QUOTE(GoldenEye @ 2014 04 24, 21:53)
Klausykit, jei troba šildoma šilumos siurbliu, kaip tada darot su vonios gyvatuku? Elektra gyvatuką šildot ar kombinuojat su SS?
As kombinuosiu su ss
As kombinuosiu su ss
QUOTE(cibulis @ 2014 04 24, 09:59)
Buvau vakar susitikęs su žmogumi, kuris siūlosi kaimynui ir daryti vandens gręžinį. Kartu pakalbėjome ir apie geoterminio gręžinius. Jo mintis tokia: mūsų vietovėje vanduo turėtų būti maždaug 70 metrų gylyje. Realiai mano namui visi skaičiuoja, kad reikėtų apie 90 metrų gręžinio. Bet jis sako, kad geriau daryti du po 70 metrų gylio, nes tada lauko kolektorių skandintumėme vandeningame sluoksnyje. Aš sutinku, kad geriau, bet kad brangiau - irgi aišku. Vieno metro gręžinio kaina - 70 Lt su PVM. Tai kainos skirtumas apie 3500 Lt. Dėl medžiagų ir kitų nenumatytų dalykų, kaina gali išaugti iki 4000 Lt.
Sako, kad iš 1 metro gręžinio galima surinkti iki 50 W energijos. Todėl iš 90 metrų išeitų apie 4,5 kW, o iš 140 metrų - apie 7 kW. Pastarasis variantas tikrai būtų super tik klausimas ar man teik reikia. Čia kalbu dėl to, kad jei daryti du gręžinius, tai į namą reikia pasidaryti 4 įvadus vien geotermai. Jis rekomenduoja kiekvieną po 100 mm. Galingai atrodytų - 4x100 mm vien geotermai. Jei būtų tik vienas gręžinys, tai būtų tik 2 įvadai.
Be to, man keistai atrodo, kad 1 kolektoriaus kilpai reikia net 100 mm skersmens apsauginio vamzdžio. Kolektoriaus vamzdelio storis - 40 mm. Su izoliacija jis pastorėja iki kokių 60 mm. Suprantu, kad per 100 mm skylę jį lengviau pravesti, bet ir galimai didesni šalčio tilteliai, nors juos ir užsandarintumėme, apšiltintumėme.
Sako, kad iš 1 metro gręžinio galima surinkti iki 50 W energijos. Todėl iš 90 metrų išeitų apie 4,5 kW, o iš 140 metrų - apie 7 kW. Pastarasis variantas tikrai būtų super tik klausimas ar man teik reikia. Čia kalbu dėl to, kad jei daryti du gręžinius, tai į namą reikia pasidaryti 4 įvadus vien geotermai. Jis rekomenduoja kiekvieną po 100 mm. Galingai atrodytų - 4x100 mm vien geotermai. Jei būtų tik vienas gręžinys, tai būtų tik 2 įvadai.
Be to, man keistai atrodo, kad 1 kolektoriaus kilpai reikia net 100 mm skersmens apsauginio vamzdžio. Kolektoriaus vamzdelio storis - 40 mm. Su izoliacija jis pastorėja iki kokių 60 mm. Suprantu, kad per 100 mm skylę jį lengviau pravesti, bet ir galimai didesni šalčio tilteliai, nors juos ir užsandarintumėme, apšiltintumėme.
Nors iš techninės pusės du gręžiniai ir žiūrisi gražiau, bet yra daugiau pusių. Sakyčiau ženkliai svarbesnė - finansinė. Viską įvertinti reikėtų pirmiausiai iš šios. Man labai patinka kainos/kokybės vertinimo aspektas. Beje, labiau nei du 70m gręžiniai, iš techninės pusės turėtų patikti ~1km gylio gręžinys. Tada net ir šilumos siurblio nereikėtų
.Dėl dviejų gręžinių ir dviejų įvadų į namą, tai mano supratimu absoliučiai nebūtinas dalykas.
Siūlau žvilgtelti į bangiečių įdėtas nuotraukas Šią ir šią. Mano supratimu taip ir reikia daryti, nes į šilumos siurblį vis tiek tik vienas vamzdis bus pajunginėjamas. Tiesa, yra niuansų, kad priėjimas prie kolektoriaus turėtų būti patogus, bet jei kolektorius šulinį, kaip kad antroje nuotraukoje, tai priėjimas iki jo tikrai nesudėtingas.
