Kaip pranešėte tėvams apie ketinimą tuoktis?

Mes tai pasakem, kad tuokiames ir po 3 dienu islekem abu i Dublina keliem menesiam Bet norejau papasakot visai ne tai...
O buvo taip:
Mes abu pas mano tevelius atvaziavom 7 menesiams likus iki vestuviu! As teciui padaviau viskio butelaiti, o po to mano brangiausiasis pradejo mamai duoti po viena roze (ju buvo 21) sakydamas: cia Redai buvo 1 metukai (ir duoda roze), cia 2 (ir vel duoda roze), cia 3... cia 18, kai mes susitikom, cia 19, kai pradejom draugauti, cia 20, kai jai pasipirsau, o cia 21 metukai ir paskutine roze, su kuria prasau jusu dukters rankos!
As net pati zaktelejau, kaip graziai visa tai atrode! Mama su teciu apsiverke... Tada teveliai tik pasake, kad jie greitai tures dar viena sunu - mano busima vyra!

Labai graži istorija... Na mes tai pamažu tai pasakėme, žinojau kad labai tėvai pergyvens dėl to, jug esu viena jų dukra ir juk visada sunku pirmą vaiką išleist iš namų...
Na iš pradžių tai mes prie nunešant pareiškimus kažkaip užsiminėm, kad na gal šią vasarą, o gal kitą mes norime susieti savo gyvenimus O kai viena gražų savaitgali gryžome abu pas tėvus atvežėm jiems tą žurnaliuką kur CMS duoda, kai pareiškimus nuneši...Padėjau ant stalo ir nuėjau į virtuvę kavos pasidaryti, o mama sklaido tą žurnalą ir sako, nesuprantų ko jūs čia tuos žurnalus pirkinėjat juk viskam savas laikas ir be žurnalų pasikelsit tas vestuves ir tik atvertus pirmajį puslapį pamatė įrašą jog mūsų santuoka registruojama rugsėjo 3 d. neteko žado , tada mano brangiausiasis atnešė šampano ir tik išgėrę po taurę pradėjom šnekėtis...Tėtis apsiverkė, o mama buvo kažkokia pasimetus ir dar negalėjo patikėt iki tol kol pradėjom ruoštis vestuvėms...
Man taip pat 21 ir mano mama galvoja kad aš dar truputi per jauna, bet kadangi mano būsimasis jai labai patinka ti sako tebu nie...Ir palaimino mus...Man taip palengvėjo...Ji man ne tik mama, ji dar ir geriausia mano draugė ir buvo supykus, kad aš nieko jei nepasakius taip padariau...Džiaugiuos, kad viska išsiaiškinom ir štai dabar jau visi kartu laukiam tos rugsėjo 3-čios.

Tai jau papasakosiu ir as tada, kaip mes tevam praneshem "zinia" -
susigalvojom "zenytis" sekmadieni, tai ishkart kita savaite ir pakvietem abieju tevus vakarienes i kinu restoraniuka, musu mylima. sakom, mes pastovus klientai, gavom nuolaida 50 %, kur galioja tik iki rugsejo 15 d., tai butinai reikia 14 diena vakare eiti, pavaishinsim visus tokia proga... kai pasakiau savo tevam, tai mano sese 10 metu ishkart pradejo: "jau tuoksis, zinau zinau as juos", o mano tevai jau ishmokyti, kad apie vestuves jokiu kalbu, sako "nu tu baik baik, jie zenysis tik kai mokslus baigs, po kokiu 2-3 metu"...
taip grazhiai visi susitikom, tevai musu seniai supazindinti, tai vakarienes iprastas dalykas, nes ir shventes seimynines kartu shvenchiam. Draugo buvo tik mama, nes tetis ishvazhiaves uzusienin... grazhiai pavalgem visi, o jau tada mano mylimasis sako, "cia taip grazhu, smagu buvo, pavalgem visi, tai tokia proga noriu paprashyti jusu dukters rankos".. va tada ir buvo... mano tetis sedejo ir gal 15 minuchiu tylejo, galvojau verkti prades, akys tik pilnos asaru pasidare ir jam, ir man.. mamos labai apsidzhiauge, tik abi po 50 g. brendzhio uzsisake, kad lengviau butu. Abi paskui prisipazino, kad vis tik kazka itare, tik ir viena , ir kita galvojo, kad "anukiniu" naujienu ishgirs, kol as cigarechiu pakelio neishsiemiau ir vyno neuzsisakiau .
Sese krykshtauti pradejo, kad ji viska zinojo ir nujaute, gudriausia ish visu
po kiek laiko ir tetis sunkiai atsiduso - "ka jau cia, parduosim karve, vestuves kelsim".
Neturejo jiems didelis shokas buti, nes mes jau 3 metus kartu gyvenam, bet vis tiek siurprizas buvo, ir mum patiem nervine itampa jautesi Tik paskui jau kiek atsitokejus draugo mama sako "jauchiuosi kaip kokiam holivudiniam filme" .. paskui pati uz telefono ciupo ir drauge techiui skambino ir praneshinejo "ar sedi? tai atsisesk! naujiena turiu - vaikai zenytis sugalvojo".. paskui seke ilga tyla ir mamos atsakymas ... "ne, ne - dar ruko, ne neshcia" - zodziu, kai tevai nesitiki vestuviu, tik viena priezastis visems i galva shauna
va tokia musu praneshimo istorija

