Maršrutas- 23 dienos
Vilnius- Amsterdamas- Lima- Pachakam- Paracas- Ballestas- Nasca- Chalhuanka- Saiwite- Cusco- Machu- Puno- Silustani- Copacabana- La paz- Tiwanaku- Puno- Colca- Arequipa- Arica- Santiago de chile Rapa Nui
Lima. Aerouostas. Susėdam i busiką. Važiuojam....pirmiausiai kas krenta į akis- neužbaigti namai...Taip žmonės taupo pinigus, nes nebaigto namo savininkai nemoka mokesčių už nekilnojamąjį turtą. Tad viduj būna labai gražiai įsirengę, bet išorė visai nekokia, styro strypai ant stogo. Šiaip yra įprasta kad namai statomi erdvūs, nes gyvena tėvai, jų vaikai ir netgi anūkai. Va toks buvo vaizdas iš mūsų viešbučio 8 aukšto:
QUOTE(de Nada @ 2008 02 13, 16:14)
Pirma - istrink nuotraukas is puslapio ku sukelei. Tada susimazini jas savo kompe, tada vel keli i ta pat saita, o jau tada graziai rasai ir rodai 
Tos istrintos netampys puslapio.
Uzima kiek laiko, bet nesudetinga ir kitiems naudinga.
Tos istrintos netampys puslapio.Uzima kiek laiko, bet nesudetinga ir kitiems naudinga.
oi AČIŪŪŪŪŪŪŪ
Dar pabandysiu is kito portalo kaip atrodys
kazkokia mistika
istryniau visas fotkes ish limos tame portale
is kurio nuotraukas emiau per img,
o cia vistiek tas milzines rodo
taigi dar vienas vaizdelis iš viešbučio lango:
Kelionė mūsų prasidėjo vadinamuoju liūčių sezonu,
nors net nepanašu- upes kurios šiuo metu turėtų būti
sraunios, dabar visiškai išdžiūvę. Aplamai šiuo vadinamuoju
liūčių sezonu iškrenta vos vienas kitas lašas, pagrindinis
vanduo iškrenta džiunglių regione.
Mūsų viešbutis buvo pačiam gražiausiam , žaliausiam ir
gėliausiam rajone- miraflores (prižiurėtos gėlės),
Labai gražus kelias iki jo, palei vandenyną,
šalia stačių aliuminio pilnų šlaitų, kuo arčiau miraflores,
tuo tankiau tie šlaitai apsodinti vijokliais, kuriuos kasdien laisto.
Nors vasaros pradžia bet dar deja nebuvo vijokliai pražydę-
vaizdas būtų tikrai nepakartojamas, vos vienas kitas žiedas jau
skleidėsi, tad fantazijai vietos yra..
Papildyta:
Vakare kėtinom eiti i kažkokį alia nacionalinių patiekalų ir show vakarėlį,
bet paskutinę sekundę apsigalvojom ir išėjom patys po miestą pasivaikščioti.
Tik baisu buvo pasiklysti, galėjom nors vizitinę viešbučio paimt, alia šaukštai
po pietų,. Labai gražus šalia buvo parkas, žmonės namie nesėdi,
visi leidžia laiką su šeimom ir draugais. Vienas įsimintiniausiu vaizdų
tai mini amfiteatras ar kai tą dalyką pavadinti, visi susėdę ant laiptų
klausėsi lotyniškos muzikos, o apačioje senimas šoko.
Oi gražu žiūrėt- kuo daugiau metų tuo labiau įsijautę šoko, užpakaliukus kraipė,
žvilgsnius mėtė- šaunuoliai...Įsivaizduoju- lietuvius- ne neįsivaizduoju...
vaikų aikštelės vakare taip pat pilnos gyvenimo
Papildyta:
Labai norėjau iškart ragaut vietinio maisto, kokiam kioskelyje ant kampo,
bet buvau atkalbėta, dar kokias 3-4 dienas papratint skrandį vakarietišku
maistu...na ka lauksim...
Ryte atsikėlėm kiek ankstėliau nes labai norėjau pamatyti vandenyną.