Beje, papildysiu savo pasisakyma teiginiu, kad cibulio atveju, tai pats idealiausias variantas, nes jei dar nėra 100% apsispręsta dėl šilumos šaltinio ir skubama tik dėl grindų betonavimo, tai dviejų maks. 20m ilgio 40mm pločio vamzdžių pakasimas pirmiausiai kainuoja "kapeikas" ir atitolina apsisprendimo terminą neribotam laikui. Galėsi iš vis neinvestuoti į geoterminį ir vamzdžius naudoti kaip tecnines šachtas elektros laidams, o jei apsispręsi dėl geoterminio, tai bent jau nebūsi spaudžiamas laiko ir galėsi susirasti patį geriausią pasiūlymą, kurio esant ribotam laikui niekad negausi.
QUOTE(mintas @ 2014 04 24, 21:08)
Nors iš techninės pusės du gręžiniai ir žiūrisi gražiau, bet yra daugiau pusių. Sakyčiau ženkliai svarbesnė - finansinė. Viską įvertinti reikėtų pirmiausiai iš šios. Man labai patinka kainos/kokybės vertinimo aspektas. Beje, labiau nei du 70m gręžiniai, iš techninės pusės turėtų patikti ~1km gylio gręžinys. Tada net ir šilumos siurblio nereikėtų .
Dėl dviejų gręžinių ir dviejų įvadų į namą, tai mano supratimu absoliučiai nebūtinas dalykas.
Siūlau žvilgtelti į bangiečių įdėtas nuotraukas Šią ir šią. Mano supratimu taip ir reikia daryti, nes į šilumos siurblį vis tiek tik vienas vamzdis bus pajunginėjamas. Tiesa, yra niuansų, kad priėjimas prie kolektoriaus turėtų būti patogus, bet jei kolektorius šulinį, kaip kad antroje nuotraukoje, tai priėjimas iki jo tikrai nesudėtingas.
Beje, papildysiu savo pasisakyma teiginiu, kad cibulio atveju, tai pats idealiausias variantas, nes jei dar nėra 100% apsispręsta dėl šilumos šaltinio ir skubama tik dėl grindų betonavimo, tai dviejų maks. 20m ilgio 40mm pločio vamzdžių pakasimas pirmiausiai kainuoja "kapeikas" ir atitolina apsisprendimo terminą neribotam laikui. Galėsi iš vis neinvestuoti į geoterminį ir vamzdžius naudoti kaip tecnines šachtas elektros laidams, o jei apsispręsi dėl geoterminio, tai bent jau nebūsi spaudžiamas laiko ir galėsi susirasti patį geriausią pasiūlymą, kurio esant ribotam laikui niekad negausi.
.Dėl dviejų gręžinių ir dviejų įvadų į namą, tai mano supratimu absoliučiai nebūtinas dalykas.
Siūlau žvilgtelti į bangiečių įdėtas nuotraukas Šią ir šią. Mano supratimu taip ir reikia daryti, nes į šilumos siurblį vis tiek tik vienas vamzdis bus pajunginėjamas. Tiesa, yra niuansų, kad priėjimas prie kolektoriaus turėtų būti patogus, bet jei kolektorius šulinį, kaip kad antroje nuotraukoje, tai priėjimas iki jo tikrai nesudėtingas.
Beje, papildysiu savo pasisakyma teiginiu, kad cibulio atveju, tai pats idealiausias variantas, nes jei dar nėra 100% apsispręsta dėl šilumos šaltinio ir skubama tik dėl grindų betonavimo, tai dviejų maks. 20m ilgio 40mm pločio vamzdžių pakasimas pirmiausiai kainuoja "kapeikas" ir atitolina apsisprendimo terminą neribotam laikui. Galėsi iš vis neinvestuoti į geoterminį ir vamzdžius naudoti kaip tecnines šachtas elektros laidams, o jei apsispręsi dėl geoterminio, tai bent jau nebūsi spaudžiamas laiko ir galėsi susirasti patį geriausią pasiūlymą, kurio esant ribotam laikui niekad negausi.
