Stambulas

Merginos gal galit patarti kaip pigiau/greiciau nusigauti is ataturko oro uosto i taksim ar besikta? girdejau shuttle tie kainas gerokai pakele

Iš orouosto su metro iki Zaytinburnu 1,75 TRY (jeigu dar nepabrango nuo pavasario), tramvajumi iki Kabataš 1,75 TRY ir su fulikulierium tiesiai į Tasim 1,75 TRY

Buvau gegužės mėn. fotoreportažą jau skaitėt Dabar važiuosiu vėl gegužės mėn (2012 m.) per Stambulą į Kapadokiją keliom dienom, tai šio reportažo dar teks palaukti

Ataturk oro uostas - Taksim: vaziuoja Havas autobusai kas pusvalandi :00 ir :30 nuo 4:00 iki 1:00 (is abieju "galu"); kaina 10 YTL zmogui. Rasite tik iseje is oro uosto Stambule (tikrai)

Sveiki, dabar skaitau ir netikiu savo akim nejaugi ir man reiks duoti ataskaitą, kokiu tikslu ir t.t... nes mano pase taip pat matys 4 kartas turkijoje

Pasikeisk pasą

Manęs nė karto neklausė, nors antspaudų pase daugiau nei dešimt

Kadangi jau grįžau į save ir naktimis nebeprabundu iš sumaišties kur esu, galiu pasidalinti kelionės įspūdžiais. Tiesa nelabai žinau kurią temą pasirinkti, apie Stambulą ar apie Kapadokiją. Bet manau parašysiu čia, o į Kapadokijos temą idėsiu nuorodą
Ryga-Stambulas-Ryga bilietas asmeniui kainavo 118 EUR (be registruoto bagažo). Kelionės trukmė 2012/05/22-31.
Stambulas mumis pasitinka padidėjusiomis kainomis, jau bilietas tiek tramvajum tiek metro kainuoja 2 TRY, pernai buvo 1,75 TRY, o užpernai 1,50 TRY. Pabendravus su čia gyvenančiais, sužinom, kad Turkijos ekonomika labai sparčiai auga, miestai auga kaip ant mielių, klesti gyvenamųjų namų statybos, masiškai tiesiami tarpmiestiniai keliai. Kiek teko matyt, pastarieji tikrai labai geri.



Apsistojam iš anksto rezervuotame Asmali hotel. Kaina 42 EUR už parą dviem asmenims su švediško stalo pusryčiais promo kambaryje, su nuosavu vonios kambariu Sultanahmeto rajone visai šalia Žydrosios mečetės, mano manymu kaina labai gera

Pusryčiauti galima tiek viduje tiek terasoje su puikiais vaizdais į miestą. Mūsų viešbučio Asmali terasos viena iš maisto vagilių. Viešbučio darbuotojai sakė, jos jau moka cukrų išsilupti iš popierėlių.

Pagrindinė aikštė kur yra fontanas intensyviai remontuojama. Fontanas uždarytas, perstatomas, prie žydrosios mečetės suoliukai išrauti, viskas aptverta ir remontuojama iš esmės.
Pirmas vakaras Stambule praleidžiamas pasyviai, pasivaikštom po jau taip širdžiai miela vietą aplink Žydrąją mečetę, pasėdim prie fontano nors ir remontuojama vis vien taip gera ir sava. Aplankom viešbutį kuriame buvom apsistojusios du metus iš eilės. Pagrindinis personalas tos pačios sudėties, pasitiko labai šiltai su ovacijom, apsikabinimais ir tradiciniais imituojančiais bučiniais į žandą. Prisiminė net mūsų vardus ir žinoma pavaišino. Atsisveikinom taip tat šiltai.

O tai kavinukė, dar pernai atrasta ir šiemet kantrai ieškota Sultanahmeto labirintuose. Porcija 7 TRY o suvalgyti ją, tai misija neįmanoma, bent jau man, skonis tai super. O duonos skonis nerealus, dar kažkuom apšlakštyta, galima tiesiog vieną valgyt ir valgyt.