na, mes tai visu pirma sugalvojom... po to vaziavom pas mano tevus pasiimti paslapciom mano gimimo liudijima, kad pareiskimus nunest. Tada nunesem pareiskimus, o po poros dienu pasikvietem abieju tevus. Jiems jau iskart kilo itarimas , bet kadangi mes sakydavom, kad negalvojam apie vestuves, dar abejojo... Tada AS sakau 'na ka... mes zenijames' ir viskas... Isgerem vyno, pazvengem ir... pradejom planuot...

Kaip faina, o as savo mamai tai vakar telefonu pasakiau, nes ji JAV o as Lietuvoje, tai ji labai apsidziauge ir mus pasveikino, Ko nopadare maniskio mama [FONT=Times][SIZE=1][COLOR=blue]

nu as tai neisivaizduoju to pasakymo situacijos. mes jau seniai kartu gyvenam, ir zinom kad nei vieno is musu tevai ne cento neduos vestuvems, tai kazkaip apie jas ir negalvojam, manau nustebtu, issigastu galvotu o o dieve nu ir sugalvojo, taigi zino kad pinigu nera..." o mes su vaikinu sau planuojames 5-10zmoniu vestuves, be jokiu ten apdaru, sus sidabriniais ziedais... tai net nezinau ar is viso tevam sakytume, iki tos dienos/. o po to butu , nu tai va, sestadieni zenijames butu faina jei atvaziuotumet:)

Nepyk, man tas tavo paskutinis sakinys negražiai nuskambejo kad ir nebus ten tų apdarų ar siaip didelių vestuvių, vistiek tevam reiktų pasakyti, juk jie yra brangiausi žmonės kuriuos jūs turite ir kuriems jus esate dekingi. O jeigu pasakysite tik paskutinę akimirką apie jūsų apsisprendimą........ai nežinau, ka čia aš moralizuoju...?

Nu taigi ne isvakarese, o pries kokias dvi savaites:) Mano vaikinas mano kad jo tevai net neatvaziuot, sakytu karviu ner kam palikt, ner kuo atvaziuot ypac jei darbo diena tuoktumemes:) beje man labai baisus momentas, kad musu tevai susipazins:) su teveais tai visks normaliai, abu gyvenime mato tik tiksla isgert, tai sutartu.. bet va mamos. mano tokia biski megsta trumpais sijonais lakstyt ir pan, o jo super super konservatoriska, ta nezinau kaip jo mama i mano paziuretu.

na, mes tai irgi is pradziu galvojom, kad tik seimos narius kviesim... bet paskiau pagalvojom, kad norim su daugiau kuo pasidalinti ta proga...
O kodel tu sakai, kad tevams nesakysit, nes jie pinigu neduos? Cia tai pasakymas... Mes tai NEEMEM is tevu, nors jie ir siule. Per vestuves kaip dovana dave tiek, kiek jie norejo. Niekas nesijaute isipareigojes, o mums dar geriau, kad darem uz savo pinigus, nereikejo taikytis prie tevu noru, nes jei jie butu mokeje uz viska, butu reikeje labiau su jais tartis, o dabar patys viska sprendem...

Kaip ten bebūtu, kad ir be išklmių ir be auksinių žiedų ir net , jei tėvai gali neatvykti - vis tiek praneskite pries menesi ar pusantro. Jei tevams rupes tai ras kas karves pamels, jei nerupes tada jau atsvesite be ju, bet busite atlike pareiga pries tevus

nu cia mane ne taip supratot jei manot kad tevam nesakysim nes pinigu neduos. tiesiog noriu pasakyt , kad musu atveju tevai kaip ir kiti sveciai, todel ir suzinotu kartu su visais kitais pakviestaisiais. beje cia tik teaoriniai pasvarstymai, nes kartais man atrodo , kad mes is vis niekad nesizenysim:))

Nenusimink, siuo atveju tikriausiai nesvarbiausia pinigai, bet jei nutartumet tuoktis tai tevam pasakykit anksciau viska paaiskinkit ir viskas bus o.k. svarbiausia, kad jus butumet laimingi