Ar reikia "lupti" vaiką?

nu as ko gero durna esu bet nesuprantu kodel tokiu atveju, kai abu vyras ir vaikas (paauglys?greit busiantis paaugliu?) susitinka, pilni visokiu moteriskomis laikomu emociju, kaip na dziaugsmas, liudesys, laukimas buna taip

mūsų tėvelis-statybininkas,keleta metu vyksta į Latvija.savaitgali kiekviena kaip per šventę grįžta išsiilgęs ,su dovanom ir t.t.guldo vaikus ,liepia susitvarkyti žaislus ,rūbus ,vyresnio klausia ,kodėl jis nenoriai tvarkosi.-ne tavo reikalas -atsako sūnus.tėtis pakelia balsą,vaikas atšauna-netrukyk ,eik sau.tai ir griebiausi diržo ,kita diena ilgai aiškinomės situacija.vaikas galų gale paaiškino-labai pasiilgau tetuko ,tik miegot šalia jo norėjau.gi tūkstanti kartu sakau-ko nori ,kas negerai-ateikit pasakykit.verkė ir vyras ir sūnus.....susitaikė...

juk aisku, kad sunus teva myli, ne is grubumo ar neisaukletumo, o is baimes, gal ir pasamoningo pykcio, kad tevas isvaziuoja, nors ir seimos geriui, taip daro, emociju negaledamas suvaldyti. Cia vaikas is baimes, is liudesio, is passiilgimo, o ne is kokiu ten...

Kodel, vietoj tuoj pat griebiantis dirzo, nebuvo galima duoti sunui atvest iki kitos dienos, ir tada su juo "ilgai aiskintis situacija"???? Nu nesuprantu. Kodel tas blyn musimas.?

Mano labai artimoj giminej yra toks zmogus, kuri kai uzplusta tokios emocijos kaip liudesys ar baime del artimo, pradeda nepragristai ir isteriskai bartis. Bet ne is blogumo, o is negalejimo susidoroti su savomis emocijomis. Tai ka, man kiekviena karta kai taip atsitinka, su tuo zmogum mustis??? As duodu atvest, ir praeina.

Beje, manes tevai nekrete - ale visai nieko, turiu pasakyti isaugau. Patys jie mane giria . Jei butu lupe, vietoj to kad prieme kaip lygiaverti zmogu ir su manim zaide ir manimi domejesi, kazin ar tokia visai nieko buciau isejusi.

Aisku, as ne vienos mamos cia nekaltinu. Ir man del vaiko yra uzeje pikciu, kuriuos seke nederamos auklejimo priemones. As visada atsimenu kita savo gimines (labai artimos) istorija, kai vyras, kuri visa laika auklejamai muse jo tevas, kai sukako 18, nuo tevo absoliociai atsiskyre. Daugiau nesusitiko su juo, jokio kontakto, ir i tevo laidotuves nevaziavo.

Del vaiko pasitikejimo savimi, tai cia manau jau nuo ankstyvos kudikystes reikia pradeti dirbti. Mano kukli teorija: reikia ji priimti kaip jau (nors ir labai dar neapslifuota) asmenybe, kuri nesiprase buti pagimdoma, kaip cia viena mama sake, atseit as tave pagimdziau, tai tu man priklausai. Svarbu nenuvertinti tokiu vaiko emociju, kaip liudesys, baime, pyktis, kurioms vaikas irgi turi teise. Psichologo patarimas, kuris man istrigo yra nesakyti, kad tu, mano vaike, esi blogas/durnas/niekam tikes, o sakyti, tai kaip tu, mano vaike, elgiesi yra bloga/durna.

Aisku, aiskios elgesio ribos turi buti, disciplina. Vaikas turi zinoti, kas seimoje netoleruojama - ta prasme, ko ir tevai sau daryti neleidzia, pvz. grubus zodziai (jeigu tevai svaistosi tokiais, ir vaikai prades). na ir panasiai. Is esmes, elgesys, tevu pavyzdys vienas kito, ar kitu gimines nariu atzvilgiu yra geriausia/veiksmingiausia priemone. Jei tevai/gimine vienas kita gerbia, vertina, neisjuokia, be sarkazmo ar paniekos vienas kitam padeda, tai persiduoda ir vaikui, kad ir ji gerbs/vertins/jam pades ir vaikas galet siekti ko jis nori, tikedamas tevu/seimos parama. Tai man asmeniskai, kaip vaikui, veliau paauglei, ir dabar jau - susenusiai - vis tiek yra be galo svarbu, nes jeigu tevai mane butu nuvertine, arba uzdeje ypatingai didelius jiems patinkancius reikalavimus del gyvenimo budo/mokslo pasirinkimo/vaiko prievoles tevams, arba isjuoke, as tiek pasiekusi, kiek dabar, tikrai nebuciau.

Na viskas, prisirasiau, duosiu kitiems pasireikst.

Kazin ar musdamas vaika padarysi is jo kareivi?????????? As sutinku jog reikia, ir tikrai kartais reikia.