Labai įdomus pas juos laikas, nelietuviškai sureguliuotas- temsta 6 vakaro,
o aušta 8. tad ryte kai mes atsikėlėm, buvo vos prašvitę, bet jokios davasios,
nei žmogelio kokio anei masinos, net takso ir tai nepamatysi- užtat drąsiai
galėjom eit per gatvę...Nes šiaip pas juos pereit kai jau yra gyvybes gana sudėtinga. Šviesoforai išdėstyti už sankryžos, prieš sankryža jų nėra, tai esam ot pylos nuo vairuotojų gavę. Apie perėjas ir jų paskirti tai Peru galima aplamai pamiršti
Taigi priėjome prie pat vandenyno, tiksliau aliuminio kalno šlaito. Tad reikia nusileist. Jis visai šalia, bet jei eit serpatinu - toli, tad pamatėm pramintą takelį ir per jį...viršui dar nieko, o pačioj apačioj mūsų batus pasitiko, visai nedraugiškas
ir šviesus smėlis, tad batai juo pasidabino, mano nauji juodi kedai, pasidarė klaikiai nudrožti...Priėjom prie vandens, ramuma mashinų nedaug, o vandenynas ošia ir vilioja:- ateik į vandenį... ateik...,-paliečiau... šiltas,
kokių 18 laipsnių...o maudimkės nėr...na bet kadangi nieks aplink nevaikšto tai
kaip norėjau taip ir išsimaudžiau. Pasirodo kad sudėtinga maudytis, nors atrodo
kad vanduo ramus, bet neša bangos į vandenyną oi,
tai dar gyvenime taip rankom nemosikavau pakol krantą pasiekiau...
Krantas akmenuotas, įdomu tai kad nėra Limoj jokių paplūdimių,
kur žmonės maudytusi, tad tai ką dariau aš ten visai neįprasta.
Krantas akmenuotas, kriauklių jokių- o va krabų devynios galybės, taip ir taikėsi mane grybštelt...
Lima man pasirodė labai švarus miestas, kol visi miegojo, gatvėse plušo šlavėjai:
istryniau visas fotkes ish limos tame portale
is kurio nuotraukas emiau per img,
o cia vistiek tas milzines rodo
taigi dar vienas vaizdelis iš viešbučio lango:
Kelionė mūsų prasidėjo vadinamuoju liūčių sezonu,
nors net nepanašu- upes kurios šiuo metu turėtų būti
sraunios, dabar visiškai išdžiūvę. Aplamai šiuo vadinamuoju
liūčių sezonu iškrenta vos vienas kitas lašas, pagrindinis
vanduo iškrenta džiunglių regione.
Mūsų viešbutis buvo pačiam gražiausiam , žaliausiam ir
gėliausiam rajone- miraflores (prižiurėtos gėlės),
Labai gražus kelias iki jo, palei vandenyną,
šalia stačių aliuminio pilnų šlaitų, kuo arčiau miraflores,
tuo tankiau tie šlaitai apsodinti vijokliais, kuriuos kasdien laisto.
Nors vasaros pradžia bet dar deja nebuvo vijokliai pražydę-
vaizdas būtų tikrai nepakartojamas, vos vienas kitas žiedas jau
skleidėsi, tad fantazijai vietos yra..
Papildyta:
Vakare kėtinom eiti i kažkokį alia nacionalinių patiekalų ir show vakarėlį,
bet paskutinę sekundę apsigalvojom ir išėjom patys po miestą pasivaikščioti.
Tik baisu buvo pasiklysti, galėjom nors vizitinę viešbučio paimt, alia šaukštai
po pietų,. Labai gražus šalia buvo parkas, žmonės namie nesėdi,
visi leidžia laiką su šeimom ir draugais. Vienas įsimintiniausiu vaizdų
tai mini amfiteatras ar kai tą dalyką pavadinti, visi susėdę ant laiptų
klausėsi lotyniškos muzikos, o apačioje senimas šoko.
Oi gražu žiūrėt- kuo daugiau metų tuo labiau įsijautę šoko, užpakaliukus kraipė,
žvilgsnius mėtė- šaunuoliai...Įsivaizduoju- lietuvius- ne neįsivaizduoju...
vaikų aikštelės vakare taip pat pilnos gyvenimo
Papildyta:
Labai norėjau iškart ragaut vietinio maisto, kokiam kioskelyje ant kampo,
bet buvau atkalbėta, dar kokias 3-4 dienas papratint skrandį vakarietišku
maistu...na ka lauksim...
Ryte atsikėlėm kiek ankstėliau nes labai norėjau pamatyti vandenyną.
Labai įdomus pas juos laikas, nelietuviškai sureguliuotas- temsta 6 vakaro,
o aušta 8. tad ryte kai mes atsikėlėm, buvo vos prašvitę, bet jokios davasios,
nei žmogelio kokio anei masinos, net takso ir tai nepamatysi- užtat drąsiai
galėjom eit per gatvę...Nes šiaip pas juos pereit kai jau yra gyvybes gana sudėtinga. Šviesoforai išdėstyti už sankryžos, prieš sankryža jų nėra, tai esam ot pylos nuo vairuotojų gavę. Apie perėjas ir jų paskirti tai Peru galima aplamai pamiršti
Taigi priėjome prie pat vandenyno, tiksliau aliuminio kalno šlaito. Tad reikia nusileist. Jis visai šalia, bet jei eit serpatinu - toli, tad pamatėm pramintą takelį ir per jį...viršui dar nieko, o pačioj apačioj mūsų batus pasitiko, visai nedraugiškas
ir šviesus smėlis, tad batai juo pasidabino, mano nauji juodi kedai, pasidarė klaikiai nudrožti...Priėjom prie vandens, ramuma mashinų nedaug, o vandenynas ošia ir vilioja:- ateik į vandenį... ateik...,-paliečiau... šiltas,
kokių 18 laipsnių...o maudimkės nėr...na bet kadangi nieks aplink nevaikšto tai
kaip norėjau taip ir išsimaudžiau. Pasirodo kad sudėtinga maudytis, nors atrodo
kad vanduo ramus, bet neša bangos į vandenyną oi,
tai dar gyvenime taip rankom nemosikavau pakol krantą pasiekiau...
