Kaip pranešėte tėvams apie ketinimą tuoktis?

Jo, pasakyti tėvams apie vestuves tikrai sunku . O kai dar ir vaikučio laukiesi, tai menkas malonumas. Veiksmas vyko taip.
Ketvirtadienio vakarą paskambinau savo tėvams, kad atvažiuosiu su brangiausiu šeštadienį. Mama nustebo, nes taip greitai neplanavom atvažiuoti pas juos (buvo praėję tik 2 savaitės nuo paskutinio apsilankymo pas juos). Vyras irgi paskambino ir pranešė, kad atvažiuosim penktadienį.

Pas jo tėvus važiavom atskirai. Jis penktadienį ryte, o aš vakare, nes reikėjo laikyti įskaitą. Tik vėliau jis prasitarė, kad važiavo vienas todėl, kad reikėjo tėvus paruošti tokiai žiniai. Man nuvažiavus anyta tikrai netryško džiaugsmu (nors kai matė per TV prieš mėnesį iki susitikimo, tai džiaugėsi kokia aš čiki). Ir vis kalbėjo, kad dar anksti jos sūneliui kurti šeimą (jam buvo 25 m.)

Pas juos pernakvojom ir anksti ryte išvažiavom pas mano tėvus. Prieš tai nuėjom į metrikacijos skyrių, pasirnkom datą ir laiką. Ir tada su šampanu tiesiai pas tėvus.
O ten visi spaudžia: kas atsitiko, kas per paslaptys?

Susėdom visi pietauti, maniškis paprašė visų dėmesio (prie stalo buvo tėvai, brolis ir mes ). Padėkojo tėvams už tai, kad mane užaugino, pasidžiaugė, kad jam pasisekė mane tokią gerą gauti ir paprašė mano rankos , nes širdį ir taip jau turėjo . Tėveliams aišku tiks mini šokas. Jie lyg ir norėjo kažką sakyti (tik vėliau sužinojau, kad planavo atkalbėti, kad vestuves keltumėm po metų).

Tai buvo dar vienas mini šokas tėvams. Manau, kad niekada iš manęs nesitikėjo tokių naujienų. Juk visada aiškinau, kad pirma baigsiu mokslus, susirasiu darbą, nusipirksiu butą, susituoksiu, o tada bus vaikai . Tik gyvenimas viską pakoregavo. O to visai nesigailiu nei aš, nei vyras .

Mes pranesem apie tai per velykas. Bet tiek musu, tiek jo tevus nenustebinom, nes prie puse metu susiziedavom ir tuo metu supazindinom savo tevus:) Todel jie jau lauke is musu tokios zinios!

mes ir per velykas
Tai pas mus tai niekas nenustebo, nes mes jau daugiau nei 7 metai kartu. (mama jau antrus metus is eiles per Naujuosius linkejo poringu metu )
Bet kaip pasakem tai vis tiek labai mano tevai susigraudino.

Mes apie artėjančias vestuves pranešėme balandžio pirmą diena (tos dienos ryte ir nunešėme pareiškimus), todėl ne iš karto ir ne visi patikėjo.

Mums sunku "pranešti" nebuvo, nes pirmiausia pranešėm, kad teveliai bus seneliai! ir ši žinia buvo daug daug svarbesnė nei vestuvės, savo mamą jau seniai buvau įtikinus, kad jis - TAS vienintelis ir už jokio kito netekėsiu (reikejo ilgai įrodinet, kad išleistų nevedusius gyvent kartu), jo tėvai taip pat labai tikėjosi, todėl vestuvės plane atsirado visai "savaime" nors pradėjus joms ruoštis ne vieną kart suabejojau ar noriu jų , o juk skubet reikia, nes tuoj pilvukas pasimatys , jeh!

Niu o kai tiek ilgai draugaujat, tai tikrai neturėtų būt bėda pranešt, kaip va jau siūlė mergytės - pasikviest kur vakarienės, mes norėjom taip padaryt prie Belmonto krioklių, restorane, bet neprireikė...

Mes mano tėvam pranešėm per kūčias, visą vakarą sėdėjau kaip nesava, nežinojom nuo ko pradėti. Tai į pabaiga vakarienės draugas paėmė ir pasakė kad nunešėm pareiškimus ir liepos 2 vestuvės mūsų. Tėvai gerai suregavo, tik močiutė atsistojo lyg kažkur eit norėjo, bet vėl atsisėdo. Aš taip supratau ji pagalvojo kad laukiuos, bet kai viską paaiškinom kaip yra, tai gerai regavo.

nu lyg tai butu tai beda

Taigi čia močiutė . Tai galėjo visko prisigalvot, ypač įvertinus, kad inore dar tokia jauna (bent jau tėvų ir močiučių akimis ). Tai gal jai ir pasirodė čia kaip bėda . Nebūtų gi močiutė

mes pasakem balandzio pirma

Mamux virtuvej i loveli sodino agurkus, o Tevelis neseniai buvo grizes. Nors ir melagiu diena, bet patikejo ir neatkalbinejo, nors man tik 19 buvo.

Dar vyrelis pasake, kad ne is reikalo, tai tetis begerdamas vandeni uzspringo

Mano močiutė man labai artimas žmogus sakyčiau artimesnė už tėvus ir jos reakcija man svarbesnė už visų kitų. Beto esu jos vienturtė anūkė. Šiuo metu viskas labai gerai kartu organizuojam vestuves.

Mes susižadėjom kovo 19d, šeštadienį, o mano tėvams pasakėm sekmadienį vakare. Sekmadienį ruošiausi egzaminui, visą dieną prie kompiuterio sėdėjau, žiedelis ant rankos, bet pavyko nuo šeimynos nuslėpti, tikra konspiratorė jaučiausi
Tėvams pasakiau, kad vakare saviškį pasikviečiau, dar kažkokią priežastį sugalvojau, per daug neįtarė. Tai įeinam vakare su šampanu, pasikviečiam tėvus į kambarį, jiems jau aišku viskas pasidarė, nes jau kuris laikas numanė, kad šią vasarą kelsim vestuves
O maniškis savo tėvams pats telefonu pirmiausia pasakė, nes jie Alytuje gyvena, tai tik balandžio pabaigoje nuvažiavom, tai buvo ir mano susipažinimas su jo tėvais, žodžiu atvežė būsimą jaunamartę. Viskas buvo

O as busimam vyrui, kai jau pradejom apie vestuves sneket, pasakiau - netekesiu, kol nepaprasysi mano tevu rankos
Na vyrukas susikaupe ir viena grazu Kaledu vakara tai padare As ten prunksciau i sauja, nes zinojau, kam jis taip prakaituoja. Kai viska issake, tai tetis be zodziu isgere 3 taureles vyno viena po kitos, o mama tuo metu kazka tarske ir tarske: kaip gerai, kaip saunu, kaip valio, bet viena ir apie ta pati O paskui ir tetis prakalbo. Aisku, tevai jau itare kazka, bet jiems toks malonus dusas buvo, nes net neisivaizdavo, kad Tomas taip graziai pasielgs. Tada pasnekejom apie busimu vestuviu data, kurios nenustatem, tik zinojom, kad norim vasara. Kova nusprendem, kad tai ivyks rugpjuti. O busimai anytai kazkaip paprasciau pranesem. Mat Tomo rankos man nereikejo prasyt
Po sitokio vyro poelgio visos mano drauges "ispindejo": visos savo busimiesiems pasake ta pati - netekesiu, kol nepaprasysi tevu rankos
Ir ka tu, kiek daug atsirado pamalonintu nuosirdziu demesiu tevu