

SM merginos ragina kas rytą registruotis temoje, nes jau artėja terminas. Parodau joms liežuvį turiu dar dvi savaites

Liepos 20. Ketvirtadienio rytą atsikeliu, pasivartau lovoj reiks baigt siuvinėt paveiksliuką dukrytei, ateis meistras pajungs skalbimo mašiną, per savaitgalį sutvarkysiu mažylės drabužėlius ir gal tašę pagaliau į ligoninę susidėsiu. Išlipu iš lovos, nupėdinu iki tualeto, atlikus reikalus dar kažkas išbėga. Oj, kokia gėda, štai jis šlapimo nelaikymas.



Atėjo meistrai, dirba. Aš visa laukime ruošiuosi. Slampinėju po kambarius, aprėdus matuojuos. Tik jaučiu - didelis ŠLIUKŠT. Koks trilitriakas, nemažiau. Lekiu į vonią, koridoriuj perlipu per vieną meistrą, iš vonios išvarau kitą. Persirengiu. Dar vienas šliukšt, vėl šlapia. Lekiu į miegamą, vėl perlipdama per meistrus. Persirengt nėra tikslo, todėl pasiimu didelį rankšluostį. Reik skambinti mamai. Vėl lipu per meistrus, skambinu labas ką veiki? nieko, o kas? gal nori ateit? aj, labai tingiu, o kas atsitiko nieko ypatingo, gimdau lekiu

Skambinu vyrui labas, kaip sekasi? Toli esi? ne, koks 100km, o kas? nieko, vandenys nubėgo, važiuojam gal gimdyt? lekiu

Trumpas chaosas mama laksto su lygintuvu, liemenėlėm, naktiniais, kojinėmis, įklotais, pamperiais, šlepetėm, maišeliais. Vyras virtuvei tepasi sumuštinius, pilasi brendžiuką (Šemetos mokykla). Išvažiuojam.

Kol vyras ieško kur pastatyt mašiną, aš su pilvu ir kuprinėle ateinu į priimamąjį sveiki, aš gimdyt.



Prasideda laukimas. Skausmas stiprėja, bet vis dar yra pakeliamas. Vaikštau, šoku, sėdžiu, klupiu darau viską kaip mokė neštumo mokyklėlėj. Tik vyras su savo kvailais masažais pasiųstas pailsėt ir nesikabinėt prie gimdančios moteriškės

16val. Atdarymas pilnas, liko krašteliai, bet vaiko galvutė dar per aukštai. Laukiam, bet reikia fiksuot vaiko tonus. Gult atsisakau, nes tada jau labai skauda. Tonus matuoja man stovint. Akušerė vis giria mane kaip šauniai laikausi, kokia aš šaunuolė ir pan. Mano dantys jau sukasti, galvoj tik negražūs žodžiai, todėl tyliu Skauda labai, bet kiek gi jau čia liko? Prispiria į tualetą, nueinu, sėdžiu. Atlekia akušerė jau steni? ateik brangioji ant stalo

Gaunu dozę skatinamųjų nes didelis vaikas, pradedam stumt. Vyras kvėpuoja man į ausį tipo palaiko ritmą. Per jo šnopavimą negirdžiu akušerės nurodymų, todėl korektiškai liepiu jam užsičiaupt


Toliau jau nesvarbu niekas, nei apžiūra po gimdymo, nei siuvimas, tvarkymas. Toliau jau nejaučiau nieko tik didžiulę MEILĘ. Meilę tam žmogučiui ant mano pilvo, meilę tam dideliam žmogui kuris drėgnom akim ir drebančiom rankom mus fotografuoja, meilę akušerei kuri tiek daug padėjo, meilę gydytojai kuri taip palaikė, meilę visam pasauliui.... Pamenu kažką šnekėjau, pasakojau, žadėjau savo dukrytei, o ji gulėjo ramiai prie manęs prisiglaudusi ir snaudė...................
Kiekvienai palinkėčiau tokio lengvo, paprasto, neskaumingo, netgi pasakyčiau malonaus gimdymo.
