Tikrai... Siuo atveju galiu pasakyti,kad nieko tu nesupranti-tikrai.Zinau,pati neturejau kazkada vaiku,visaip galvojau ir moteriskes atrode savanaudiskos,atrode negi taip jau sunku su vaiku atbuti,o vargsas vyras grizta po darbo pavarges,ypac verslininkus uzjauciau,kai jie zmonas galutinai uzknisdavo savo nebuvimu namie ir tai baigdavosi skyrybom... Puikiai suprantu tavo zodzius ir poziuri,bet ir drasiai dabar galiu pasakyti,kad kalbeti labai lengva,o padaryti yra praktiskai neimanoma,nebent esi ne zmogus,o bejausme lele-be principu,be tikslu,be pomegiu,na,gal kokio tokio siais laikais jau reto moters tipo,kuri megsta istisai sveistis ir blizgintis ir vyra apsokineti,nes jis saunuolis dirba,uzdirba,na,dar negeria,tai jau ji tik ant ranku nesiot ir pasitiesus gulet nesigilinant i savo emocijas. Ka jau apie vaiku prieziura kalbet... Tai va dabar ir turiu-du mazus vaikus-3,5m, 1,5m ir dar viena turesiu po poros menesiuku,o vyras verslininkas,vadinasi neturi laiko. Stogas ciuozia-jei pasiskundziu,tai iskart siulo man,kad jo mama pasikviesciau padet.Ji gyvena kitam mieste,jei jau atvaziuos tai ir trinsimes abi uzpakaliais siauram butuke. O stogo ciuozimas nuo to nesustos juk-reikia grizti i normalia kasdienybe kur gali save realizuoti,jau ta diena viena kita laisva nebepadeda. Ir valdykis ir buk patenkinta ir laiminga,kad vyro i depresija nenuvarytum-ateis laikas suprasi-kol kas zinau,kad mes visos atrodysim tau tokios palepusios nesivaldancios niurzgles
QUOTE(_Feja_ @ 2007 08 12, 02:13)
Patarinet aisku lengviausia..
Siaip manau daug kas priklauso nuo moters poziurio i seima ir vyro auklejimo jo seimoje..
Na pati vaikuciu dar neturiu, tai gal todel taip ir sneku..
O is neperdidziausios patirties..
Brangiausias ryte keliasi i darba, sako "pamiegok, pats susitepsiu sumustini, matau kad miego nori", viduje toooks sazines balsas sukauja, bet matau kad jei nuolat lakstysiu tai per kelis metus taps savaime suprantamu dalyku. Jei jau su sazine nesusitvarkau, tai nuejus istraukiu is saldytuvo produktus sumustiniui ir griztu i lova.. Na jei skuba, tai kad ir ka sakytu atsikeliu.. auklejimas daro savo.. mama kiekviena ryta begdavo seimai pusryciu daryt.
Pareina is darbo vakarienes dar nera, nes uzsiemus buvau, sakau "ka pagamint?", o jis " O tu siandien nepavargusi? Jei pavargus tai pats koki karsta sumustini pasikepsiu", nes kogero atsimena, kai pacioj pradzioj ne karta pasakiau "valgyt moku daryt ir moku skaniai daryt, bet gaminsiu tol, kol tu vertinsi tai jog gaminu.. kai pradesi reikst pretenzijas del maisto "kodel dar nera?" ir pan. - gaminsies pats"
Kai kalbam apie vaikus, tai jau dabar kalu i galva, kad per savaite bent 1-2 naktis prie vaiko kelsis jis, nes man stogas nuciuos kitaipm net kai neisiu i darba. Is pradziu sakydavo "pamiegosi diena, ar siaip po biski, man i darba reikia, nemiegojes gi neisiu".. jis nemiegojes nakti jau nervingas, tai pasiuliau isivaizduot kaip jaustusi nemiegojes normaliai bent pora savaiciu, visas skaudantis taip kad neina atsisest nes kiausiniai skauda, ausyse spengia del nezinia ko bliaunancio bejegio padaro, o as dar reikalauciau vakarienes, prikaisiociau kad namie kas nors netvarkinga "juk tu visa diena namie!" ir dejuociau kaip man sunku darbe, kad jam viena mintis galvoj "miegas.. miegas.." na dar "ramybe..", galva plystu nuo skausmo del miego trukumo (na as pati migrena turiu) o as atejus dar lisciau buciuotis ir pan.
Tada pamaste ir pasake kad kai neis i darba savaitgaliais vaikeli paziures ir jis..
Na kaip bus, pamatysim tada..
Aisku ne su visais vyrais eina taip sneket.. bet kiek mes uzsileidziam, tiek ir turim.. Gi realiai pacios ta poziuri i save ir suformuojam, na bent dalinai.
O mama man vis kala i galva, kaip laikysi nuo pradziu, taip ir gyvensi visa gyvenima.. o as jai vis atsakau "mama, as nevergausiu vyrui kaip vergauji tu. Stengsiuos but gera ir rupestinga, bet ne nemokamas meiluzes ir tarnaites derinys"
Papildyta:
Prasidejo viskas nuo lapkricio 1d.nebesu tokia,kokia buvau...nieko man nebesinori,nenoriu niekur eiti,nieko daryti,net kambariu tvarkytis...galvoje sukasi visokios nesamoningos mintys,pvz.kokia gyvenimo prasme,koks tikslas kazka daryti ir pan. 
Turiu drauga,su kuriuo gyvename jau 8 men kartu..kartu ir dirbame tame paciame darbe.Mes labai mazai bendraujame,man nera kam issilieti,pasipasakoti,nes jis kazkaip nelabai kreipia demesy i tai.Va pvz.sakiau jam apie tai,kaip as jauciuosi,o jis nic nieko nepasake man.Darbe visada uzsiemes,namie tv ziuri.Mes niekur neinam,o jei ir iseinam kur nors,tai dviese,nes jo visi draugai gyvena kitame mieste,o manieji draugai leidzia laika su savo antrosiomis pusemis 