Nieko nesupratau. Taip, man jau duobė iškasta. Rytoj reikia kasti vamzdžius. Čia mintis su rezervu. Kaip tu per du po 20 m ilgio ir 40 mm pločio prakiši šilumos siurblio kolektorius, kurie net neįzoliuoti yra 40 mm storio?
Beje, diedas su kuriuo kalbėjau, tikrai supranta, ką kalba. Pvz., apie oras-vanduo siurblius. Sakau, jie apšąlą, ledija ir t.t. Sako žinau, bet reikia po jais daryti šildomus kilimėlius, vandens drenažą ir nereikės jokių baleikų statyti, žaisti su ledo gabalais ir t.t. Yra sprendimų, bet viską lemia pinigai, t.y. kainos kokybės santykis.
Rytoj ateina santechnikai ir užkasinėsim vamzdžius. Aišku, kad noriu geotermos. Šiuo atveju man rekomenduoja 4 apsauginius vamzdžius 100 mm diametro, per kuriuos būtų pravedami kolekotoriai (40 mm neįzoliuoti arba apie 60 mm izoliuoti vamzdžiai). Oras-vanduo sistema į namą patektų per sieną. Noriu geotermos, nes oras-vanduo - pigu, bet mažai efektyvu.
Bet kuriuo atveju mane domina komunikacijų pravedimo/apsauginiai storiai, o ne šilumos šaltinio pasirinkimai. Aš jau beveik nusprendęs, kad geoterma.
QUOTE(cibulis @ 2014 04 24, 21:34)
Nieko nesupratau. Taip, man jau duobė iškasta. Rytoj reikia kasti vamzdžius. Čia mintis su rezervu. Kaip tu per du po 20 m ilgio ir 40 mm pločio prakiši šilumos siurblio kolektorius, kurie net neįzoliuoti yra 40 mm storio?
O kam kloti kokią tai šachtą, kai iškarto galima pasikloti pačius vamzdžius? Jei kada ateitį įsirenginėsi geoterminį, tai prie ne ilgesnio nei 20m ilgio vamzdžio gale pajungsi kolektorių nuo kurio vėliau vesi vamzdžius į gręžinius, Tai visko daryti iškarto nebūtina, galima ir etapais. Pirmas etapas prasivedi vamzdžius iki kolektoriaus su visais apšiltinimais ir kevalais, o tai yra ne ilgesnius nei 20m vamzdžius, kurių pravedimas kainuos kapeikas ir juos užaklini, kad į juos nepribyrėtų žemių ir išliktų švarūs. Tada viską užkasi, grindis užbetonuoji.
Antras etapas, atsikasi lauke esančius vamzdžio galus, statai kolektorių, gali dar ir šulinio žeidus nuleisti, lengvesnio vėlesnio priėjimo prie kolektoriaus užtikrinimui ir prie kolektoriaus pajunginėji gręžinio vamzdžius.
Viskas.
QUOTE
Beje, diedas su kuriuo kalbėjau, tikrai supranta, ką kalba. Pvz., apie oras-vanduo siurblius. Sakau, jie apšąlą, ledija ir t.t. Sako žinau, bet reikia po jais daryti šildomus kilimėlius, vandens drenažą ir nereikės jokių baleikų statyti, žaisti su ledo gabalais ir t.t. Yra sprendimų, bet viską lemia pinigai, t.y. kainos kokybės santykis.
Jis siūlo šildyti žemę lauke ir dar laistomą vandeniu, kuris nusineša visą šilumą į drenažą? Ir tu vadini tą žmogų nusimanančiu? Na jo, sistema veiks be sutrikimų, bet patikėk, vien elektra savo namą šildysi pigiau nei su tokia sistema, o pradinių investicijų skirtumas tai iš vis absurdiškas. Ir kur tu tokį išminčių radai ?
QUOTE
Bet kuriuo atveju mane domina komunikacijų pravedimo/apsauginiai storiai, o ne šilumos šaltinio pasirinkimai. Aš jau beveik nusprendęs, kad geoterma.
Sveikinu, geras pasirinkimas, aš ir tokį pasirinkau, nors dar kartą kartojuosi, sekantį kartą rinkčiausi elektrą.
QUOTE(BangaS @ 2014 04 23, 23:07)
Supratote teisingai.