Krantas akmenuotas, įdomu tai kad nėra Limoj jokių paplūdimių,
kur žmonės maudytusi, tad tai ką dariau aš ten visai neįprasta.
Krantas akmenuotas, kriauklių jokių- o va krabų devynios galybės, taip ir taikėsi mane grybštelt...
Lima man pasirodė labai švarus miestas, kol visi miegojo, gatvėse plušo šlavėjai:
O taip atrodo visuomeninis transportas
Tiesa, pro langą pamatę šią vėliavą, nusprendėm jog šalia gyvena gėjai,
arba čia jų klubas koks, ir kad peru labai tolerantiška šalis jei čia taip
aplink visi afišuojasi
o pasirodo čia peru indėnų vėliava.
Labai įdomus dalykas yra su žmonėmis kurie atvažiuoja į Limą
užsidirbti iš kaimų. Jie neturi darbo neturi būsto, tad statosi tokius
laikinus būstus, bet geriausia kai jie statosi ne ant savo žemės,
o ten kur randa vietos, ir gyvena ten tol kol valstybė juos iškeldina.
Kiti gi jau turintys žemės priversti, ją aptverdi dygliuota tvora,
kad "naujakuriai" neįsibrautų.
Tie eksvairai ar kaip ten statosi be leidimų ir be nesilaiko jokių saugumo
taisyklių tad žemės drebėjimų atvejais- labai liūdnai jiems baigiasi.
Tiesa, pro langą pamatę šią vėliavą, nusprendėm jog šalia gyvena gėjai,
arba čia jų klubas koks, ir kad peru labai tolerantiška šalis jei čia taip
aplink visi afišuojasi
o pasirodo čia peru indėnų vėliava.
Labai įdomus dalykas yra su žmonėmis kurie atvažiuoja į Limą
užsidirbti iš kaimų. Jie neturi darbo neturi būsto, tad statosi tokius
laikinus būstus, bet geriausia kai jie statosi ne ant savo žemės,
o ten kur randa vietos, ir gyvena ten tol kol valstybė juos iškeldina.
Kiti gi jau turintys žemės priversti, ją aptverdi dygliuota tvora,
kad "naujakuriai" neįsibrautų.
Tie eksvairai ar kaip ten statosi be leidimų ir be nesilaiko jokių saugumo
taisyklių tad žemės drebėjimų atvejais- labai liūdnai jiems baigiasi.
Lima Paracas- 240 km
Pakeliui sustojome pažiūret Pachacamac piligrimų centro, pastatyos apie 700 m.
Jis seniausias piligrimų centras Pietų Amerikoje. PACHACAMAC'o saulės piramidė
turėjo 6 didelius laiptus. Paskutinio šių vietų inkų valdovo rūmų griuvėsiai
Papildyta:
nuo šventyklos atsiveria puikus vaizdas į vandenyną ir Panamerican kelią
Papildyta:
Šalia įsikuręs kitas archeologinis pastatas- Mamacuna mergaičių mokykla,
kur būdavo atrenkamos mergaitės iš kilmingų šeimų,
čia gaudavo išsilavinimą, jas rinkdavosi sau į žmonas aukšti visuomenės veikėjai, valdovai.
Na o tos kurių nepasirinkdavo, likdavo mokyti jaunesnių mergaičių-
šeimai iš kurios būdavo atrinkta mergaitė- būdavo tikra garbė.
Ir dar buvom kažkokiam muziejuj. Bet man labiau patiko jų sargai
Pakeliui sustojome pažiūret Pachacamac piligrimų centro, pastatyos apie 700 m.
Jis seniausias piligrimų centras Pietų Amerikoje. PACHACAMAC'o saulės piramidė
turėjo 6 didelius laiptus. Paskutinio šių vietų inkų valdovo rūmų griuvėsiai
Papildyta:
nuo šventyklos atsiveria puikus vaizdas į vandenyną ir Panamerican kelią
Papildyta:
Šalia įsikuręs kitas archeologinis pastatas- Mamacuna mergaičių mokykla,
kur būdavo atrenkamos mergaitės iš kilmingų šeimų,
čia gaudavo išsilavinimą, jas rinkdavosi sau į žmonas aukšti visuomenės veikėjai, valdovai.