Nors mano vaikutis dar mazas bet kartais norisi jam ikrest berzines koses kartai kai pradeda oziukus rodyti .Bet laikausi. (kolkas)bet as uz tai kad vaikams kartais taip reikia jei aisku yra uz ka

karbyne niekas jo daznai ir nemusa,taip kaip rasasiau kad su dirzu tai gauna labai retai jau kai tikrai niekas nepadeda.mes irgi turim padoriu bausmiu ir i lova pagaldom pamiegot ir demesi bandom kuo kitu nukreipt.
paskutini kart gavo dirzo del to kad visa siena supaise tusiniu.jei sitas namas butu musu tai nesukciau sau galvos,bet jis nuomojamas,be to dazai parinkti pacio dazytojo,tokiu jokioj pardej negausi,uz nama sumoketas uzstatas...dar ir dabar ta siena tokia stovi nezinau kaip cia bus.
kaltinciau save jei nebuciau vaikui parupinus dazu,popieriaus...jis turi visokiausiu rinkiniu darbeliams,simta kartu buvo aiskinta kad negalima piesti ant sienu ir ne karta atleista..tiesiog jam norejosi patikrinti ribas.bausme buvo panaudota vietoj ir laiku,viskam nurimus pasikalbeta..ir jau keli menesiai nera jokiu panasiu dalyku,nors turi ir guasu ir markeriu,dabar pats sneka kad ant sienu piesti negalima ir galvoja abu su teciu kaip ta siena sutvarkyti.

Oi sandralita, pamatytum mano sienas Gali pamanyt, kad dailininkas auga. Bet mes specialiai nuomotis rinkomės paprastesnį namą, tai perdažysiu, kai išaugs iš to hobbio ir tiek Mama man tai, pamenu, buvo paskyrus vieną sieną ant kurios buvo leista piešti - visi kiemo vaikai pavydėjo.

Aš tai kategoriškai prieš fizines bausmes. Net ir nekelt balso stengiuos, juk kol toks nedidukas, lengva pergudraut.

[quote=alinute_m,2006 01 20, 02:12] ...............

1. respect, motule. Pavyzdžių pilna, parazitukų nemuštų gaujos bastosi. Neperseniausiai vieną nudaigojo, kuris jau pats tėvu patapęs nenustojo krėst išdaigas ir veltis į visokias razborkes. Kaip sakoma "na xitruju žopu jest *ui s vintom". Motinos ir tėvo mušimas - sviestu tepimas, jie tik auklėja gero norėdami. Muša iš tikrųjų tik svetimi žmonės.
2. Aš irgi netikiu.
3. Nesam sadistai ir asocialūs. Bet kartais reikia vaikui parodyt jo vietą, kad kol jisai po tėvų stogu, tol tedaro tai ko iš jo laukiama, t.y. turi suprasti "kieno miške konkorėžiai".
4. mano ausys to dar negirdėjo iš savo šeimynos (įskaitant ir žmoną) Grubumo, xamizmo pateisint negalima ir reikia raut jį kuo greičiau.

na nzn - man lupimas is sirdies, kaip auklejimo forma nepriimtina: ypac priestaringai vertinama vaiku psichologu, o paaugli, kai gero tevu auklejimo ypac reikia, lupti irgi kazkaip nebeiseina. Lietuvoje vaiko lupimas lyg ir maziau smerkiamas/labiau suprantamas auklejimas, ir tevams, ir patiems vaikams: cia jau aisku visuomenes mentaliteto ypatumai. Bet kai vaiko psichologijos/psichiatrijos zinojimas yra tiek pazenges, lupimas mano vaiko man asmeniskai yra auklejimo forma, uz kuria yra geresniu.



Bet cia man asmeniskai.... siaip, visos jus esat geros mamos.

kai nuomoji nama ziuri i kaina ir kuriam miesto gale jis randasi.sis irgi nera prabangus,bet bada kad sienos spalvotos,o tie spalvu deriniai,atspalviai velnias zino kaip parinkti.vakar jau antra syki bandem jas uztaisyt,bet nepataikom atspalvio.tai dabar nusprendem visa kambary panasia spalva perdazyt,juk gaila depozita uz kokia s..... siena palikt.na,manau tu mane supranti..


tiesa kalba voveriuko lupomis

Bet vaikui į tai visiškai nusispjaut. Nesu radikalė (tas turėtų būt matyt iš mano ankstesnių postų šitoj temoj), bet argumentas gaus, nes apipiešė nuomojamo būsto sienas nelogiškas.
O tai nuosavam būste už tai vadinas negautų? Tai esmė reiškia ne pats blogas elgesys, o gyvenama vieta nuo kurios to elgesio blogumas ar gerumas priklauso Pasigendu šiokios tokios logikos.....

karbyne ar kada nors nuomavai nama uzsieni?savo busto negaila,nes pats ji kaip nori taip tvarkai.o cia sumoki depozita,kad viska paliksi taip kaip radai.jei kas land lordui nepatiks kelis simtus euru matysi kaip savo ausis.o pinigai visur sunkiai uzdirbami.manau su triju metu vaiku galima susitarti bent del elementarios taisykles-gerbti savo ir kitu zmoniu turta.