Kaip įsimylėti Maljorką per 7 dienas?

*Čia nebus daugybės nuotykių.
**Ir meilės trikampių irgi nebus.
***Ilgo pasakojimo nelabai rasit...
****Atsipalaiduokite ir grožėkitės nuostabiausia sala - pasakojimas skirtas tiems, kurie buvo, yra, bus arba norėtų pabūti Maljorkoje.
*****Taip pat ir tiems, kurie Maljorkos aplankyti visai nenori. Čia Jums, mielieji, kad pakeistumėte nuomonę apie šią salą


Tąkart mudu su klasioke buvome „išvaryti“ iš vienos Istorijos grupės į kitą dėl pernelyg didelio mokinių skaičiaus. Išsikraustėme pas visiškai naują mokytoją, kuri, išgirdusi mano pavardę, nusišypsojo ir visai klasei išrėžė:

- Rino! Čia gi tas, kuris rašinius apie savo keliones rašo!

Taip... Ji pradėjo man pasakoti apie savo dukrą, kuri taip pat skaito mano pasakojimus, publikuojamus internete. Klasiokė, pastebėjusi pastovius mokytojos žvilgčiojimus į mane pamokos metu, plekštelėjo per petį ir paguodė:

- Dabar tu niekur nedingsi – privalėsi laikyti Istorijos egzaminą

***

Pavaduotojos kabinetas. Laukiu eilėje prie jo savo klaidoms tvarkaraštyje ištaisyti. Mano mylimiausia buvusi matematikos mokytoja, taip pat einanti ir pavaduotojos pareigas, atpažino savo buvusį mokinį ir pakvietė į vidų.
Tvarkaraščio taisymu užsiima kita mokyklos darbuotoja. Jai aš buvau pristatytas maždaug taip:

- Čia mūsų keliauninkas! Kur pasakojimus rašo. Pažiūrėk, kas jam negerai su pamokom... Apie tave man socialinė pedagogė pasakojo.
- Juokingesnio slapyvardžio susigalvoti negalėjai?
- Na, bet tu ir negras... Jau aš tai AŠ, na bet Tuuuu......
- Kur jau vėl buvai?

***

O buvau aš Maljorkoje. Dar Sicilijoje ir kai kur kitur, bet šįkart aš ne apie tai. Noriu papasakoti apie paskutinę „vasaros palydėjimo“ kelionę į Ispaniją, Maljorkos salą. Į salą, kuri mus labai sužavėjo tiek lankytinų vietų gausumu, tiek nepaprastai skaidriu vandeniu, tiek kainos ir kokybės santykiu.

Maljorka – tokia visai nedidukė sala Viduržemio jūros viduryje, gana tolokai nuo Ispanijos krantų. Tai Balearų salynui priklausantis žemės lopinėlis, apsuptas pasakiškai skaidraus vandens ir dar mažesnių salelių...

[Sausio 29 diena, 2008 metai]

- Labas, „Flylal“ paskelbė akciją – į Maljorką, Salonikus, Kiprą ir kitus kurortus skraidina vos už 294 litus... Pigiau grybo, tai galvoju, gal skrendam...
- Jeigu pats suorganizuosi visą kelionę, užsakysi viešbutį ir pervežimą, pasidomėsi lankytinomis vietomis ir esi garantuotas, kad išsiversime be kelionių agentūros pagalbos, aš sutinku

***

Tą pačią dieną bilietus ir nusipirkome. Aš ir mano teta. Pastovūs bendrakeleiviai, neprisiviliojantys daugiau kelionių manija užsikrėtusių žmonių... Mano tėčiui šie bilietai pasirodė per brangūs (???), o mano mama niekur kitur, išskyrus Londoną, nenori (nors tik jame ir tebuvo...)....

Iki kelionės dar lygiai 7 mėnesiai, o mes jau žinome, kur keliausime šiemet. Keista, vienok. Juk visos praėjusios kelionės buvo suplanuotos likus vos porai dienų iki skrydžio...

