Trečio vaikelio gimimas

Istorija be pradžios...

Vieną saulėtą vasaros dieną supratau,kad kažkas ne taip. Esu smulki moteris,kuriai jau kuris laikas pūpsi pilvukas,nei įtrauksi,nei išpūsi. Visi aplinkui pradėjo kuždėtis ir klausinėti, kad gal esu nėščia?Neeee...... kur tau,-rikteldavau kas kart kam nors to paklausus. Aš juk kas mėnesį "sirgau",nejaučiau jokio menkiausio ženklo, kuris priverstų suabejoti. Juk turiu du vaikus,suprasčiau iš kart Mamai prikalbinus išsitirti,kad galbūt pilve kokia auga cista,nuvykome pasidaryti echoskopiją.
"Sveikiname,jūsų pilvelyje didžiulis vaikas,kažkur 16 savaičių,turėtumėte greit jausti judesius,"-ištarė džiaugsmingai gydytoja.
Vėliau supratau,kad tai labai protingas vaikas,kuris neišsidavė,nes galbūt tėvai nebūtų ryžęsi trečiam.Sužinojome,kad pilvelyje turėjo augti dvynukai,nes yra pridėtinė placenta,bet augo vienas. .Daktarai liepė nieko neveikti,gulėti,ilsėtis,saugotis, nes galiu pagimdyti per anksti.Datą paskyrė sausio 15 dieną,bet sūnelis gimė sausio 23-ią per mano gimtadienį,taip dar kartą mane nustebindamas ir pasidovanodamas.
3 gimdymas nebuvo iš lengvųjų,bet nieko...išgimdžiau ,beveik 4 kg. dičkį. Šypsena,džiaugsmas,begalinė laimė užgožė nerimą lyg dar kažkas ne tsip,lyg dar ne pabaiga.Tą minutę buvau laimingiausia pasaulyje mama turėdama savo turtelį ant savęs. Tuo metu daktarė man paaiškina,kad neišeina,neatsidalina placenta,todėl dabar mane trumpam užmigdys,nes turi ją ištraukti.
Kai atsibudau,atrodė lyg būčiau miegojusi visą amžinybę,spėjusi susapnuoti patį gražiausią kada nors sapnuotą sapną,bet vyras pasakė,kad miegojau gal tik pusvalandį. Dar gimdykloje pralaikė apie 5 valandas kol sulašėjo visos lašinės,daktarai ir sesutės nuolat vaikščiojo.Tą vakarą dar labai skaudėjo galvą,bet viskas smulkmena,juk aš jau turėjau su savimi savo stebuklėlį. Tik po kelių dienų pas mane užsukusi mano daktarė papasakojo gimdymo pabaigą.Kuomet placenta neatsidalino ir mane užmigdė,reikėjo ją ištraukti "rankiniu" būdu.Tačiau tai padaryti nebuvo lengva,nes prie jos esanti pridėtinė placenta,kurioje galbūt turėjo būti dvynys,buvo priaugusi prie manes.Prasidėjo baisus nukraujavimas,tai reiškė,kad 3 mažyliai gali likti be mamos.
Gydytoja pasakojo,kaip po visko važiuodama namo ir namuose ji verkė,nes tuo metu atrodė,kad mane praras,visa mėlau,o kraujas bėgo kaip iš krano.Bet laimei,tai nebuvo mirtinas nukraujavimas,jį pavyko sustabdyti dėka daktarų kompetencijos. Kitą dieną ir vyr.slaugutė užėjusi į mano palatą negalėjo sulaikyti ašarų man pasakodama -"atrodo, svetimas žmogus,bet kai matai jį mirštantį ir negali nieko padaryti,arba pavyks sustabdyti kraujavimą,arba ne,tai baisu.Ačiū Dievui viskas baigėsi laimingai."
Man tai buvo neįtikėtina istorija (anot daktarės tokių atvejų per metus Lietuvoje pasitaiko 1-2) apie kurią tada aš nė nenumaniau,tiesiog tada jaučiaus be galo laiminga,turėdama į šį pasaulį taip įsiveržusį Vėją,kuris labai norėjo gimti.

