. Nėštumas iki 19 sav. buvo lyg ir geras, tik kas savaitę lankiausi pas įvairiausius gydytojus, kad nėščia ilgiau būčiau, nes man sakė tokios kaip aš neišnešioja viso laiko. 20 savaitę paguldė į ligonine dėl pilvo skausmų, po savaitės išleido ir išsiuntė į KU klinikas, ten per apžiūra pradėjo bėgti kažkoks skystis, o daktarės pavardės nepamenu, šaltais nervais pasakė tau persileidimas 
ir paguldė į ligoninę, neturėjau net dantų šepetėlio, o ką kalbėt apie maistą visą dieną nieko nedavė, verkiau dramblio ašaromis juk tai pirmagimė mergytė, jau žinojau. Kitą dieną pareiške kad lyg ir viskas gerai, širdelė plaka, bet jei gimdytum dabar tai vaikas neišgyventų. Daktarė teigė jei išnešiosiu iki 28 sav. tai džiaukis ir išrašė namo. Vis dėlto išnešiojau, iki termino nustatyto buvo likusios tik 3 dienos. Vandenys nubėgo 07.05 apie 20.30 nejutau jokios baimės, nors prieš pusvaladį tik buvom gryžę iš gamtos. Per 15 min. atsiradome su vyru gimdymo namuos, prieš gimdymą su niekuom nesitariau, juk daktarai yra prisiekę hipokrato priesaika, kad darys viską kad pacientui būtų viskas gerai. Stipresni sarėmiai prasidėjo apie pusę 12 dariausi epidūrį, nes labai jau skaudėjo, kitą kart kai gimdysiu tokios klaidos nebedarysiu
apie 3 valadą dar daktaras pasiūlė nuskausminamųjų, aš sutikau, deja, nors prieš dešimt minučių jis teigė kad jau 4 val turėsiu savo lėlytę. Naktį buvo 29 laipsniai, man temperatūra pakilo iki 39,4 , mane troškino siaubingai, per naktį išgėriau 4 litrus vandens ir 3 litrus lašalinės sulašino, o dar reikia ir pagimdyt, jėgų iš vis netūrėjau 
5 val. ryto buvau jau ant gimdymo stalo, stumiu, o kaip nepagimdau, taip nepagimdau - neturėjau jėgų, dar ir išbarė mane, bet gerai kad vyras šalia manęs buvo, palaikė už rankos ir vis primindavo kad reikia kvėpuot, pamiršdavau . Galų gale prakirpo ir pamačiau savąją mergytę, o ji nė garso neišleido, buvo tokia gražutė 
. Prabėgo apie 15 min, o placentos nė namatyt, tai suleido migdomųjų ir išėmė "ranka". Vyras teigė, kad girdėjo kaip aš šaukiau, bet aš nieko nežinau. Pabudau prieš 7, norėjo pervešti į palatą ir tada supratau kaip man blogai, nesugebėjau net ant kojų pastovet. Savo kojomis pradėjau džiaugtis tik 3-4 dienomis po gimdymo, negana to nelaikiau šlapimo, kuris dar bėgo kada norėjo, aš kaip senutė buvau. Su ašarom akyse rašau, kad pirmąją naktį mano Mila paspringo, o aš neišlipau iš lovos be kitų pagalbos, bat sugebėjau išlipt ir žemyn galva paverst mergytę. Niekas nasakė ką daryt tokiu atveju , bet ačiū DIEVUI kad taip gerai viskas baigėsi, nuo tos nakties girdžiu net kada Mila atsimerkia. Aš geriai pasijutau tik po mėnesio, bet vistiek gimdysiu juk smagu turėt mažą vaikelį namie, ir manau kad kitą kart nebetūrėsiu tokios aukštos temperatūros ir oras lauke bus geresnis. Kai pagimdžiau dienomis buvo apie 32, o naktimis 28 laipsnius