Tačiau atėjo laikas keistis – NUSPRENDŽIAU – metas pradėti keliauti savarankiškai

[Rugpjūčio 24 diena, SEKMADIENIS]

Tądien braukiau nusivylimo ašaras, nes 7h ryto neatsikėliau krepšinio pusfinalio pažiūrėti. Pramiegojau. Tada braukiau ašaras, nes sužinojau, kad mane senelis apgavo, jog Lietuva laimėjo. Ašaras braukiau ir trečią kartą, kai supratau, kad galiu nespėti susikrauti daiktų

Na gerai, ašarų gal ir nebraukiau. Ale mano nuolatinis pramiegojimas kažkur jau sunervino... Pirmą kartą, PIRMĄ KARTĄ vos nepramiegojau kelionės... Mūsų skrydis buvo 13:10 , atsikėliau 10 h ir per tą laiką turėjau spėti susikrauti daiktus ir nusigauti iki oro uosto.

Paskutinę minutę paskambino tėtis ir pasakė, kad mūsų su teta į oro uostą nuvežti negalės. Bet staigiai buvo suorganizuotas mano draugės tėtis, kuris su mielu noru sutiko mus ten nuvežti.

11:30 jau stovėjome eilėje užsiregistruoti į skrydį. Beveik visi "maljorkiečiai" buvo prilipę prie televizoriaus, kuriame tuo metu buvo transliuojamos krepšinio varžybos. Finalas. Oro uoste ploja, rėkia, švilpia, apsauga tramdo žmones, bet jai nekaip pavyksta. Į varžybų stebėjimą galiausiai įsitraukia ir pati apsauga. O mes džiaugiamės tuo, kad eilėje - mažai žmonių.

[Skrydis]

Skrydis buvo atidėtas. Kilometrinė 240 žmonių eilė gal 15 minučių nesitraukė iš savo pozicijos ir taip trikdė eismą kitiems keleiviams. Tuo tarpu mes tyrinėjome Maljorkos žemėlapį ir vis negalėjome patikėti, kad jau skrendame. Juk to taip ilgai laukėme.....



Lėktuvas, pusvalandžiu vėluodamas, pakilo iš lietingos Lietuvos tikėdamasis, kad Maljorkoje oras bus fantastiškas. Vaizdai skrendant irgi buvo visai fantastiški, todėl mano planas "lėktuve padaryti anglų kalbos namų darbus" visiškai neišdegė. Namų darbai buvo atidėti į šalį, o jų vietą užėmė fotoaparatas....







Leidimasis Maljorkoje nebuvo labai lengvas. Pasirodo, saloje apsiniaukę, nors visą laiką skrendant iki jos buvo giedra... Sėdėjome pačiame lėktuvo priekyje netoli stiuardesių, tad mano tradicija - fotografuoti vaizdus lėktuvui leidžiantis - nutrūko....
Tiesa, pavyko padaryti vieną nuotrauką:



Ir štai, po 4 valandų skrydžio ir 7 mėnesių laukimo, liečiame Maljorkos žemę, kuri tuo metu buvo įkaitinta iki +31 laipsnio

Nors nusileidus Maljorkoje saulė švietė nelabai drąsiai, vis pasislėpdama už debesų, buvo gerokai šilčiau už orą, kurį palikome Lietuvoje... Beliko susirasti mūsų pervežimo kompaniją, kurios autobusiuku nuvyksime iki pat savo viešbučio durų.

Hotel Regana - taip vadinosi mūsų viešbutis, kurį užsisakėme prieš kelis mėnesius iki kelionės. Suviliojo mus jis vieta, kurioje yra pastatytas, įrengimu bei, žinoma, kaina - už savaitę dviems asmenims su pusryčiais ir vakariene sumokėjome 576 eurus.

