Gal nesupyksite, jei ir aš papasakosiu savo istoriją, pasidalinsiu savo įspūdžiais, patirtais per gimdymą.
Pradėsiu gal nuo to, kad prieš gimdymą man teko girdėti tik blogus atsiliepimus, t.y. kaip visoms sunkiai sekėsi, kaip baisu ir t.t.
Tad, kaip jau ir supratote, prisiklausiusi visokiausių baisių dalykų, gimdymo taip bijojau, kad maniau iš baimės numirsiu, o ne iš skausmo 
Išsiuntė mane į ligoninę gerokai anksčiau nei reikėjo, nes vandenų buvo mažai, gimdos kaklelis suminkštėjęs, gydytoja patarė nerizikuoti ir mauti į Gimdymo namus. Aš, žinoma, naivuolė ir išdūmiau. Dabar taip nedaryčiau,
nes ten išgyvenau baisiausias savo dienas: viena išeina gimdyti, paskui kita...Reikia gi aplankyti savo palatos drauges, tad palaukę kiek laiko lekiam su likusiomis į gimdymo palatą aplankyti ir, aišku, pasiklausyti, kaip ten viskas būna. O kaip būna, tai pačios suprantat, prisižiūrim, prisiklausom ir paskui visos drebinam 
Kita vertus, kai pamatai, kas ir tavęs laukia, pažadina norą gimdyti, norisi, kad viskas pasibaigtų kuo greičiau. Mes likom palatoj tryse. Vienai rytojaus dieną turėjo daryti Cezario pjūvį, tad su kita labai sielojomės, kad mums niekaip neprasideda gimdymo skausmai. O kai labai lauki, tai prasideda "Įsivaizduojami" sąrėmiai. 
todėl ir naktį, kai prasidėjo tikri sąrėmiai man ir mano kambario draugei, mes net nėjom pas gydytoją, kad mus apžiūrėtų, manėm, kad mums vaidenasi. 
Gal ir gerai, kad taip buvom nusiteikę, nes ryte, kai apžiūrėjo gydytoja, abiems buvo vandenys nubėgę(man atrodo, kad jų ir nebuvo, būčiau gi pastebėjusi) ir gimdos kaklelis atsivėręs 4 cm. Tai jau nemažai. Ką gi, paskambinau vyrui ir nusliūkinau į gimdymo palatą. Ten viskas vyko labai greitai. Kadangi aš nesu dantų krapštukas, tai aparatas, fiksuojantis sąrėmius, vis rodė, kad man labai silpni sąrėmiai. Gydytoja man paaiškino, kad mano lašinukai dėl to kalti. Na, aš ten nesigilinau, svarbiausia, kad man pradėjo leisti skatinamuosius. Nežinau, gerai tai ar blogai, blogiau buvo tai, kad mane gydytoja vis tupdė ant kamuolio, sakė, kad taip greičiau gimdymas prasideda. Tą kamuolį aš prisiminsiu kaip didžiausią visų laikų siaubą Deja, turiu pripažinti, kad ant jo paspyruokliavus tikrai gimdos kaklelis greičiau atsidaro Aš 10.45 jau buvau pagimdžiusi savo mazylę. Viskas vyko labai greitai, po kelių stūmimų ji jau verkė. Deja, šiek tiek buvo pridususi. Vandenys tikrai buvo išlašėję gerokai anksčiau , Matyt, mažai jų ir buvo, o aš kentėdama nerealius skausmus vis juokavau su palatos drauge, kad man vėl vaidenasi gimdymo skausmai, ji man pritarė sakydama, kad ir jai haliucinacijos.Tai kaip ir supratote, pagimdėme visos trys tą pačią dieną: vienai padarė Cezario pjūvį, o mes abi pagimdėm pačios. Kaip vėliau pasakė gydytoja, jei būtumėm tą dieną pačios nepagimdžiusios, tai būtų skatinę. Tad gimdymas kaip suplanuotas buvo: savo noru arba per prievartą. Matyt, mažyliai tai žinojo, todėl suskubo patys
Štai tokia mano gimdymo istorija. Dabar tik juokas ima, kai prisimenu tą savaitę, praleistą gimdymo namuose belaukiant šio stebuklo. Taip būna tiktai VIENĄ KARTĄ, nes kitą kartą bus kitaip!