Rytas. Planas aplankyti Galatos bokštą. Sėdam į tramvajų, pavažiuojam iki Karakoy stotelės, pereinam požemine perėja į kitą pusę, o toliau vis į viršų, į viršų. Prieš kopiant į bokštą pailsim šalia kavinukėje, atsigeriam arbatos, pailsinam kojas. Mūsų nuostabai bokšte liftas, sumokam 12 TRY ir kylam.

Atsiveria nuostabi Stambulo panorama iš bokšto ir gaivus vėjas karštą dieną tai ko dabar labai reikia. Bokšte galima nusipirkti suvenyru, yra modernūs WC, yra kavinė ir naktinis klubas su įvairiomis programomis.



Papildyta:


Apsipirkti mums nepavyko, nes užpuolė moksleivių grupės 8-10 m. Nustebino, kad visi vaikai neturėjo smulkesnių kupiūrų kaip 20 TRY ar 50 TRY ir visi su naujais liečiamu ekranu telefonais, kažkaip pasidarė gėda viešai traukti savo mygtukinį
Papildyta:
[quote=Jofky,2012 06 17, 13:38]
Atėjo laikas registruotis rytdienos skrydžiui. Čia Turkish airlines numeta piktą pokštą. Registruotis neleidžia, rašo skrydis atšauktas, dėl papildomos informacijos duotas telefono numeris. Mes panikoj. Sužinom, kad jų ofisas Taksim rajone, taigi skubam ten kur visai neplanavom, o laiko tik viena diena mūsų kultūriniams poreikiams. Ofise tvarka kaip banke, išsirenki temą, gauni talonėlį su numeriu ir stebėdamas švieslentę lauki savo eilės. Ofiso darbuotojas mumis užregistravo pirmyn-atgal, atspausdino e-bilietą ir palinkėjo gero kelio. Pasirodo buvo daug sumaišties dėl nieko, mūsų skrydis buvo tik paankstintas 5 minutėms, bet kodėl sistema sudarė tiek problemų liko neaišku. Aviabilietas Stambulas-Kayseris-Stambulas asmeniui kainavo 215 TRY su registruotu bagažu ir maitinimu. Žinoma yra ir pigesnis būdas pasiekti Kapadokiją, tai autobusas. Kiek pavyko sužinoti, kelionė trūktu apie 12 val. Goreme pasiekia ryte. Autobusai konfortiški su plačiomis sėdynėmis, ant grindų kilimai, berniukai nešioja gėrimus, daromi ilgi sustojimai kuriu metu autobusai plaunami su muilu. Kelionė maloni, nes keliai geri. Mes planavom važiuoti iš Stambulo į Kayserį su traukiniu ekspresu dviviečiame kupe, tačiau dėl Bosfore kažkokių vykdomų darbų traukinių stotis Haydarpaša uždaryta iki 2015 m, o gal net ilgiau, todėl pasirinkom skrydį.
Papildyta:
Kadangi mes jau Taksime, traukiam toliau.

Ėjom, ėjom ir priėjom Karo muziejų.



Lauke nemokomai. Dar yra viduje muziejus, jis mokomas 4 TRY bet mes jau patingėjom ir išalkom. Kadangi buvom visai netoli, tai vėliau su taxi nuvažiavom į Yldiz parką.

Papildyta:
Tai be galo didelis, sunkiai apeinamas ir gražus parkas. Mumis dar neapsiprendusias į kurią pusę geriau eiti pastebi autobuso vairuotojas, pasiūlo pavėžėti iki Yldiz dvaro ar rūmų (Yildiz şale), nežinau kaip tiksliai įvardinti. Šokam greit į autobusą ir taip sutrumpinam bent 3 km savo kelią. Bilietas 10 TRY, yra ir gidas. Šiame dvare yra tikriausiai didžiausias kilimas pasaulyje (406 m2) jis uždengia pilnai visą saloną.