***

Mandagi moterėlė, paėmusi iš mūsų pinigus už pervežimą iki viešbučio, perleido mus mandagiam vairuotojui. Mandagus vairuotojas mus nuvedė pas mandagų darbuotoją, kuris mandagiai pasiūlė prisėsti laukimo salėje ir palaukti savojo autobuso - esą po 10 minučių mandagus vairuotojas atvažiuos į oro uostą ir mandagiai pakvies mus lipti į jo autobusiuką.

Dešimt minučių šiek tiek prailgo ir išsitęsė į 40 minučių, kol galų gale atėjo mandagus vairuotojas ir mes TRYSE (mudu su teta ir viena vokietė) mandagiai įlipome į autobusiuką, važiuojantį į Cala Ratjada kurortą, kur būsime išvežioti po savo laikinas gyvenamąsias vietas.



***

Saulė tai slepiasi, tai vėl pasirodo. O aš vis viliuosi, kad mūsų kurorte debesų nebus ir galėsime ištisai ja mėgautis... Tačiau vairuotojas pasuka ne į mūsų kurortą "Cala Ratjada" , o į "Cala Millor". Sustojęs miestelio centre prie 5* viešbučio užrėkia:

- Hotel SIMBA!!! Prašom lipt.

Mes sėdim. Tylim. Galvojam, kad vokietės viešbutis čia. Bet ji irgi sėdi, tyli. Pasižiūri į vairuotoją, tada pasižiūri į mus - susižvalgom ir pradedam juoktis - nė vienam čia lipt nereikia Tuomet vokietė tyliai vairuotojo paklausia :

- O šitas viešbutis neturėtų būti Cala Ratjadoje?

Vairuotojas žvilgteli į savo užrašus, pasižiūri į dangų, į autobusiuką ir kala sau į galvą:

- Ne SIMBA, o SUMBA, ot aš durnelis. Ne SIMBA, o SUMBA.....

Pasijuokiam iš vargšo vairuotojo žioplumo ir toliau tikimės, kad atvažiavus švies saulė, nes tas debesuotumas varo į neviltį Nejaugi taip debesuota bus visas atostogas?

Taigi, apie 18 valandą vakaro atvykome į galutinį kelionės tašką - savo viešbutį. Viešbutį, kuriame praleisime 8 dienas. Dar net neįėjus į vestibiulį, užplūdo geri jausmai. Tikėjau, kad viešbutis bus pats geriausias, kuriame tik teko apsistoti....

[Viešbutis]

Prie įėjimo mus pasitinka takelis lagaminams, o iš šono - du fontanai. Smagu. Automatiškai atsidaro durys ir patenkame į vestibiulį, kuriame mūsų jau laukia registratūros darbuotoja, visiškai nesuprantanti angliškai. Mane šiek tiek gelbsti vokiečių kalba, o teta stovi nieko nesuprantanti, bei laukia, kada gausime kambario raktus.





Paduodam savo rezervaciją. Moteriškė ilgai ją nužiūrinėja, lyg nebūtų mačiusi. Paprašo tetos paso ir sako, kad pasilaikys jį iki rytdienos. "Nur fuer Garantie" - tik dėl garantijos. Parodau ir savo kortelę. Ir meldžiuos, kad tik nesuprastų, jog ji ne kreditinė, kadangi ten parašyta, kad kas neturi kreditinės kortelės, to rezervacija panaikinama iš karto

***

Nesuprato. Bandė atspausti kortelės kodą (vėlgi "dėl garantijos"), bet ne kreditinėse kortelėse jis neatsispaudžia. Kadangi kodas ir neatsispaudė, darbuotoja jį nurašė ranka.

Pagaliau gavome raktus. Susitarę, kad ryt sumokėsime visą sumą iš karto už visas nakvynes, kad paskui nereikėtų pergyventi dėl viešbutyje gulinčių pinigų, susižinoję, kada bus pusryčiai ir vakarienė, patraukėme lifto link.