Tik tas EPS blokelis ne toks jau menkas.
Darau išvadą, kad tie blokeliai suteikia 25-35% vietinio tvirtumo perdangai ir vient tų 4 cm betono niekaip nepakaktų net supylus rimtesnės klasės betoną.
Tai vat ir būtų klausimas koks betono storis būtų pakankamas, kai tarpatramis yra 50cm?
Kita vertus armavimo tiklas kainuoja tiek pat kiek ir 2-3 papildomi centimetrai betono. Neaišku kas geriau.
Dar vienas niuansas yra sijų išlinkimas.
Tik tas EPS blokelis ne toks jau menkas.
Darau išvadą, kad tie blokeliai suteikia 25-35% vietinio tvirtumo perdangai ir vient tų 4 cm betono niekaip nepakaktų net supylus rimtesnės klasės betoną.
Tai vat ir būtų klausimas koks betono storis būtų pakankamas, kai tarpatramis yra 50cm?
Kita vertus armavimo tiklas kainuoja tiek pat kiek ir 2-3 papildomi centimetrai betono. Neaišku kas geriau.
Dar vienas niuansas yra sijų išlinkimas.
Kodėl norite atsisakyti EPS perdangoje, kuom jis kliūva?
Kaip dirba gelžbetoninės konstrukcijos: tai kompozitinė konstrukcija, iš dviejų skirtingų, bet viena kitą papildančių medžiagų - betono ir plieno. Plienas yra labai plastiškas, ko nepasakysi apie betoną, bet betonas yra pigus ir turi didelį stiprį gniuždant. Kadangi betonas nėra plastiškas, tai stipris tempiant yra labai mažas - būnent tai kompensuoja plienas. Sistema paprasta - betonui patikėtos gniuždymas, o tempimas - plienui. Perdanga dirba ir skaičiuojama kaip lenkiamas elementas, stambi armatūra išdėstoma žemiau neutralios linijos, tempimo zonoje, o virš neutralios, ten kur gniuždymo zona - dirba betonas. Todėl jūsų gretinimas "armavimas kainuoja kaip keli cm betono" yra neįmanomas konstrukciniu požiūriu, tie betono cm tikrai neatlaikys tempimo, net ne keli bet ko gero ir keliasdešimt cm...
Išlinkimas - dar viena projektavimo užduotis, tai labai paprasta apskaičiuoti ir konstrukciją suprojektuoti taip, kad išlinkimas neviršytų leistinų ribų. Individualioje statyboje tarpatramiai nėra dideli, retai viršijama 6-7m, todėl jokia čia problema teisingai paskaičiuoti armavimą kad perdanga būtų pakankamai tiesi. Iš kitos pusės juk po betonavimo dažniausiai gaunamos tik juodgrindės, dar neįprasta (o jau laikas būtų!) betonuoti taip, kad beliktų tik galutinė apdaila. Tuos 10mm išsilyginsite skystais mišiniais. O iš apačios neabejotinai bus pakabinamos lubos ir vėdinimo vamzdynas... nors abejoju, kad akis pastebės 10mm išlinkimą.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 04 24, 10:59)
Sako, kad iš 1 metro gręžinio galima surinkti iki 50 W energijos. Todėl iš 90 metrų išeitų apie 4,5 kW, o iš 140 metrų - apie 7 kW. Pastarasis variantas tikrai būtų super tik klausimas ar man teik reikia.
Jūsų "sako" rado lengvai melžiamą karvutę
pasyviam 15kWh/ma ~120m2 namui du gręžinius po 70m 
nu liuks verslo planas 
Ir dar kaip įdomiai - vanduo nuo 70m tai 70m išgręžiam, į vandeningą nelendam Guodžia tik kylantys protingi klausimai. Būtinai į juos atsakykite prieš giliai laidodamas litus.
Papildyta:
QUOTE(GoldenEye @ 2014 04 24, 21:53)
Klausykit, jei troba šildoma šilumos siurbliu, kaip tada darot su vonios gyvatuku? Elektra gyvatuką šildot ar kombinuojat su SS?
Gyvatukai PN/EE beveik nereikalingi... dabar atlieka tik kabyklos funkciją. Džiovinimas - vėdinimo užduotis, puikiai su tuo susitvarko.