Papildyta:
Šioje sienoje yra slaptos durys, pro jas mes išėjom iš parko, žinoma palydėtos vietinio policininko. Nepatingėjo žmogus ir asmeniškai nuvedė iki išėjimo, priešingu atveju klaidžioti tektų ilgai ir nuobodžiai beieškant išėjimo

Einam toliau

Kavinukė ant kranto, pailsėjom, atsigėrėm arbatos

Turkish airlines lėktuvo viduje

Paliekant Stambulą

Transferis iš Kayserio oro uosto į viešbutį 17 TRY į vieną pusę, užsisakėm internetu iš anksto.
Gavau gerai apdaužytą lagaminą, visos plastmasinės detalės apskaldytos ir klibančios. Grįžus, tai kas buvo apdaužyta jau buvo nulaužta ir laikėsi tik ant plėvelės kuria buvo suvyniotas lagaminas ir diržo.
Kayseris, kalnas nuostabus


Pirmas vakaras Goreme mumis patiko šaltas ir su lietumi


Įsikūrus viešbutyje vakarą praleidom šalia viešbučio kavinėje. Truputį nusivylėm bet be reikalo, nes iš ryto mus pasitiko saulė ir visą dieną buvo karštą. Viešbutis Heybe (senas pavadinimas Suhan park) labai patiko. Kambariai erdvūs, viešbutis jaukus, personalas puikus, labai draugiškas ir paslaugus. Kas ten reta šis viešbutis turi baseiną, tiesa uždaras, bet po atviru ten nelabai kada ir paplaukiosi, ne kurortiniai ten orai. Vieta viešbučio labai gera. Su pusryčiais dviviečio kambario kaina 40 EUR parai, taigi ir vėl mano manymu kaina labai gera.

Papildyta:






Jeigu kam yra poreikis adrenalinui, tai užtenka pasivažinėti Goreme gatvelėmis tarp olų, vairuotojų kantrybė ir profesionalumas stebina. Norintiems išskirtinės romantikos, gali viešbutį rinktis įrengtą olose. Ten dar daug žmonių olose gyvena, tik žinoma jau su elektra, vandeniu, langais ir durimis.



Papildyta:
Pirma diena. Traukiam į Open Air Museum. Tai muziejus buvusi gyvenvietė I a. po atviru dangumi


Muziejus 15 TRY, audiogidas 10 TRY, muziejuje atskirai į bažnyčia įėjimas 8 TRY. Jeigu labai trumpai, tai ten gyveno papraščiausi veltėdžiai. Jie nieko nedirbo, neaugino, nesėjo. Gyveno tik iš gyventojų malonės.

Papildyta:







Papildyta:



Papildyta:
Šalia muziejaus kitoje gatvės pusėje yra buvusi bažnyčia oloje, į ją įėjimas su tuo pačiu bilietu ir audio gidu.
Po muziejaus užklydom į kavinę tuo pačiu pavadinimu kaip ir mūsų viešbutis Stambule Asmali. Pavalgėm giuzleme, porcija 5 TRY su mėsa 6 TRY


Papildyta:
Goreme įmanoma bet kokio transporto nuoma, dviračio, mopedo, keturračio, automobilio, arklio...

Antrai dienai nusipirkom ekskursiją. Selime, Ihlara valley, Derinkuyu 90 TRY asmeniui. Pirma ekskursijos stotelė virš slėnio, tiesa pamiršom paklausti gido koks tai


Važiuojam toliau



Papildyta:
Privažiuojam Selime, kalną į kuri lipsim, kuriame kažkada gyveno žmonės

Vaizdas nuo kalno

Prieš lipant gaunam iš gido instrukcijas, kad jokios saviveiklos, neiti prie kraštų ir laikytis drauge. Spėkit ar tikrai taip darėm?