***

410 kambarys, 4 aukštas. Vis galvojau - su kokiu vaizdu kambarys bus? Kažkodėl man tuo metu labai tai rūpėjo Atrakiname kambarį, užuolaidos uždengtos. Kol teta apžiūri vonią ir kambarį, aš praskleidžiu užuolaidas... lėtai...ramiai... ir išsižioju Teta klausia:

- Kas? Vėl kambarys į gatvę?

Nutaisau liūdną miną. Sakau - eisim kambario keist, nieko nebus, vaizdas košmariškas... Ir atidengiu užuolaidą. Vualia!!! Vaizdas pro balkoną:

Viešbučius rasti labai paprasta - visagalis google tavo paslaugoms Įsivedi vietovės pavadinimą, tada dar kokį žodelį "hotel", "accomodation" ir tikrai suras. Atsidaryk viešbučio nuorodą, pasiskaityk info, kainas ir turėtum rasti jų siūlomą paslaugą - transportavimą iš oro uosto/autobusų stoties (kartais nemokamai, kartais už papildomą mokestį)

Kur baigiau? Ai, ties atvykimu į viešbutį ir užuolaidų praskleidimu. Na, taip... Gal Jums tai ir nepadarytų didelio įspūdžio, bet mudu su teta, pastoviai gyvenę kambariuose su ne per geriausiais vaizdais (gatvė+gabalėlis kalnelio, stovėjimo aikštelė+jūros ošimo garsas ir panašiai) tikrai apsidžiaugėme. Gulėjau savo lovoj ir mačiau jūrą... atsimušančią į uolas ir sukeliančią malonius garsus....

Kol išsikrovėm daiktus, atėjo metas vakarienei. Nuostabus vaizdas iš terasos, kurioje rvakarieniaudavome ir pusryčiaudavome, išties žavėdavo. Žinoma, kiek vėliau prie to vaizdo pripratome, praplaukiantys laivai suvienodėjo, bet.. Vakarieniauti žiūrint į jūrą, kalnus bei laivelius, norėtų kiekvienas





O ir maisto pasirinkimas buvo kaip 4* viešbutyje... Tokie stalai va, po du iš kiekvienos pusės...





Visko išragauti per vieną vakarą nepavyko... Desertų irgi neišragavau visų iki šiol Nuo vakarienės stalo vos vos pakildavom, jau taaaaip sunku buvo keltis
Taip pat šiek tiek nervino ir tai, kad vokiečių įprotis yra pastoviai žiūrėti į kitus žmones Stebėt, apšnekinėt, juoktis iš kitų žmonių (beje, beveik visas viešbutis - vien tik vokiečiai, tad viešbučio administratorė, pamačiusi, jog esam iš Lietuvos, pasakė, kad ji neatsimena, kada buvo ir ar iš viso čia buvo lietuvių... ), taip pat jiems labai patikdavo sekioti, kiek kas maisto dedasi, nors patys su keturiom lėkštėm iš karto vaikščiodavo

Pirmomis dienomis pasijautėme tikrai nejaukiai. Kai eini ir supranti, jog tave stebi minimum penki žmonės, o kai išgirsta, kaip aš kalbu su teta (lietuvių , įsivaizduojat, lietuvių kalba, o ne vokiečių !!! ), prisijungdavo dar pora tokių pačių "veizėtojų"
Juokinga man buvo į juos žiūrėti. Bet tik tada, kai apsipratau ir pamačiau, jog ne tik į mus taip žiūrima....

***

Pamažu pradeda temti. Nusprendžiame būtinai dar šį vakarą pasivaikščioti promenada palei jūrą, nueiti iki liaupsinamojo "Cala Agulla" paplūdimio, į kurį žmonės atvažiuoja net iš kitų miestų, bei pažiūrėti, kaip atrodo miestas vakare...

Pamažu pradeda temti. Nusprendžiame būtinai dar šį vakarą pasivaikščioti promenada palei jūrą, nueiti iki liaupsinamojo "Cala Agulla" paplūdimio, į kurį žmonės atvažiuoja net iš kitų miestų, bei pažiūrėti, kaip atrodo miestas vakare...





