kaip gime Samantute

as gimdymo bijojau nuo pat mazumes, kazkur buvau isgirdusi, kad vaiko atejimas i si pasauli- didziausias skausmas, ir, kai buvau paaugle, naktimis negalejau miegoti, kai prisimindavau, kad kazkada reikes gimdyti, ir kai viena drauge pasakojo savo gimdymo istorija, tiesiog nualpau, poto negalejau net zvilgtereti i nescia moteri- darydavosi silpna.
kai pastojau, pora menesiu prazliumbiau kruvinom asarom, kad reikes gimdyti. paskui truputi apsiraminau, bet iki 8 menesio net siurpas kresdavo pagalvojus kad jau tuoj tuoj.
siaip gyvenu ne LT, bet budama 35 savaiciu nestumo grizau cia ir atejau i Balt.-Amerikos klinika pas Ziobakiene. nezinau is kur jinai taip moka itikinti, bet baime dingo paskutinis nestumo menuo man buvo pats puikiausias, buvau rami, gal del to labai gerai jauciausi.
38 savaiciu turejau pas ja dar viena vizita, tiesiog pasitikrinti, dar is vakaro su vyru kalbejau (jis buvo UK, turejo atskristi kai man bus 39 savaites), sakau as dar ir iki kaledu negimdysiu (buvo spalio 1d). nakti ko tai pradejo pilva sukti, ir kad pasileido viduriai!! visa ryta sedejau tulike ir galvojau jezusmaryja, ko cia as uzvalgiau net pabijojau pas gydytoja vaziuot, galvoju kai apziurines mane, galiu nesulaikyti.. nu bet ka, sedau i masina ir pati nuvaziavau. uzsisodina mane ant kedes, sako, jau tu gimdai, saremiai prasideje, gimdos kaklelis prasiveres, nebedaug liko laukt, vaikiuko toniukai dingsta, sako, turbut virkstele apsisukusi labai,davai cezari. as sakau, gerai, bet ne siandien (buvo antradienis), nes man reikia penktadienio sulaukt- juk tada vyras grizta! tai gydytoja kai paziurejo i mane, sako, nu tu jumoriste
as taip ir likau nesupratusi kas cia vyksta, bet kai sesute atejo is venos krauja paimti, sako, nu ka, siandien svente sau susigalvojot pasidaryt, tada jau supratau, kad vsio, atejo ta diena. tai dar issiprasiau namo daiktu pasiimti ir pati su masina parvaziavau. na, o paskui viskas vyko labai greitai, grizau i klinika uz valandos, sulasino laseline is vsio, sako einam i operacine. aparatas saremius fiksavo kas 2 min ir ju stiprumas buvo 85, bet as nieko nejauciau, tik ta pilva man suko ir rodos vis dar i tulika norejau.
anesteziologas irgi toks prie bajerio pasitaike, sakau bijau kad nuskausminimas nesuveiks (spinaline dare) , sako jo, jo, buna, bet tu jau seniai prapjauta...
tai kaip ir viskas. operacija truko apie 40 min, nelabai buvo malonu ten gulet, bet ko labiausiai paskui bijojau, galvoju- kazin kaip mane nuo operac stalo ant lovos perkels
tai ir viskas. popieriuose parasyta- atvyko 13 val, pagimde 14.55.
o as taip bijojau..............
skausmingiausia buvo laselines duris i vena.
tikrai dar gimdysiu

Nu nu... koks davai cezari, juk tu pati ta cezari pasirinkai tai kam tada rasyti, kad gydytoja pasake, kad tau butinas cezaris, ne va apsisukus virkstele. Juk tu pati savo noru pasirinkai cezari

ar BAK'e tikrai tokios puikios gimdymo ir šiaip palatos, kaip apie jas kalbama? kokis buvo pogimdyvinė priežiūra? ar padėjo susitvarkyti su vaiku? ir po kiek laiko išleido?

jo, as norejau cezario nes bijojau gimdyti iki nesusitikau su gyd Ziobakiene,jinai kaip jau rasiau kazkaip mane itikino kad viskas bus gerai ir pagimdysiu, o jeigu kas nors komplikuosis, tada cezaris. bet neveltuj as jo norejau lyg nujausdama, kai gime- po oprecijos paaiskejo, kad virkstele buvo labai trumpa, butu paciai neuzteke islysti.. uztat per saremius ir pradejo dingti sirdute mano mergytes, kai saremis ja zemyn stumteldavo. isivaizduoju jeigu UK buciau pasiryzusdi gimdyti, tai jie cia mane butu prakankine iki paskutiniuju, dziaugiames su vyru kad grizom i lt gimdymui
Papildyta:



BAKe tikrai viskas yra taip kaip kalbama o gal net ir geriau palatos kaip ne palatos, o kaip viesbucio kambariai su atskiru dusu, chalatais, slepetemis, odiniu foteliu, pervystymo stalu ir televizoriumi su kabeline pogimdyvine prieziura irgi puiki, pas mane buvo vyras tai jis viska dare kai as po oprecajos is lovos nesikeliau, bet akuseres irgi zujo, kol nepamate kad jos mazai ten mums reikalingos, patys puikiai susitvarkem. po cezario ten isleidzia po 4 dienu. mes dar butume su mielu noru ir ilgiau pabuve
taip, ten labai brangu gimdyti, bet rupesciu uztat jokiu ir komfortas man tai buvo laimingiausia diena

et, dabar galvoju, kokį banką apiplėšti?

Kaip tu sakei, kad vaikystėj bijojai gimdymo, tai ir aš taip pat... vis mamos klausdavau ar skaudėjo kai mane gimdei? sako nu taip... tai aš taip bijojau... galvoju, vaiko tai norėsiu kai užaugsiu, o kaip gimdyt reiks? Bijojau iki šiol, bet prisiskaičiau istorijų... Ir jau nebe taip ir baisu Beto, iki kol aš gimdysiu (po mažiausiai 10 metų ) gal jau bus koki stebuklingi vaistai nuimantys skausmą

smagu , kad viskas gerai baigesi , tai svarbiausia sekmes jums augant

+2007 11 22, 14:49-->

jau ir dabar tokiu stebuklingu vaistu yra- epidiuras
matai, ir as bijojau bijojau, kai pamatydavau maza leliuka, galvodavau, vaje, kazkas ji gimde,kaip baisu..daug kas net nesuprato tokios mano baimes, bet viskas buvo labai gerai
pamatysi, ir tau taip bus..
zodziu, auginti daug sunkiau

beje, toms kurios labai bijo, kad ir kaip atrode sunku per nestuma, kad ir kaip buvo baisu laukti gimdymo, visa tai palyginus niekis, kai reikia maza savo angeliuka auginti

Idomi istorija

Ot kad tai visos gimdytu deja retai taip buna o ypatingai dar su pirmu jei kalbet apie naturalu gimdyma, bet jei cezaris jauciu buna ir greiciau operacijas dar greiciau padaro

graži istorija