Papildyta:
Mūsų gidas, mes lygtais vienuolynę

Bažnyčioje

Dar matomi piešiniai

Papildyta:


Skubam, nes jau mus kviečia gidas, nes mūsų komanda iš 8 žmonių (iš Brazilijos, Japonijos ir Prancuzijos) tvarkingai sėdi autobusiuke ir laukia


Papildyta:
Privažiavom Ihlara slėnį, leisimės į apačią


Kažkaip atrodė kad tai ta ekskursiją į kurią veža iš kurortų, bet nesu tikra.
Apsilankėm oloje išlikusioje dar su gana ryškiais piešiniais bažnyčioje.
Einam apie 3 km slėnio apačia palei upę, turim kilnų tikslą, pasiekti vietą kurioje pietausime.




Papildyta:
Pirma stotelė pailsėti ir arbatos atsigerti, užkasti giuzleme


Štai ir tikslas. Pietūs! Mūsų grupę sudarė 8 asmenys +gidas. Kiekvienam užkandžiui buvo sriuba, turkiška duona, sviestas, sūris, salotos. Pagrindinį patiekalą reikėjo išsirinkti maždaug iš 6-7 variantų. Atnešė patiekalų pavyzdžius ir kiekvienas su pirštu parodėm ką norėsim valgyti. Mes su kolege pasirinkim žuvį. Štai ji

Tik pavalgius prisistatė vietiniai plunksnuoti stalo sanitarai trupiniams rinkti

Papildyta:
Sekantis sustojimas požeminis miestas Derinkuyu. Tai apie 80 m gylis, kažkur skaičiau kad mokslininkai mano kad atkasta dar toli gražu ne viskas.
Nuotraukų mažai, nes visas efektas jaučiamas tik realiai ten pabuvus, nuotraukos įspūdžio nedaro.
Bijantiems uždarų patalpų ir sergantiems astma, ten eiti nepatartina. Teko eiti, lipti labai siaurais gana ilgais praėjimais susirietus ir pritūpus. Pakirto kojas, pavargo nugara.





Pakeliui namo, dar stabtelim prie gražaus vaizdo


Trečia diena. 5 val ryto važiuojam į paskirstymo vietą skrydžiui su balionais. Prieš tai pasivaišiname kava, arbata, įvairiais sausainiukais, gauname kiekvienas savo skrydžio numerius ir važiuojame toliau. Štai mūsų pakilimo vieta.

Gal prisimenat pavadinima ar gatve?

Čia matosi pavadinimas.



Jeigu sakysim gatvės Küçük Ayasofya Caddesi pradžia prie Žydrosios mečetės, tai vadinasi reikia eiti iki galo, reikia praeiti pro Küçük Ayasofya Camil (mažoji mečetė) šoną ir po dešinę bus ta užkandinė. Galima eiti ir tiesiai per daržovių turgų, jis ten įsikūręs tarp tų pačių gatvelių, tada reiks sukti į kairę



Pati pirma namo pasakojimo nuotrauka kaip tik daryta pareinant iš tos kavinukės. Kairėje pusėje namai, o dešinėje matosi tik pieva, tai va toj pusėj yra ta mažoji Ayasoya mečetė nepatekusi į kadrą

Su pavydu palydim kitus kol laukiam savo skrydžio


Štai mes jau viršuje


Kiekvienas ekipažas seka savo oro balioną iš žemės ir važiuoja paskui jį.
Bandžiau skaičiuoti kiek oro balionu yra pakilusiu, gavosi šiek tiek virš 50


Papildyta:


Štai mumis jau krauna

Prisižiūrėjau youtube visokių vaizdų, tuo remiantis galiu spręsti kad mūsų pilotas Nico puikus, nusileidimas buvo visai nejaučiamas, bet to dar nusileidus ant žemės niekam neleido išlipti, nes visus kartu vėl pakėlė į orą ir dailiai nusodino priekaboje, ten kur balionas transportuojamas. Na ir tradiciškai po skrydžio pagurkšnojom šampano, gavom po gėlę ir buvo įteikti diplomai kiekvienam asmeniškai su vardu ir pavardę, keista bet manoji pavardė parašyta be klaidų. Jeigu dar prieš buvo kažkuo abejota, tai po skrydžio abejonės išsisklaidė, negaila nė vieno išleisto cento skrydžiui su balionu. Tai kažkas nerealaus


Sugalvojom išbandyti vietinį viešąjį transportą, ir nuvažiavom į Avanos, pasivaikščiojom, kavinėj pailsėjom, buvo labai karštą todėl nieko labai judraus veikti nenorėjom


Mums patinka išbandyti kituose šalyse viešąjį transportą, sutapo taip kad tuo autobusu važiavo daug moksleivių, tai visi po tris susėdom, stovėti nieks nenorėjo. Vaikai labai smalsūs ir gana drąsūs, nors moka vos kelis žodžius angliškai bet būtinai užkalbins ir pademonstruos savo žinias.
Papildyta:
P.s. Antrą mūsų viešnagės dieną Goreme įvyko teroristinis aktas Kayseryje. Žuvo 1 policininkas ir apie 18 žmonių buvo sužeistų. Žinoma buvo sustiprinta apsauga keliuose į Kayserį ir pastatyti tikrinimo postai. Nors dar 3 dienos iki mūsų skrydžio, bet mes sunerimom. Nes pagal transferio grafiką mumis į oro uostą atveš 40 min prieš skrydį, mūsų manymu tai labai mažai laiko ir dar galime užtrūkti patikros postuose. Suskubom rašyti elektroninį laišką į transferio firmą, todėl registratūroje paprašėme leisti pasinaudoti viešbučio kompiuteriu (prieš tai leido mums naudotis asmeniniais tikslai). Tačiau išklausęs mūsų nuogąstavimus, registratūros darbuotojas pasakė nesiparinti, ir nežaisti laiškų siuntinėjo žaidimo, sakė duoti jam firmos tel.nr. ir prie mūsų iškarto paskambino ir viską išsiaiškino. Atsakymas trumpas „jokių problemų, firma garantuoja už turisto laiku pristatymą į oro uostą“ Ir jie buvo teisūs. Viskas buvo vykdoma laiku ir sklandžiai
Papildyta:
Traukiam ieškoti meilės slėnio.


Štai ir jis. Tačiau mes pasukom ne į tą kelią, todėl meilės slėnį užklupom iš viršaus.



Kad ne ten einam supratom ne iškarto, beeidamos užtikom vynuogynus, o ten vietinė turkų šeima pavėsyje ilsėjosi savo valdose. Pakvietė mumis prisijungti, pasodino pavėsyje, pavaišino arbata, abrikosais, mes juos pavaišinom lietuviškais saldainiais, apsikeitėm keliomis mandagiomis frazėmis nes turkiškai daugiau nemokam, nusipaveikslavom, jie mums parašė savo adresą ir paprašė atsiusti nuotraukas ir parodė slaptą takelį kaip praeiti iki slėnio. Vaizdai atsivėrė puikūs.

Takelis į kitą vynuogyną

Papildyta:
Šiandieną susiruošėm į Zemi slėnį, ir kaip jau tapo tradicija pataikėm užeiti virš slėnio o ne juo. Radom bažnyčia, pasirodo mokama 5 TRY, svarstėm ar verta, bet nesigailim.

Už tuos pinigus bilietų pardavėjas papasakojo apie freskas bažnyčios viduje, pakvietė arbatos pas save į „ofisą“ įrengta oloje, pavaišino arbata


arbata nuvedė į slaptą olą „paukščių namelį“ kaip jis vadina, kur turistai nežino takelio.


Eidamos toliau, pamatėm tai, kas primena kupranugarį