Pakeliui iki promenados dar nuėjome pažiūrėti viešbučio baseino ir kaip iki jo nusigauti... Pasirodo, iki jo nuo registratūros dar reikia leistis liftu tris aukštus. Viešbutis ne toks jau ir mažas, kaip iš pažiūros atrodo... Kol saulė visiškai nenusileido, pėdinam promenada ir grožimės vaizdais. Džiaugiamės, kad atostogoms pasirinkome būtent šį viešbutį ir būtent šį kurortą.

***

Viešbutyje „Regana“ – gyvos muzikos vakaras!!! Tiesa, nelabai įdomus, nes muzikanto anglų tarimas toks, kaip mano prancūzų. Nieko nesupratom ir pėdinom miegot.




[PIRMADIENIS, antroji kelionės diena]

Kėlėmės gal tik 9 valandą ryto – juk atostogos
Susimokėjom už viešnagę viešbutyje, atgavom pasus, o mano akyse buvo suplėšytas lapelis su užrašytu debetinės kortelės kodu. Smagi darbuotoja šiandien registratūroj...

Visa diena prabėgo visiškai nepastebimai, tačiau tai buvo vos ne vienintelė diena, kai neveikėme nieko, išskyrus gulėjimą prie jūros, prie baseino ir vaikščiojimą po miestą...







Prieš vakarienę išskubėjom į miestą pasižmonėt – juk kažkada internete žemėlapy mačiau, jog už 1 km nuo mūsų viešbučio yra gražus uostas ir miestelio centras



(čia truputį potraukį nespalvotoms nuotraukoms pajutau, nes fotoaparate pagaliau radau tą funkciją, prieš skrisdamas Maljorkon )

Kiek nesupratau Prieš tai rašei, kad sumokėjote už 7 dienas 576 Eu. O dabar rašai, kad antros dienos ryta atsiskaitai? Tai rezervuojant viešbutį nereikėjo sumokėti už visą gyventą laiką?
Ir dar norėtusi truputi info apie kainas. Diena juk kažkur tai maitinotės? Kiek tas kainavo? Kokia benzino, autonuomos kainos ?

Grįždami link viešbučio, nusprendėme kibti į automobilio nuomos paieškas. Cha! Viskas buvo ne taip jau lengva, kaip iš šono atrodė – automobilių nuomos punktų pilna ant kiekvieno kampo, kiekvienas vilioja savom akcijom ir vis žemesnėm kainom. Bet mes nusprendėme pasirinkti beveik brangiausią variantą – gal tada nebūsime apgauti ir gausime automobilį su pilnu draudimu?

Sulaukę 17 h, kai baigiasi SIESTA ir užsukę į ofisą, sulaukėme tik vieno atsakymo – nė vienos laisvos mašinos nėra.....
O mums tai ką beliko daryt – ėmėm ir į bet kurią užėjom. Viduje lietuvių porą sutikom. Nesupratom, ką jie čia daro- juk čia jokie Novaturai ir Tezturai nevežioja poilsiautojų....

***

Agentūroje mus pasitiko linksmas senukas, super gerai mokantis anglų kalbą. Iš pradžių su juo pradėjus bendrauti nelabai patikliai, dėdė automobilių punkto darbuotojas vis dėlto pavergė mūsų širdis savo šiltumu ir juokeliais apie tai, kad jeigu į jo mašiniuką įpilsime dyzelio vietoj benzino, jis mus pasmaugs

Užsisakėm automobilį. Raudoną Hyundai Atos, trims dienoms. KASKO draudimas, kaina – 34 eurai parai. Minimali nuomos trukmė – 3 dienos. Teko palikti 30 eurų užstatą, gavome lapelį, su kuriuo ryt 9:00 turime prisistatyti pasiruošę kelionei

***

Viešbutyje vyksta BINGO žaidimas. Pirmasis, užbraukęs eilutę, gauna nemokamą taurę Sangrijos. Pirmasis, užbraukęs visą lentelę, gauna visą ąsotį Sangrijos. Žaidžiau ir aš. Nelaimėjau. Bet vilties nepraradau