Netikėta istorijos pradžia su dar labiau netikėta jos pabaiga...

P.S. Ačiū daktarei,Dievui,likimui,visiems leidusiems pasilikti man dar šiame gyvenime auginti ir mylėti 3 nuostabiausius pasaulyje vaikus.

neitiketina istorijos pradzia ,bet labai dziaugiuosi,kad jum viskas gerai baigesi ir turit trecia stebukleli aukit diduciai,mamytej sveikatos

Eglike3

...ko gero daug dalykų dabar atrodo kitaip...

aukit dideli ir tik sveiki super šeimyna

Labai jaudinanti istorija su grazia pabaiga

sėkmės jums dideliausios

- mažam žmogiukui įsiveržusiam į šeimą, kaip vėjui . Mamytei didžiausi sveikinimai ir linkėjimai... Stiprybės - auginant gražius ir sveikus vaikiukus .
Tikrai graži istorija su laiminga pabaiga .

Aukit sveikučiai

Labukas,saunuoliai,kad esate,Vejukui ir visai seimynai daug stiprybes. Mano antrosios mergytes gimimas buvo siek tiek panasus:bent jau tuo kad turejo gimti sausio 15d.,o gime sausio 22d.Tai ivyko 2003m.Kadangi jau turejau guleti ligoninej,o del vyresnelio negulejau,tai negalejau kviest greitosios,masinos neturejom,gimdymas prasidejo nakti,tai issikvietem taksi.Kai taksistas pamate ka ves nelabai buvo suzavetas,bet dar labiau sustresavo kai ipusejus kalna sprogo padanga,kvietesi net kolega,bet siam nespejus atvaziuot padanga buvo pakeista,juk keite du vyrai:taksistas ir maniskis ,Kai pasimate ligonine o as vis dar nezviegiau kad jau gimdau vairuotojas sypsotis pradejo .Na gime mano dukruze gydytoju prieziuroje(aciu jiems),ir placenta taip pogi nenorejo uzgimt is karto,o kai ji pasirode taip pat isgirdau jog vystesi dvynys,deja labai ankstyvoje (7sav.)nugeso.O siandiena ta diena prisimenu kaip viena graziausiu gyvenime.

Papildyta:
as kiek domejausi viskas ir galejo buti del to zuvusio gimdoje dvynio.kiek zinau zuvusi vaisiu is gimdos reikia pasalinti per penkias savaites,kad nebutu komplikaciju,o tokiu atveju kai auga sveikas brolis dvynys kaip tu pasalinsi.tai ir galejo buti tai del ko viskas ivyko.

sekmes jusu seimynelei grazi istorija

Kazkada,pernai ar uzpernai,rode dokumentiniu filmu cikla,viena serija mane ypac suintrigavo,pavadinimas:"nescias vyras",tai ne apie Svarca .O apie 34 metu inda kuris visus tuos metus pats nezinodamas savo pilve nesiojo savo broli dvyni,zmogu isoperavo nutare kad jam auglys,bet kai ji istrauke suprato koki "augli vargsas zmogus nesiojo savy tiek metu, tame filme pasakojo ir apie taip vadinamus popierinius vaikucius,kurie uzsimezga,bet veliau del vargiai ar kam zinomu priezasciu nebesivysto,taciau jie gimdoje sudziuva,nepakenkdami broliui arba sesei.Eglikei3 ne taip pasiseke nei man(turiu minty nukraujavima,placentos neatsidalinima),bet labai dziaugiuosi kad jie abu sveiki gyvi.Mano galva mano atvejis buvo lengvesnis dar ir del to kad abu vaikai tvirtinosi prie vienos placentos ir anas vaikiukas buvo labai mazulytis kai uzleido sesei visa gimda.

Oho, kiek netikėtumų Džiaugiuosi, kad viskas sėkmingai baigėsi, aukit didučiai