Kaip gyventi su vyru, kai jo nekenti?

Bet va atsiranda tokiu kaip jus ir pradeda manipuliuoti ligos savoka. Tad kiti labiau itakojami zmones kurie painioja gejus, transvestitus, transeksualus ir galvoja, kad ju prigimima galima pagydyti.

Ligonis, tarkim vezininkas gido liga, jis pasirinkimo neturi mirtis, ar gyvenimas. Kaip tamsta pasirinkima turite, susitaikyti su tuo kuo esate, arba keistis, velgi del saves brangucio, tam kad patenkinti savo norus, prigimti. manau tarp ligonio, kuris neturi pasirinkimo ir jusu poreikiu tenkinimo skirtumas yra.

As puikiausiai suvokiu, nebutina nusilauzti rankos, tam kad suvoktum jog si patirtis sukelia skausma. Tad nesusireiksminkite taip. Kuo daugiau snekate tuo daugiau susidaro ispudis, kad butent jus svelniai tariant "kabinate makaronus", nes jums reikia demesio.

Velgi, tai ne mes, tai tamsta manipuliuojat liga, tad mentoriniu toniuku, neaiskinkite apie ka si tema.

Tarp kitko, ne tik susirges vyras, bet tarkim ant patalo gulinti zmona serganti veziu irgi visai neblogai... Ypac kai ta zmona gyva budama, samoningai iesko vyrui zmona, kad jis neliktu vienas kai ji iseis... Itariu, jums jos niekada nesuprasti. Jus gi nepaleisite zmogaus nuo sutuokitnes isipareigojimo, nes paprasta, nuosirdi, zmogiska drausyste be sutoktines statuso jus netenkina, nes ji gi jusu nuosavybe, daiktas. O jei neduok dieve nuosavybe suras vyra ir ims tenkinti savo pilnavertiskus seksualinius poreikius su juo, jo glebyje ras gyvenimo pilnatve. Bet svarbu gi tik jusu norai, poreikiai. Jei dave zodi, prisieke, kad ir dziaugsme ir varge, truks plys manipuliuosite zmogumi.

Tokios diskusijos vertos vien tam kad isryskinti, kad atsilikusiose valstybese gyvenimas sudetingas ne del pinigu stokos, o del savimi pasitikinciu durniu gausos.

Va dvi moterys, neturedamos issilavinimo nei ziniu aiskina apie psichiatrijos issivystyma ir turimus pasirinkimus.
Galima joms butu pasiulyti nurodyti konkrecius specialistus, bet jos tik vapa, kad vapet.
Tikru realiu specialistu pavardes zinomos ir Lenkijoje ir Cekijoje ir Vokietijoje ir Baltarusijoje ir Rusijoje. Tik jie vargsai nezino tu nauju pasiekimu. kuriiuos zino bemoksles "gudruoles" is mazytes valstybeles.

Napoleonas pasake "Geriausia gynyba puolimas".
Apgailetina demagogija ir kaip vyrui, ir kaip moteriai.
Nemanau, kad yra prasmes ka komentuoti. Ir nera ka, zmogaus komentaras pasako labai daug.

Jus psichinis ligonis, kuriam tikrai truksta demesio
Su jumis normaliai diskutuoti neimanoma. Kelios jusu zonutes siame forume ir maximum savaite ar dvi jusu cia gyvavimo daug ka apie jus pasako. Tikrai nera ko stebetis, kad pirmoji zmona jus paliko ir suauge, mastantys vaikai su jumis nebendrauja.
Gailestis ir sleikstulys , daugiau nieko i jusu adresa.

Manau tuo ir baigsime. Nebent noretumet teisme ta savo teigini irodyti. Tokiais pareiskimais nesimetoma neturint irodymu.

Atsiprasau, kad isiterpiau. Bet labai norisi paklausti, gal ir kitiems bus aiskiau. Kaip jus isivaizduojate, jus pakeisite lyti i moteriskaja ir toliau elgsites kaip vyras? Tai nelabai aisku kam tada keistis. O kaip su zmona gyvensite? Nebent jinai kitos orientacijos. Manau visas tas nesusipratimas vyksta del to, kad siuose vietose yra daug klausimu.prasvieskite mus,prasau