Na o tos kurių nepasirinkdavo, likdavo mokyti jaunesnių mergaičių-
šeimai iš kurios būdavo atrinkta mergaitė- būdavo tikra garbė.
Ir dar buvom kažkokiam muziejuj. Bet man labiau patiko jų sargai
Mes irgi ruosiames vykti i Peru-Bolivija, gal gali papasakoti per kuria agentura vaziavai, kiek kainavo ir aisku laukiam toliau ispudziu 
QUOTE(Ice tea @ 2008 02 14, 10:17)
Mes irgi ruosiames vykti i Peru-Bolivija, gal gali papasakoti per kuria agentura vaziavai, kiek kainavo ir aisku laukiam toliau ispudziu
agentura musu buvo Titano vartai, nes labiausiai patiko marsrutas.
Papildyta:
tiesa apie kaina,
tai va kaina su velyku sala buvo 17 tukst. vienam
o be jos butu buvus apie 12.
Tad diena kazkur 740lt.
Bet reikia turet omeny kad per firma vaziuodamas tu gauni "koncentrata"
mes gyvenom gal 15-oje skirtingu vieshbuciu, vakare atvarai, o ryte jau taves laukia busikas tolimesniam vaziavimui..na pati ash tikrai buciau taip nesusiorganizavus, buciau daug laiko praradus beieshkodama autobusu stociu, grafiku internete nera, o atstumai milzinishki, nuomotis mashina- butų daugiau kainavę. Taiva
Jei ieshkotum vidurinio varianto, tai tikslinga kreiptis tiesiogiai i vietines turizmo agenturas, jos ir 2 zmonems suorganizuoja. Dėl Peru nesidomejau, ziurejau apie azija, tai kainos skirtumas apie 3-4 tukstanciai..
gryztu prie savo keliones.
Paracas
Vienas labiausiai nukentėjęs nuo žemės drebėjimo miestas. Mažas visai, toks vaizdas kad įsikūręs tik dėl balestų salų.
Atvykom į savo viešbutuką- paprastą bet jaukų, su baseiniuku, šiaip jis toks meniškas, daug visokių vazonų išpieštų peruietiškais ornamentais, sienos puoštos paveikslais su nascos ženklais, tikrai labai savininkai didžiuojasi šalim kurioj gyvena
, tagi toks labai mielas iš išorės ir prastas iš vidaus(kodėl prastas- nesigilinam) . Bet deja tas į kurį turėjom vykti- sugriuvo, o rinktis nebuvo iš ko.
Papildyta:
Vakare važiavom prie vandenyno pažiūrėt Cathedral, kuri irgi sugriuvo per drebėjimą, manau tai vienas didesnių peru praradimų. Dabar net vaikštant šalia skardžio kažkaip nejauku, nes pilna lūžių, atrodo atsistosi kitoj pusėj skilimo, dar nugarmėsi, nes skilimai gilūs, ilgi ir visai neaišku kaip dar tas gabalas olos laikosi.
štai taip atrodė katedral
o cia kas liko
lūžiai
Poto vakarieniavom bet ne toj vietoj kur planavom- turėjo būti ant vandenyno kranto, su gražiu vaizdeliu ir neapsakomai skaniai....bet tas restoranas sugriuvo... taigi gavom kitą, tvarkingą. Maisto porcijos didžiulės, kainos nedickos.
Kol gamino, pamanėm kad dar avis nepapjauta, o žuvis nepagauta, tai išėjom link vandenyno, vyrukai nusimaudė, aš vėl neturėjau maudikės, tad susivaldžiau, na bet užtat nusipirkau didžiulę "malką", kažkokio Viracochos kaukę. Pardavėjas kažkoks keistas pasitaikė visai kainos nenuleidinėjo..sunervavo... bet kaukė nepramoninė, teko jamt. dabar tokia grazutė pas man ant sienos- liuks
Papildyta:
vakarinis paracas:
O toliau laukė nakvynė..ne nakvynė o kažkoks košmaaaaaras. Visą naktį į mūsų kambarį brovėsi į ragą sušalę šūdvabaliai. tarp durų ir grindų kaip tik buvo 1cm plyšys, tai jie chebrom chebrom pas mus pasišildyti. bet kad tie kraboboliukai būtų ramūs- tai ne jie užvezdavo savo variklius ir dauzdavosi kur nors į sieną. Tai mes juos išgaudydavom, išmesdavom į lauką..tik pradedi miegot ir vėl koks uzsiveda...brzzz..bum...brzzz...bum..
