laukiam ir svajojam toliau
niu va nauji namučiai visoms besiilginčioms meilės
laukiam ir svajojam toliau
laukiam ir svajojam toliau
šaunuole emmute
o aš sėdžiu spoksau į ekraną ir galvoju, kada gi kuri nors sukurs naują temą..
nezinau ar cia tinkamai rasau
bet kazkaip galvoju, na ateina ta meile, ta lauktoji issvajotoji, bet ji tokia saldziai kankinanti , kartais is to saldumo tenka ne viena asara nubraukt..kodel taip yra..lauki ...svajoji ...kai ji ateina..atrodo zmogus kaip ant sparnu...bet kartu taip kazkur kazkas giliai griauzia.. dusina...sirdis kartais plysta is tos meiles... kodel su meile ir sis jausmas gimsta...negi tai meiles palydovas...
QUOTE(abzoryte @ 2007 08 04, 13:59)
šaunuole emmute
o aš sėdžiu spoksau į ekraną ir galvoju, kada gi kuri nors sukurs naują temą.. 
nu galvoju kaip čia dabar taip, tiek mūsų daug laukiančių meilės ir būsim be namučių
juk ir pati galėjai sukurt
kadangi šiandien liūdesio diena, šiandien nerandu tikėjimo savyje kad pamilsiu dar kartą..
greičiau laukiu ne meilės, o laukiu žmogaus, kuriam aš rūpėsiu.. kuriam bus ne visvien pavalgius aš ar ne.. skauda man ar ne.. šiandien atrodo kad aš taip ir mylėsiu tą vienintelį, kad po velniais laikas eina, o aš nenustoju apie jį galvojusi ... 
vienu žodžiu, ne vieta čia man depresuoti.. esmė ta, kad laukiam stebūklo toliau
vienu žodžiu, ne vieta čia man depresuoti.. esmė ta, kad laukiam stebūklo toliau
abzoryte, per mažai dar laiko praėjo, per mažai....
klauns, visai mes neliūdnos čia! Paskaityk mūsų praeitą temą, kurią tik vakar užbaigėme! Čia tik man šiandien debesys užplaukė. Bet šiaip čia mes svajojam ir dalinamės vienišų merginų įspūdžiais
priimsite ir mane į savo būrį?
ir aš taip laukiu savo žmogaus, tikiu, kad sulauksiu..
tikrai būna, kai nesitiki nieko iš santykių, o įsiplieskia jie visai neblogai.. va, neseniai išsiskyriau..ir toks kvailas jausmas - jis mane nervina, iš esmės žinau, kad nenoriu su juo būt, bet...atrodo,kai vėl susitinkam, net keista, kad neapkabina, nepabučiuoja.. atrodom, mes turbūt kaip kokie šešiolikamečiai - abu laužomės...
kaip mane erzina tas mano toks neapsisprendimas...
greičiausiai bijau kažko rimto..kaip nugalėt save ir leist ateit meilei į savo pasaulėlį..?
ir aš taip laukiu savo žmogaus, tikiu, kad sulauksiu..
tikrai būna, kai nesitiki nieko iš santykių, o įsiplieskia jie visai neblogai.. va, neseniai išsiskyriau..ir toks kvailas jausmas - jis mane nervina, iš esmės žinau, kad nenoriu su juo būt, bet...atrodo,kai vėl susitinkam, net keista, kad neapkabina, nepabučiuoja.. atrodom, mes turbūt kaip kokie šešiolikamečiai - abu laužomės...
kaip mane erzina tas mano toks neapsisprendimas...
greičiausiai bijau kažko rimto..kaip nugalėt save ir leist ateit meilei į savo pasaulėlį..?
Sveika atvykusi į svajojančių gretas
Tikiu, kad laikas mums visoms leis įsileisti meilę į savo širdis
O kur kitos? Išsilakstėt į pasimatymus?
Tikiu, kad laikas mums visoms leis įsileisti meilę į savo širdis
O kur kitos? Išsilakstėt į pasimatymus?
QUOTE(abzoryte @ 2007 08 04, 23:01)
Sveika atvykusi į svajojančių gretas
Tikiu, kad laikas mums visoms leis įsileisti meilę į savo širdis
O kur kitos? Išsilakstėt į pasimatymus?
Tikiu, kad laikas mums visoms leis įsileisti meilę į savo širdis
O kur kitos? Išsilakstėt į pasimatymus?
agha, turbūt pasimatysmuose panelės..
uch, kaip būtų gerai...
O mes tai su drauge šiandien prisižiūrėjom tuziną mergvakarių/bernvakarių laisvės alėjoje.. Ale viti tokie jauni! 20-22 metų - daugiau neduočiau nei vienai.
O paskui valkiojausi po Rimi jau po 22 val. Tai tokiu metu pasirodo labai daug vienišų žmonių būna. O gal kad šeštadienis, tai po prekybos centrus valkiojasi tik tie, kam nėra su kuo leisti laiko. Tai va, vienas toks sukinėjosi sukinėjosi šalia, ir taip ir anaip, būčiau galvą pakėlus ir bent kokį sutikimo ženklą davusi - kaipmat būtų užkalbinęs. Nu gal ir nieko žmogus, bet kai pamačiau jo baltus ir smailėjančiais galais batus - mane užmušė. Todėl vaikščiojau akių nepakeldama, nes su tais batais bendrauti nenoriu
Ir dar šiandien sutikti pažystami sakė: tai gal per daug išranki, kad dar vis be žiedo
Tai paskui vakarop galvoju, bliamba, gal tikrai per daug išranki
O paskui valkiojausi po Rimi jau po 22 val. Tai tokiu metu pasirodo labai daug vienišų žmonių būna. O gal kad šeštadienis, tai po prekybos centrus valkiojasi tik tie, kam nėra su kuo leisti laiko. Tai va, vienas toks sukinėjosi sukinėjosi šalia, ir taip ir anaip, būčiau galvą pakėlus ir bent kokį sutikimo ženklą davusi - kaipmat būtų užkalbinęs. Nu gal ir nieko žmogus, bet kai pamačiau jo baltus ir smailėjančiais galais batus - mane užmušė. Todėl vaikščiojau akių nepakeldama, nes su tais batais bendrauti nenoriu
Ir dar šiandien sutikti pažystami sakė: tai gal per daug išranki, kad dar vis be žiedo







