QUOTE(Mintė @ 2010 08 17, 09:22)
Labukas,
Aš tai kitam nesuleisčiau nenualpus, o sau tai pirmą kartą vos nenualpau, paskui susiėmiau, nes kitaip nėra ką daryti ir puikiai sekasi

Kai pagalvoji, kas gi ta adatėlė palyginus prieš visas kančias ką teko iškęsti iki tol, ir kai pagalvoji, kad ne dėl savęs o dėl leliuko leidiesi tai susiimi ir viskas būna gerai

Kai pastosi, tai taip bijosi, kad vėl nelaimė neatsitiktų, kad vaistų leidimas pasirodys lengvas dalykas

sekmės tau, laukiam jungiantis prie mūsų

Tiesa, kažkuriai tai vyras leido vaistukus, gal ir tavišktis galėtų
ačiū tau

tikiuosi galėsiu greitu laiku prisijungt
Maniškis gal ir galėtų suleist, jis nebijo taip kaip aš, bet baisu, kad kurią dieną gali nebūt šalia (ir man ir jam pasitaiko komandiruočių retkarčiais), tada jau likčiau ant ledo

Mane irgi guodžia ta mintis, kad kai jau lauksiuos, tai viską norėsiu padaryt, kad tik gerai baigtųsi neštumas, jau nusiteikus pakankamai otimistiškai ir nebebijau. Bet būna dienų ir ta baimė grižta, kad nesugebėsiu, stresuosiu....

tikiuosi ir man pavyks susiimti...
O būtina į pilvą? skaičiau, kad merginos ir kitose vietose leidžiasi...
Papildyta:
QUOTE(vikiel @ 2010 08 17, 10:01)
Aga man vyras leido vaistukus kiekviena vakara

aisku buvo keli kartai kai teko paciai susileisti

psichologiskai ilgai ruosdavausi paciam duriui, o jau vaistukai greit subegdavo ir tikrai be skausmo

dabar turiu jau savo stebukliuka ir vaistu leidimas dabar atrodo vieni juokai, del jo galeciau tris kart per diena leistis jei reiketu
gera skaityt tokius pasisakymus

o kas vyrui parodė kaip leist?
man tai atrodo rankos drebės kai reiks durti

na bailė aš... nors gėda net ir sakyt, kad dėl tokių dalykų jaudinuos