Ryte laukė kelionė į Balestų salas. Kateriukai tokie neblogi, uždėjo liemenes ir į kelią.
Tik tas bangavimas ir siūbavimas, tai mane žiauriai sekino, na nemėgstu aš tokių šokinėjimų kai net per širdį ima...na ir svarbiausias bent jau man šios išvykos objektas paslaptingoji žvakidė Candelabro , perujiečiai ją sieja su Naskos ženklais. Nieks negali paaiškinti kaip ji tiek laiko nesikeičia ir kaip jos smėlis neužpusto...aukštis 128 m, plotis 67m, gylis 10-16 cm
Papildyta:
Priplaukėm salas,
josegyvena, jūrų liūtai.. (visiškas patriarchatas, vienas liūtas gyvena su 8-12 merginų, bet gerai ten jiems saulutėj pasišildo, žuvies iki soties, patelėms tik vyrą pamalonint, nei namų tvarkyt, nei indų plaut...lafa)
iš paukščių gyvena pelikanai, kormoranai, pingvinai, Humbolto pingviniukai inka paukščiukai raudonomis galvytėmis....
paukščių ekskrementai( guana) labai vertinami, labai brangūs. Juos renka .du kart per metus. Tam tikslui turi pasistatę namelius, kad turėtų kur pasidėti daiktus ir t.t.
Dar prie akmenų ištolo ryškia raudona spalva šviečia žvaigždės. Žvejai čia žvejoja aštuonkojus.
Gryžus radau, kaip veliau pasirodys, vienintelę vietą kur prisirinkau iki valios kriauklių.
Papildyta:
Mūsų vairuotojas buvo bais malonus žmogus, kuris labai mylėjo savo šalį, tik gaila angliškai nekalbėjo, tad ko negalėjo papasakot, užvešdavo parodyt. Viena gražiausių jo parodytų viečikių buvo Uakačinos (Huacachina) oazė. Tarp didžiulių smėlio kalnų, Miestelis šalia kurio ji buvo, gana skurdus, bet vaziuojant keliuku link jos, jau dygsta nauji namukai, gal privatūs o gal viešbutukai.
Poto gerasis mūsų vairuojas dar nuvežė mus pažiūrėti vienos alia įdomios vietos, ant kalno šlaito sudėliotų kažkokių ateivių, kaip gidė sakė pernai jų dar ten nebuvo..na mums kažkaip jie nepasirodė įdomus, ypač kai prisižiūri tų reklamų ant kalnų šlaitų...Tad vairuotojas bais isižeidė, nes nesuprato, kaip taip mes net neišnešėm savo užpakalių iš busiko ir patingėjom nusifotkinti...o juk jie senoviniai, tik neseniai atrasti...na nebesigilinam
gryztu prie savo keliones.
Paracas
Vienas labiausiai nukentėjęs nuo žemės drebėjimo miestas. Mažas visai, toks vaizdas kad įsikūręs tik dėl balestų salų.
Atvykom į savo viešbutuką- paprastą bet jaukų, su baseiniuku, šiaip jis toks meniškas, daug visokių vazonų išpieštų peruietiškais ornamentais, sienos puoštos paveikslais su nascos ženklais, tikrai labai savininkai didžiuojasi šalim kurioj gyvena
, tagi toks labai mielas iš išorės ir prastas iš vidaus(kodėl prastas- nesigilinam) . Bet deja tas į kurį turėjom vykti- sugriuvo, o rinktis nebuvo iš ko.Papildyta:
Vakare važiavom prie vandenyno pažiūrėt Cathedral, kuri irgi sugriuvo per drebėjimą, manau tai vienas didesnių peru praradimų. Dabar net vaikštant šalia skardžio kažkaip nejauku, nes pilna lūžių, atrodo atsistosi kitoj pusėj skilimo, dar nugarmėsi, nes skilimai gilūs, ilgi ir visai neaišku kaip dar tas gabalas olos laikosi.
štai taip atrodė katedral
o cia kas liko
lūžiai
Poto vakarieniavom bet ne toj vietoj kur planavom- turėjo būti ant vandenyno kranto, su gražiu vaizdeliu ir neapsakomai skaniai....bet tas restoranas sugriuvo... taigi gavom kitą, tvarkingą. Maisto porcijos didžiulės, kainos nedickos.