Prieš einant miegoti „susistygavome“ , ką ryt norime aplankyti, ir su nerimu laukėm trečiosios kelionės dienos, kai pirmą kartą prasidės mūsų savarankiška kelionė, siekiant pažinti salą



Ciklomena - Ne, užsisakant viešbutį, mokėti nereikėjo nė cento
O dieną nesimaitinome niekur - kai karšta, tai valgyt nesinori, o jei ir norėdavosi kažko užkrimst, tai nuo pusryčių stalo sau nugvelbdavom vaisių ir visokių įpakuotų skanėstų - sausainių, bandelių, pyragėlių...
Kainų net nežinau. Kiek mačiau, tai nėra labai pigu, o ir visas meniu - beveik nacionaliniai Vokietijos patiekalai.

[Antradienis, Trečioji kelionės diena]

Trečioji kelionės diena mums išaušo 7 valandą ryto. Pusryčiai, daiktų į kelionę krovimasis, maršruto pasitikrinimas ir galutinis rezultatas:



Iki mūsų automobiliuko atsiėmimo vietos – dar geras gabalas kelio, tad tenka paskubėti. Laimei, pas senuką atsibeldžiame dešimčia minučių anksčiau, nei buvo sutarta. Pasak jo, padarėme labai gerai, nes visi jo klientai šiandien kaip susitarę automobilių ateina pasiimti 9 valandą ryto....

Sutvarkius visus dokumentus ir sumokėjus likusią nuomos dalį, esame nuvedami prie automobilio, kuris mums tarnaus tris dienas:


P.S. Automobilio šone atsispindi ofisas, bet nuotraukoje atrodo, lyg jis būtų įlenktas

Kelios minutės apmokymų, kaip viskas veikia, kaip kur ką įjungti, prašymas nekviesti policijos, jei avarijos metu nesutraiškysim žmonių bei prašymas nesijaudinti, jei kurnors netyčiom brūkštelėsim per automobilio šoną

***

O dabar mūsų laukia kelias link Maljorkos pažinimo. Susikrovę daiktus į automobilį ir tetai prie jo pripratus, judame savo nustatytu maršrutu. Pirmasis mūsų kelionės taškas – Cap de Formentor – Formentoro švyturys.
Keliukai iš pradžių buvo visai normalūs ir nebaisūs – anei serpantinų, anei nieko, tik šiaip gražu...



Artėjant prie Formentoro iškyšulio, pasidarė įdomiau ir važiuoti...

ale brangokos mašinos maljorkoje, kai pagalvoji, pernai tą patį ATOS mes ėmėm Kretoje 7 dienoms, už 120 eurų, šiemet Rode, man norėjo išnuomoti Gezą, kuris yra šustrensis už atos, 4 dienoms už 100 eurų, bet kai atėjau, tai Gezai visi buvo išsivažinėję, tai atiteko fiat panda, irgi smagi...

Vaizdai fantastiški. Teta prašo fotografuoti viską, nes pati ji beveik nieko nemato - į skardį net pasižiūrėti nenori, nuo kelio atitraukti akių - taip pat.
Netyčia pražiopsom tą pačią pagrindinę ir svarbiausią, lankomiausią apžvalgos aikštelę, o kelyje apsisukti negalim, tad važiuojame vingiuotais keliukais toliau. Matos, kad turistų čia nelabai daug Kai kur pasitaiko ir žvyro, šis keliukas ne taip prižiūrėtas, kaip anas iki apžvalgos aikštelės....



Pagaliau randame dar vieną stovėjimo aikštelę su fotoaparato ženklu.



Vaizdas atsiveria išties nuostabus. Šiek tiek miela, kad čia nėra jokių tvorelių ir bortelių, draudžiančių lipti ant pavojingai atrodančių iškyšuliukų, tai aš ir užlipu