Visada galvojau, kad manęs tėvai nemylėjo, tėvas paliko, o mama turėjo visada svarbesnių reikalų, visada ieškojo laimės, su ja per visą savo gyvenimą praleidau gal kokius 8 metus. Bet pažinojus vyro šeimą, supratau, kad būna blogiau... aš tai gyvenau ir gyvenu dabar, kvėpuoju pilną krūtinę, manęs niekas nestabdo išskyrus mano pačių sukurtų ribų, o būna taip, kad žmogus negyvena savo gyvenimo. Jis gyvena tėvų gyvenimą kai visas jo gyvenimas skirtas jų noriu pildymui. Kai susipažinau su jų šeimą, galvojau kokia graži šeima, kaip jie maloniai bendrauja, kol nepamačiau juos iš arti. Valdinga moteris, kuri gyveno dėl vaikų ir savo berniuką auklėjo kaip šuniuką. Iš to berniuko išaugo robotas, kuris moka tik daryti tai ką jam pasakyta, jis neturi savo noriu, savo poreikių, savo tikslų. Jo tikslai yra tai ko nori jo mama. Jis nemasto, nes robotai negalvoja, jie tam tiesiog neturi teisės, jie turi daryti tai ką jiems buvo liepta. Žmogus nematęs normalių tėvų santykių savo šeimoje, nemoka jų sukurti ir pats. Jo mama gyveno dėl vaikų, nes nemokėjo spręsti konfliktų savo šeimoje, jie tiesiog apie tai nekalbėjo, kalbėti apie nemalonius dalykus arba asmeninius buvo tabu. Galiu tik įsivaizduoti kaip bleso jausmai jos vaikų tėvui ir kaip dauguma moterų ji surado "idealiausia" sprendimą: "reikia atiduoti save visą vaikams, reikia gyventi dėl jų". Šitokia meilė, kaip aš vadinu "egoistiška meilė" vaikams, daro iš juos invalidus. Kai motina nori apsaugoti savo vaikus nuo viso pasaulio" čia neeik-nukrisi, šito nedarys-susižeisi, o čia daryk vą šitaip, nes taip kaip tu nori nesigaus, čia apsirenk- sušalsi ir t.t. ir t.t. Ir pomažu vaikui atrodo, kad visas pasaulis yra baisus, jame galima susižeisti, jame gali kažkas tai atsitikti, todėl geriau niekuo neveikti ir niekur neieti. Iš tokių vaikų išauga nepasitikintis savimi žmonės, nelaimingi, nes nemoka siekti savo, viskuo bijantis. Ir kai aš girdžiu ar skaitau, kad vaikas sako: "mama tu man esi visas pasaulis", man susispaudžia širdį... Mano mama rūpinosi manimi minimaliai ir tai visai neilgai, aš galvojau, kad man nepasisekė, bet tik dabar aš suprantu, kad palyginus su tokia meilė, man pasisekė net labai.
Ir taip išaugo iš to berniuko robotas, kuris moka tik vykdyti komandas, neturintis nei kažkokių savo tikslų ar siekių, nepasitikintis savimi, nemokantis bendrauti su žmonėmis, nesugebantis sukurti santykius, kuris vengia atsakomybės, pilnas baimių ir kompleksų. Pats jis tikrai neblogas žmogus, kažkur gal net protingas.
Įdomiai yra gyvenime, kad žmogus, kuris padovanojo tau gyvybę, kuris tave atrodo myli ir tu esi jam pats brangiausias žmogus-padaro tavo gyvenimą košmarų, atnešą tau tiek problemų ir kančių. Ir juokingiausia, kad jis galvoja kad visą tai daro iš didelės meilės tau.
ar gali toks žmogus pasikeisti, kai visas jo gyvenimas buvo toks? Kai jis nematė kitų pavyzdžių? ar gali jis pasikeisti, jeigu to užsinorės? Ar gali robotas tapti žmogumi ir pradėti gyventi savo gyvenimą? Ar gali žmogus išmokti mylėti save, kai niekada nejautė meilės?

Čia Jūs vis apie tą patį vyrą rašote? Ta kaip gi jis, būdamas toks, atsiprašant, mėmė, padarė karjetą ir kažkokio turto užsigyveno?

Na gal nereikia jau taip visai nurasyti to zmogaus? .
Jus greiciausiai vienas kitam netinkate, toks jausmas, kad tik vienss kita kankinate ir viskas.
Jei jis ir pasikeis, tai greiciausiai ne su jumis. Jei jau nuomojamam bute savo seima laiko ir netvarko kazkokio tai savo namo, tai tikrai jam ir taip gerai. Gal ir jus jau jam atsibodot, todel nemato prasmes keistis.

aš jį visada stumdavau į priekį, kad jis nebijotų, padrąsindavau ir t.t., nukreipdavau, todėl jis ir dirba dabar šį darbą Kai susipažinome jis iš vis ilgą laiką buvo be darbo ir gyveno su tėvais. O turtai, tai viskas yra tėvų. Turi jis užsidirbęs ir savo kažką, bet vėl gi kol tėvai juo skatindavo. bet viskas pagrinde yra tėvų, ir sodas, ir garažai ir kiti dalykai.

Įmanoma pareguliuoti įvairius nukrypimus nuo normų, isterijas, depresijas, prolaktino gamybas neesant vaikų ir t.t., tik reikia po daug (po 6 maždaug) ir nuolat vartoti, tokių pvz.: http://www.houseofnu...on.com/hrf.html
Nes tie specialistai labai riboti ir suinteresuoti Pvz. kokiam chirurgui tikrai nenaudinga kažką pagydyti be operacijos
Papildyta:

Gali, pažįstu tokį žmogų. Tik tiek, kad jis ėmė keistis nuo maždaug 19-20 metų. O dėl vėlesnio amžiaus, tai turbūt jau labai sunkokai būtų

Man atrodo, kad jūs neadekvačiai vertinat ir tą šalia esantį žmogų, ir jo šeimą, nes pati jautėt dėmesio ir meilės trūkumą, va ir neigiat pasąmoningai, kai to dėmesio ir meilės daug, jums išsiverčia kaip roboto ugdymas. Nuolatinei kntrolei reikia paaukot visą savo laiką, kad taip išdresiruot, kaip kad jūs vaizduojat - neleist vaiko nei mokyklon, nei studijuot, nes visur jis susiduria su kita įtaka ir pavyzdžiais. Galų gale, reiktų nedirbt, o tik su vaiku būt.
Nebūna taip, kad žmogus nemato jokių kitų pvz, nebent jį kas po kubilu pavožęs augino.
Nėr ir taip, kaip rašot, kad jūs į pareigas įstūmėt ir panašiai - na įstumt gal ir įstumtumėt, bet va tose pareigose būt - negi irgi kartu ten sėdit ir reguliuojat? Žodžiu, pabandykit biškelį objektyviau viską vertint.
Papildyta:

O iki 19-20 tai jau žmogus nesikeičia?
Žmogus keičiasi nuolat, tik tie pokyčiai būna arba mūsų vertinami kaip gerėjimas, arba nevertinami visai.