Kol gamino, pamanėm kad dar avis nepapjauta, o žuvis nepagauta, tai išėjom link vandenyno, vyrukai nusimaudė, aš vėl neturėjau maudikės, tad susivaldžiau, na bet užtat nusipirkau didžiulę "malką", kažkokio Viracochos kaukę. Pardavėjas kažkoks keistas pasitaikė visai kainos nenuleidinėjo..sunervavo... bet kaukė nepramoninė, teko jamt. dabar tokia grazutė pas man ant sienos- liuks
Papildyta:
vakarinis paracas:
O toliau laukė nakvynė..ne nakvynė o kažkoks košmaaaaaras. Visą naktį į mūsų kambarį brovėsi į ragą sušalę šūdvabaliai. tarp durų ir grindų kaip tik buvo 1cm plyšys, tai jie chebrom chebrom pas mus pasišildyti. bet kad tie kraboboliukai būtų ramūs- tai ne jie užvezdavo savo variklius ir dauzdavosi kur nors į sieną. Tai mes juos išgaudydavom, išmesdavom į lauką..tik pradedi miegot ir vėl koks uzsiveda...brzzz..bum...brzzz...bum..
Ryte laukė kelionė į Balestų salas. Kateriukai tokie neblogi, uždėjo liemenes ir į kelią.
Tik tas bangavimas ir siūbavimas, tai mane žiauriai sekino, na nemėgstu aš tokių šokinėjimų kai net per širdį ima...na ir svarbiausias bent jau man šios išvykos objektas paslaptingoji žvakidė Candelabro , perujiečiai ją sieja su Naskos ženklais. Nieks negali paaiškinti kaip ji tiek laiko nesikeičia ir kaip jos smėlis neužpusto...aukštis 128 m, plotis 67m, gylis 10-16 cm
Papildyta:
Priplaukėm salas,
josegyvena, jūrų liūtai.. (visiškas patriarchatas, vienas liūtas gyvena su 8-12 merginų, bet gerai ten jiems saulutėj pasišildo, žuvies iki soties, patelėms tik vyrą pamalonint, nei namų tvarkyt, nei indų plaut...lafa)
iš paukščių gyvena pelikanai, kormoranai, pingvinai, Humbolto pingviniukai inka paukščiukai raudonomis galvytėmis....
paukščių ekskrementai( guana) labai vertinami, labai brangūs. Juos renka .du kart per metus. Tam tikslui turi pasistatę namelius, kad turėtų kur pasidėti daiktus ir t.t.
Dar prie akmenų ištolo ryškia raudona spalva šviečia žvaigždės. Žvejai čia žvejoja aštuonkojus.
Gryžus radau, kaip veliau pasirodys, vienintelę vietą kur prisirinkau iki valios kriauklių.
Papildyta:
Mūsų vairuotojas buvo bais malonus žmogus, kuris labai mylėjo savo šalį, tik gaila angliškai nekalbėjo, tad ko negalėjo papasakot, užvešdavo parodyt. Viena gražiausių jo parodytų viečikių buvo Uakačinos (Huacachina) oazė. Tarp didžiulių smėlio kalnų, Miestelis šalia kurio ji buvo, gana skurdus, bet vaziuojant keliuku link jos, jau dygsta nauji namukai, gal privatūs o gal viešbutukai.
Poto gerasis mūsų vairuojas dar nuvežė mus pažiūrėti vienos alia įdomios vietos, ant kalno šlaito sudėliotų kažkokių ateivių, kaip gidė sakė pernai jų dar ten nebuvo..na mums kažkaip jie nepasirodė įdomus, ypač kai prisižiūri tų reklamų ant kalnų šlaitų...Tad vairuotojas bais isižeidė, nes nesuprato, kaip taip mes net neišnešėm savo užpakalių iš busiko ir patingėjom nusifotkinti...o juk jie senoviniai, tik neseniai atrasti...na nebesigilinam
Kitas mūsų lankytinas objektas- paslaptingieji Nasca ženklai. Dar Lietuvoj girdėję gana skeptiškų atsiliepimų krūvą, vadovei dar žibalo ugnin įpylus, kažkur giliai širdį tikėjausi, kad .. a vnuš patiks. Atvažiavom į aerouostą, lėktuvėliai mažučiai..kažkaip nepatikimai atrodo..gavom bilietus, žemėlapius...aš pirmam penketuke...
kylam, atsiminiau praeitų metų grupės patyrimą, užsiūbavimus, blokavimus. Bet viskas kol kas gerai. Pirmieji ženklai, niekas man nesimato..ups kažką įžiūrėjau..kokis mažas..apsuka iš kito šono..ai dar mažesnis ir koks neryškus...Tie visi paveiksliukai vorai beždžionės įspūdžio nepadarė visai, labai jau jie nedideli, ir visai neatrodo antgamtiški, tik va tos linijos, bais tiesios, skridau virš kalno tai liijos kaip ėjo lyguma taip užėjo iki kalno viršunės- nerealiai,
na žmogus sugebės figūra padaryt, bet tas linijas...Tiesa skrisdama virš Čilės vienoj vietoj jas irgi mačiau..tai visai nebesuprantu, vienos šalys giriasi kitoms vienodai..bet vis tiek nepaaiškinama...pamatyt tikrai verta
Pažiūrėję Naskos ženklus atvykome i savo viešbutuką Oro Viejo. Kadangi viešbučių buvo daugybė tai aš jį atsimenu, kad jame gyvena baltas pūkuotas padlyza, nors aiškiai parašyta kad turistams atsivežti savo augintinius nera galimybės, tačiau šitas usuotasis turėjo išskirtines teises.
