O as savo pagundai pasakiau, kad nebegaliu daugiau testi tokiu musu santykiu. Susipazinom darbe, po ilgo laiko varstymosi zvilgsniais, vieno vakareli o metu - alkoholis, trauka ir jis atsidure pas mane namie. Pamirsau pamineti, jog as issikyrusi, turiu vaika, o jis vedes, irgi turi vaiku, bet siuo metu jis skyrybu procese, na esme, kad nelaisvas. Po to visko eigoje jis uztvirtinimui dar man pakartojo, kad dabar toks metas kai negaletu man isipareigoti, ir gali sau leisti tik tokius neipareigojancius santykius, jei man tinka. Na ok, o man kadangi vien nuo jo vaizdo sirdis kilnojosi, nu nezmoniska aistra, tokia chemija, kad viskas viduj vartosi, tai galvoju as situacija valdau ir viskas cia gerai bus. Ir galiausiai vis tiek daejau toki taska, kad man po musu susitikimo pasidaro taip tuscia, as pradejau blogai jaustis, tokia isnaudojama lyg ir, ir jo demesio man pradėjo reiket, o ne tylos. Tai va ir pasakiau, kad baigiam viska, nes mane tai praeda neigiamai veikt. Situacija palengvintu faktas, kad jo nematyciau kasdien, bet yra kaip yra. Nezinau net kodel rasau, bet gal norejau pasidalint, kad nieko gero is tu meiluziu nebuna, ypac jei esi laisva, o jis ne, arba jei naiviai isivaizduoji, kad sugebėsi kontroliuot padeti su savo aistros objektu. Ir gal patarimu, kaip man ji ismest is galvos, nes vien nuo jo vaizdo as noriu ji is karto isiversti i lova
