprasi, kad viskas paprasta, kaip trys kapeikos.



Galingumus tai reikia skaičiuoti. Jei bendras skaičiuojamas 1m horizontalaus 20W, o gręžinio 50W, be to kiek pamenu, ten pagal standartinius oro srautus standartiniam namui, rekomenduoja 100m horizontalaus glikolinio ŽŠ kolektoriaus, tai atskiro gręžinio atveju turėtų užtekti 40m gylio gręžinio. Čia tik skaičiai kuriuos pamenu. Tiksliau jau reiktų skaičiuoti pagal oro srautus, reikalingą jų pašildymui galingumą, gręžinio paduodamą šilumą ir pan.

Aišku, atskiras gręžinys tik ŽŠ būtų geriau. Jei apjunginėsi su ŠS gręžiniais, taiprie ŠS reikiamo gręžinio gylio, dar reikėtų pridėti atitinkamą ŽŠ paskaičiuotą gylį, kaip mano pavyzdiniame atvejyje, gręžinį reikėtų pagilinti 40m.




Ramiakas, tikrai laikys net nesigilinant kokio tvirtumo tos putos. Pamatytum kaip tvirtai duris putos laiko, o joms apkrova tenka ženkliai didesnė, nei išvystys ekovatos siurbliai.

Aš matau tame kitą problemą. Taip bus uždaryta ekovata. Ar toks sumuštinis praleis garus į lauką pakankamai intensyviai?



Putos lygtais purškiamos iki -5C ar net iki -10C temperatūros. Ten yra specialios žieminės, reikėtų pasižiūrėti ant balionėlio. Taip kad šiuo metu tai pats tas. Svarbu, tik kad būtų purškiama ne ant ledo ar šerkšno.

Beje, kas man galėtų paaiškinti, kodėl Paul Novus 300 NVK yra 93 proc., o Paul Novus F 300 - tik 84 proc. Juk tas su F raide turi entalpinį šilumokaitį, kuris atitolina užšalimą ir grąžina drėgmę. Su F raide kaip tik turėtų būti naudingesnis.

Visada įtariai žiūriu į naujovęs, tuo labiau, kai jos man net iš kart neatrodo labai patraukliai.

Aš atvirkščiai siūlyčiau neskubėti su šiuo modeliuku ir pasižiūrėti, kaip jis eksploatuojasi, ar nereikės po metų, jam daryti "kapitalinio".

1. Jei grubiai reikia apie 40 m, tai nepigus dalykas. Jei gerai pamenu, tai 1 metras gręžinio yra apie 70 Lt. Tokiu atveju 40x70 turim 2800 Lt. Atvedimas iki namo dar apie 1000-1500 Lt. Taigi vien lauko kolektorius apie 4000 Lt, o jei gilesnis, tai ir apie 5000 Lt. O kur dar tie visi pribumbasai? Realiai gali išeiti apie 8000 - 10 000 Lt.

2. Gegnės labaiu vaikšto nei durys tarp mūrinės konstrukcijos. Štai kodėl siūlo mėlynas putas, kurios elsatingos. Man 7 langai aplink langus pūtė būtent mėlynas Siudal putas. Būtent dėl vaikščiojimo. Man ir įdomu ar tos mėlynos putos/klijai atlaiko apkrovas. Poliuretatiniai klijai tikrai atlaiko, bet jie nėra elastingi.

3. Kodėl ji bus uždaryta? Juk MPP laidi garams? Ar aš klystu?
Papildyta:

Mano požiūris lygiai toks pats: neskubėti su naujovėmis. Tegul kiti bando savo kailiu.

Jūs nelyginkit net centimetro storio medinės atitvaros su difuzine plėvele. Net centimetro sluoksnio medinė atitvara bent minimaliai sulaikys šilumos pratekėjimą, o duoto pavyzdžio atveju, medinės atitvaros storis gerokai didesnis. Jei prisiminsit mano nekarta minėtą dydį iš vieno mokslinio darbo, tai akumuliaciniame procese, kai kalba eina apie pakankamai trumpą laikotarpį, dalyvauja tiktai iki 2cm gylio atitvaros paviršio.