Jei labai noras didis - galima jungti nuo cirkuliacinio vandentiekio, elektrinis variantas irgi ne blogas.
QUOTE(mintas @ 2014 04 24, 22:16)
atsikasi lauke esančius vamzdžio galus, statai kolektorių, gali dar ir šulinio žeidus nuleisti, lengvesnio vėlesnio priėjimo prie kolektoriaus užtikrinimui ir prie kolektoriaus pajunginėji gręžinio vamzdžius.
O kas pigiau ir patikimiau? Šulinys su paskirstymo kolektoriumi po žemėmis lauke ar 4 įvadiniai vamzdžiai ir apšiltintas paskirstymo kolektorius techninėje patalpoje?
Geriausia vengti vamzdžio sujungimų po žeme su potencialiomis problemomis. Idealiu atveju viską galima padaryti be su jungimų lauke paliekant ilgesnius vamzdžius prie grežinio, kurių ilgio užtektų privedimui iki tech. patalpos, kur viskas ir būtų sujungiama. Taip net galima sutaupyti kelias brangias jungtis ir sumažinti glikolio nuotekio riziką.
Kondensato susidarymas ant šaltų vamzdžių tech. patalpoje turėtų būti naikinamas apvyniojant šaltus vamzdžius 5-10cm pūsto polietileno (burbulinis laminato gridų paklotas) šilumos izoliacija, o viršutinį sluoksnį apvyniojant su aliuminio folija.
Nebereiks nesamonių su šildomu kilimėliu.
QUOTE(BangaS @ 2014 04 25, 07:57)
O kas pigiau ir patikimiau? Šulinys su paskirstymo kolektoriumi po žemėmis lauke ar 4 įvadiniai vamzdžiai ir apšiltintas paskirstymo kolektorius techninėje patalpoje?
Geriausia vengti vamzdžio sujungimų po žeme su potencialiomis problemomis.
Geriausia vengti vamzdžio sujungimų po žeme su potencialiomis problemomis.
Man būtent taip ir patarė - jokių sujungimų po žeme. Tačiau kadangi bus daromos grindys ir viskas užsipils betonu, tai mintis iš anksto pravesti apsauginius vamzdžius, kurių vienas galas - techninėje patalpoje (katilinėje), kitas - lauke už namo sienų (realiai keli cm po žeme). Vieno 100 mm vamzdžio ilgis - 6 metrai.
Kai reikės daryti geotermą, atsikasi lauke esantį vamzdį (jis bus apie 10 cm po žeme, užkištu galu, kad nepribyrėtų žemių) ir nuo gręžinio iki katilinėje esančio siurblio atsivedi vientisą be jokių sudurimų vamzdį.
Reikės, bus tik du vamzdžiai (jei bus vienas gręžinys), kitus du užsandarinsime ar dar kam nors panaudosime. Reikės daugiau gręžinių, panaudosime visus 4 vamzdžius.
Tuo pačiu ir vandens įvadus šalimais palaidosiu (bus apie 1 m atstumu nuo geotermos). Dar papildomai izoliuosiu EPS/XPS, kurio gabaliukų turiu. Mintis tokia - iš anksto pasiruošti, o kai reikės, bereikės jokių gręžimų per sienas, ar kitų ardymo darbų. Paprasta ir man atrodo daug mažesnis šalčio tiltas, nei gręžti per sieną.
QUOTE(Vilienė @ 2014 04 25, 07:54)
Kaip dirba gelžbetoninės konstrukcijos: tai kompozitinė konstrukcija
Teoriškai viskas aišku. Tik neaišku kaip praktiškai gausis su tuo 4cm betono stiprumu.
Vakar Terivos atstovai Restoje kumščiais į krūtinę mušė ir sakė 4cm betono pilnai pakanka taškiniam grindų tvirtumui pasiekti be jokio papildomo armavimo. Reiks patikėti.
QUOTE(Vilienė @ 2014 04 25, 07:54)
Kodėl norite atsisakyti EPS perdangoje, kuom jis kliūva?
Epsas ten neduoda jokios naudos kai perdanga sukietėja. Gal vėliau pakomentuosiu šią idėją, kai kažkas gausis ar nesigaus.