Vakare išėjom pasivaikštinėt ir pažiūrėt miestelio.
Papildyta:
Tik išėjus gatvės gale pamatėm kad vyksta kažkoks sujudimas. Pasirodo vyko kažkoks vaikų festivalis. Mergaitės išsipusčiusios kaip princesės stovėjo ant pjedestalo, rankytėm mojavo, saldainius mėtė į gatvę, o joms padėjo kostiumuoti berniukai. Pakui vėžimaitį ir iš šonų ėjo minios žmonių, tėveliai su susižavėjimu veide vis kalbino savo vaikus. Linksmai taip viskas pasirodė.
Idomiausia, kad miestelis dar tik pradėtas remontuoti, gatvė jau išasfaltuota, šaligatviai sukloti nors tik iki pagrindinės aikštės, kaip mums sakė 2006m dar ir to nebuvo. Pagrindinė gatvė pilna mažų kavinukių, suvenyrų parduotuvėlių, o vaistinėj mes visdėlto gavom vaistų nuo aukštikalnių ligos- sirochi. Nežinau ar nuo vandens prisotinto deguonim, ar nuo sirochi, o gal kokos lapų kramtymo- jokios ligos požymių taip ir neteko pajusti.
O čia mūsų turgelyje pirkti vaisiai, tie tokie apvalūs su dryžiais, bais skanūs- minimelionai, mažieji bananai, mažieji mangai, ir berods marakujos mazos rausvos ir didesnes žalios...pilvo nuo jų nepaleido
Po Naskos laukė ilga ir varginanti kelionė i Cuską.
kylam, atsiminiau praeitų metų grupės patyrimą, užsiūbavimus, blokavimus. Bet viskas kol kas gerai. Pirmieji ženklai, niekas man nesimato..ups kažką įžiūrėjau..kokis mažas..apsuka iš kito šono..ai dar mažesnis ir koks neryškus...Tie visi paveiksliukai vorai beždžionės įspūdžio nepadarė visai, labai jau jie nedideli, ir visai neatrodo antgamtiški, tik va tos linijos, bais tiesios, skridau virš kalno tai liijos kaip ėjo lyguma taip užėjo iki kalno viršunės- nerealiai,
na žmogus sugebės figūra padaryt, bet tas linijas...Tiesa skrisdama virš Čilės vienoj vietoj jas irgi mačiau..tai visai nebesuprantu, vienos šalys giriasi kitoms vienodai..bet vis tiek nepaaiškinama...pamatyt tikrai verta
Pažiūrėję Naskos ženklus atvykome i savo viešbutuką Oro Viejo. Kadangi viešbučių buvo daugybė tai aš jį atsimenu, kad jame gyvena baltas pūkuotas padlyza, nors aiškiai parašyta kad turistams atsivežti savo augintinius nera galimybės, tačiau šitas usuotasis turėjo išskirtines teises.
Vakare išėjom pasivaikštinėt ir pažiūrėt miestelio.
Papildyta:
Tik išėjus gatvės gale pamatėm kad vyksta kažkoks sujudimas. Pasirodo vyko kažkoks vaikų festivalis. Mergaitės išsipusčiusios kaip princesės stovėjo ant pjedestalo, rankytėm mojavo, saldainius mėtė į gatvę, o joms padėjo kostiumuoti berniukai. Pakui vėžimaitį ir iš šonų ėjo minios žmonių, tėveliai su susižavėjimu veide vis kalbino savo vaikus. Linksmai taip viskas pasirodė.
Idomiausia, kad miestelis dar tik pradėtas remontuoti, gatvė jau išasfaltuota, šaligatviai sukloti nors tik iki pagrindinės aikštės, kaip mums sakė 2006m dar ir to nebuvo. Pagrindinė gatvė pilna mažų kavinukių, suvenyrų parduotuvėlių, o vaistinėj mes visdėlto gavom vaistų nuo aukštikalnių ligos- sirochi. Nežinau ar nuo vandens prisotinto deguonim, ar nuo sirochi, o gal kokos lapų kramtymo- jokios ligos požymių taip ir neteko pajusti.
O čia mūsų turgelyje pirkti vaisiai, tie tokie apvalūs su dryžiais, bais skanūs- minimelionai, mažieji bananai, mažieji mangai, ir berods marakujos mazos rausvos ir didesnes žalios...pilvo nuo jų nepaleido
Po Naskos laukė ilga ir varginanti kelionė i Cuską.