Difuzinės plėvelės atveju tėra tik ~200 mikronų. Nėra ką ir lyginti. Čia bus šildomas lauko oras galima sakyti iškarto.
Papildyta:


Maišoma ženkliai daugiau nei rotorinio rekupo atveju. Konstrukcija neleidžia nemaišyti.

Man įdomus dar vienas dalykas. Entalpiniai šilumokaičiai plokštelinio rekuperatoriaus užšalimą atitolina iki -8 ar iki -10 laipsnių. O iki kiek kliukolinis ŽŠ su gręžiniu atitolintų plokštelinio rekupo užšalimą? Gal tas ŽŠ visai neapsimoka ir tą patį dalyką atlieka netalpinis šilumokaitis?

Viskas teisingai, bet būtent to srautų keitimo metu, pamaišomi milžiniški oro kiekiai lyginant su kiekiais kuriuos pamaišo rotorinis, todėl kvapai šiuo atveju bus grąžinami garantuotai.

Teisingai, čia spragsėjimas vyks tik esant žemoms temperatūroms, kuo šaltesnis lauko oras, tuo dažniau. Yotube mačiau, kaip ten šį rekupą iki -30C ar dar žemesnių temperatūrų bandė ir tipo veikė.

Šeip tai kai bus pliusas, tai jis veiks kaip plokštelinis ir oras neturėtų būti gražinamas, bet klausimas ant kiek patikimas slankiojančio mechanizmo sandarumas. Kiek suveikimų jis atlaiko išlikdamas pakankamai sandarus? Sudilus sandarinimui, šis rekupas maišys oro srautus nuolat.
Papildyta:


Spėju dėl celiuliozinio šilumokaičio prastesnio šilumos laidumo. Popierius juk prasčiau praleidžia šilumą nei metalinė plokštelė.


Papildyta:


Nežinau, man čia iškilo klausimas, tau tai turi rūpėti, tad jei tai manai esant svarbiu, pasidomėk. Geriausiai tai būtų visą šį sumuštinį per U-Wert`ą prasukti dedant MPP plokštę tarsi ištisinį stogo dangos sluoksnį.
Papildyta:


Todėl gręžinio vien tik ŽŠ niekas nedaro. Bent jau neteko girdėti. Nors iš kitos pusės, ir ŠS ankščiau pagrinde tik horizontalų kolektorių klojo, nes jis buvo pigesnis.

Blokuojant kartu su ŠS gręžiniais, atkristų atvedimas iki namo. Bet kokiu atveju, glikolinis - pats brangiausias ir mažiausiai efektyvus ŽŠ, nes atsiranda glikolis kaip tarpinis nešėjas kuris papildomai įneša savo šilumos mainų nuostolius. Nors iš kitos pusės, tik glikolinio ŽŠ atveju, galima imti šilumą iš gilesnių žemės sluoksnių naudojant gręžinius.

Pas mane akustines durys (vienas nepakeltum ) istatytos tik su butent tokiomis elastinemis putomis-klijiais , patikek kaip laiko . https://www.dropbox.....38.50.jpg?dl=0
Ka ten tavo plaušiuką ...
Neoporą i perdengimą suputęs su jom -vaikščioti pilnai galėjom kai dirbom .

Jei pameni Koridos praeitų metų patirtį, tai pro jo ŽŠ praeinančio lauko temperatūra niekada nebuvo nukritusi žemiau 0C. Kiek pamenu, pastoviai virš 0C su pakankama atsarga net plokšteliniam priešpriešinių srautų rekuperatoriui, be celiuliozinio šilumokaičio, kad nesudirbtų apsauga nuo užšalimo.

Ta prasme, teisingai apskaičiavus ŽŠ galingumo poreikį, tavo rekuperatorius visuomet dirbs vasaros režime.

Ačiū, nuraminai. O kaip ten su tomis neoporo juostelėmis? Ar kaip? Vakar rašei, bet taip aiškiau ir nepapiešei? Jei nesunku, kaip MPP siūlai tvirtinti su neoporu?

taip vadinamas temperaturinis NVK pas entalpini visada bus mazesnis, nes jis vel isgarina ir grazina dregme, o tam sunaudojama energija. Jei ivertint ir garu energija, tai turbut butu panasus NVK