QUOTE(cibulis @ 2014 04 25, 08:56)
Man būtent taip ir patarė - jokių sujungimų po žeme.
nuo gręžinio iki katilinėje esančio siurblio atsivedi vientisą be jokių sudurimų vamzdį.
nuo gręžinio iki katilinėje esančio siurblio atsivedi vientisą be jokių sudurimų vamzdį.
Jeigu vamzdis eis iš tech. patalpos į grežinio dugną ir atgal be jokių sujungimų, tai super variantas. Bet kažkaip abejoju, nes standartiškai virš gręžinio daro sujungimą ir iš ten jau eina į tech. patalpą.
QUOTE(cibulis @ 2014 04 25, 08:56)
Tuo pačiu ir vandens įvadus šalimais palaidosiu (bus apie 1 m atstumu nuo geotermos). nebereikės jokių gręžimų per sienas, ar kitų ardymo darbų. Paprasta ir man atrodo daug mažesnis šalčio tiltas, nei gręžti per sieną.
Čia nepasimaukite kaip aš, nes Vilniaus vandenys neleidžia daryti įvadų į namą einančių bent kažkiek po grindimis. Pas mane prie sklypo ribos vandentiekio šulinys, tad ten ir statysiu įvadinį skaitliuką, o toliau jau mano reikalas.
Jeigu skaitliukas name, tada reikia trumpiausiu atstumu vesti vamzdį į lauką (-180cm gylį). Negalima net metro vesti po grindimis pagal taisykles. Į tai reikia atsižvelgti darantis įvadus. Taip pat turi būti išlaikyti kažkokie sanitariniai atstumai nuo nuotekų vamzdžio ir kitų įvadų kiek atsimenu. Projekte tai turi matytis.
QUOTE(cibulis)
Noriu geotermos, nes oras-vanduo - pigu, bet mažai efektyvu.
Aš sakyčiau taip, per šalčiausius du metų mėnesius geoterminis turi pranašumą, tačiau aeroterminis per likusius mėnesius įgauna pranašumą ruošiant karštą buitinį vandenį
QUOTE(Vilienė)
Gyvatukai PN/EE beveik nereikalingi... dabar atlieka tik kabyklos funkciją. Džiovinimas - vėdinimo užduotis, puikiai su tuo susitvarko.
Jei labai noras didis - galima jungti nuo cirkuliacinio vandentiekio, elektrinis variantas irgi ne blogas.
Jei labai noras didis - galima jungti nuo cirkuliacinio vandentiekio, elektrinis variantas irgi ne blogas.
Na tada apsieisiu be gyvatuko
QUOTE(BangaS @ 2014 04 25, 09:36)
Čia nepasimaukite kaip aš, nes Vilniaus vandenys neleidžia daryti įvadų į namą einančių bent kažkiek po grindimis. Pas mane prie sklypo ribos vandentiekio šulinys, tad ten ir statysiu įvadinį skaitliuką, o toliau jau mano reikalas.
Jeigu skaitliukas name, tada reikia trumpiausiu atstumu vesti vamzdį į lauką (-180cm gylį). Negalima net metro vesti po grindimis pagal taisykles. Į tai reikia atsižvelgti darantis įvadus. Taip pat turi būti išlaikyti kažkokie sanitariniai atstumai nuo nuotekų vamzdžio ir kitų įvadų kiek atsimenu. Projekte tai turi matytis.
Jeigu skaitliukas name, tada reikia trumpiausiu atstumu vesti vamzdį į lauką (-180cm gylį). Negalima net metro vesti po grindimis pagal taisykles. Į tai reikia atsižvelgti darantis įvadus. Taip pat turi būti išlaikyti kažkokie sanitariniai atstumai nuo nuotekų vamzdžio ir kitų įvadų kiek atsimenu. Projekte tai turi matytis.
Pas mane vandens įvadas name tik išlenda prie pat sienos ir iš karto kyla į viršų. Taip, apsauginį vamzdį klosime 1,70-1,80 m gylyje ir jis trumpiausiu atstumu atsidurs lauke. Nuotekos į namą įeina visoje kitoje pusėje. Atstumas tarp vandens ir nuotekų įvadų siekia apie 8-9 metrus. Viskas pagal suderinta projektą. Jokios improvizacijos.