Po Naskos važiavom gal kokius 800km kalnų keliais į Cusko. Įveikėme tik pusę kelio per dieną. Kelias buvo geros kokybės, tik gal kiek neramiai nuteikdavo, kad tie kryželiai paliai kelio kraštą ne veltui pastatyti, dar buvo galima kentėt kai kalnas rasdavosi kairėje pusėje, o va kai dešinėje ir matai, kad gali nugarmėti labai staigiai- apimdavo negeras jausmas, aišku po poros valandų pripranti prie vaizdo ir nusiramini. Greitis nedidelis, nes tai važiuojam į kalną tai leidžiamės. Pasiekus šiek tiek virš 4km ima snigti, tačiau vis tiek pilna laukuose lamų ir vikunijų.
Pastebėjau vieną dalyką, kad vairuotojai labia atsargiai važiuoja pro gyvūnus ir visai nepristabdo jei tai yra žmonės. Matyt vienoje vietoje todėl ir gulėjo kelyje keleivinis autobusas ant šono, nes buvo bandyta išvengt susidūrimo su kokia alpaca.
Kas gerai kalnuose, kad visai mažai transporto, gali ramiai atlikti visus reikalus po krūmu. Aukštis daro savo- man bent jau tai nebesigalvojo normaliai. Vienoj vietoj tai patingėjau apeit keletos metrų kad palypėt patogiai į kalniuką- nutariau įsibėgėt ir užšokt- na aišku aš tai padariau, bet poto vos kvapą begaudžiau. O kitoj vietoj tai kol radau gera vietelę pastebėjau kad viena likau, tad sumasčiau 4500m aukštyje iki autobusiuko dabėgti- tai aišku aš dabėgau , bet įlipinėdama jau ropojau, o veidelis balta drobule virtęs buvo. Tai va ne žemumų mergiotėms po kalnus lakstyti
Pastebėjau vieną dalyką, kad vairuotojai labia atsargiai važiuoja pro gyvūnus ir visai nepristabdo jei tai yra žmonės. Matyt vienoje vietoje todėl ir gulėjo kelyje keleivinis autobusas ant šono, nes buvo bandyta išvengt susidūrimo su kokia alpaca.
Kas gerai kalnuose, kad visai mažai transporto, gali ramiai atlikti visus reikalus po krūmu. Aukštis daro savo- man bent jau tai nebesigalvojo normaliai. Vienoj vietoj tai patingėjau apeit keletos metrų kad palypėt patogiai į kalniuką- nutariau įsibėgėt ir užšokt- na aišku aš tai padariau, bet poto vos kvapą begaudžiau. O kitoj vietoj tai kol radau gera vietelę pastebėjau kad viena likau, tad sumasčiau 4500m aukštyje iki autobusiuko dabėgti- tai aišku aš dabėgau , bet įlipinėdama jau ropojau, o veidelis balta drobule virtęs buvo. Tai va ne žemumų mergiotėms po kalnus lakstyti
Sustojame papietaut miestelyje , kurio deja pavadinimo nepamenu- ką valgiau irgi nepamenu, žinau kad nusipirkau saldžių bandelių su karemele po 2S (1S yra 0,90lt), dar maišelį bandelių (7vnt) už 1S, ir labia įdomios formos sūrį už 3,5S. kuris beja buvo laaabai sūrus, o kai maišelyje dar ir paplaukė savo sultyse, tai mes juo po dienos ir atsikratėm viso nesuvalgę.
Štai taip atrodo centrinė aikštė su bažnyčia, o visai kitaip nuošali gatvikė.
Po kelių valandų kelio sustojame apsirūpinti gėrimais Challhuanca miestelyje. Kur pamačius vietinius vaikus nesusiturėjau ir nusifotkint pati paprašiau. Dzieve dzieve kokie jie gražūs.
Už 20km berods atvažiuojame į mūsų kelionę organizavusios vietinės firmos savininkų fazendą .neišpasakytai graži vieta- tarp kalnų, šalia teka kalnų upė. Labai gražūs pastatai, labai skoningi.
Štai taip atrodo centrinė aikštė su bažnyčia, o visai kitaip nuošali gatvikė.
Po kelių valandų kelio sustojame apsirūpinti gėrimais Challhuanca miestelyje. Kur pamačius vietinius vaikus nesusiturėjau ir nusifotkint pati paprašiau. Dzieve dzieve kokie jie gražūs.
Už 20km berods atvažiuojame į mūsų kelionę organizavusios vietinės firmos savininkų fazendą .neišpasakytai graži vieta- tarp kalnų, šalia teka kalnų upė. Labai gražūs pastatai, labai skoningi.
QUOTE(Elina @ 2008 02 15, 00:31)
O tai tik pirmos 4 dienos
) laukia dar 17 : 
