...O dabar nuo pradžių. 2007 metų lapkritį supratau, kad daugiau jau nebegaliu: noriu dar vieno vaiko! Noriu mažučiuko kūdikėlio.... Deja NT buvo neigiamas
....Gruodį susirgau kiaušidžių uždegimu gydytojos verdiktas jei noriu vaiko reikia kuo greičiau - o kaip aš neprieštaravau !!! GREIČIAU.....kas planuoja ir nepavyksta iš pirmo karto žino ką reiškia laukt, kad pasidaryt NT pamatyt neigiama, nusivilt, vėl laukt kito mėnesio..... KOVAS....tą ryta kai ruošiausi darytis prabudau apie 4, nebegalėjau užmigt, širdis spurdėjo...... pasidariau...... Pamažu išryškėja II........Bijau džiaugtis...Bet akys nemeluoja...Prikeliu MB TEIGIAMAS 
! ! ! ! Atsisuka pažiūri man i akis ir pasako GERAI ...užsisuka ir miega toliau. Nusiviliu ta antra juostele pakeis mūsų gyvenimą amžiams ir čia tiek tų emocijų 
?? Rikteliu IŠPROTĖJAI tegali tiek pasakyt?? Tada vargšas susipranta apkabina, priglaudžia ir tyliai džiaugiasi....Vizitas pas gydytoja, kurio metu įsitikinam, Nėštumas VIETOJE (ne kiaušidėje, ko buvo galima tikėtis po kiaušidžių uždegimo). Nėštumo pradžia lengva, nei karto nepykino kaip ir su pirmu vaiku. Gan greitai išlindo pilvukas ir 12 sav. Jau nešiojau nėštukines kelnes.
Nemažai keliavom: gegužės mėnesį kelionė i Varšuva automobiliu kelioms dienom. Birželį kelionė dviem savaitėm i Portugaliją. Pravažiavom apie 1500 km, skridom keturiais lėktuvais. Visą laiką jaučiausi ramiai.
18 savaitę echoskopiją, kurios metu mano slapukas nerodė kokios jis lyties. Abu su vyru norėjom mergaitės. Varduką išrinkus buvau
Ilgos darbo dienos laukiant dekreto pradžios.....
32 savaitę abu su MB ėjom į echoskopiją. Šį kart mano lėliukas pasirodė. Gydytoja sustabdė vaizdą ties lėliuko tarpkoju ir sako na štai matote, va kaip rodosi. Mes su MB nesupratom kas čia.... O ji gi berniukas, va kokie kiaušiukai.... MB dar perklausė- o gal visgi mergaitė
. Gydytoja patikino, kad 99 proc. berniukas...... Širdy man pasidarė taip gera gera pagaliau žinau kas..... Visos svajonės apie mergaitę baigėsi be proto džiaugiausi, kad bus berniukas, svarbiausia sveikas. Labiausiai apsidžiaugė vyresnysis brolis Sulauktas išsvajotas dekretas......Didžioji dalis praleista su gruodinukėm, kurios tapo tokios artimos, su kuriom galima pasidalint visomis abejonėmis, džiaugsmais, nes mus visas rišo bendra palaiminga būsena.
Visą laika buvau įsitikinus, kad pagimdysiu ankščiau laiko t.y. ne gruodžio 11 , o keliomis savaitėm vėliau. Nes taip buvo su pirmu berniuku. Dėję nesulaukus termino gydytoja nusiuntė mane į ligoninę, nes pavojingai užkilo spaudimas. Tikėjausi ten ir pagimdyt ir namo nebegrįžt. Įstrigo VGN vedėjos komentaras pažvelgus į mano pilvą (tikrai buvo įspūdingo dydžio) klausia o čia kas 5 kg vaikutis.... Mintyse pasiunčiu ją toli toli. Nenorėčiau gimdyt tokio didelio vaiko....kaip neplyšt?.... Bet VGN echo apytikrį svori pamatuoja apie 3600 kg uh..Normalus . Grįžau dar likus kelioms dienom iki termino. VGN praleidau savaitę kartu dar su dviem gruodinukėm vaikščiojant koridorium pirmyn atgal.
Grižus namo praradau viltį pagimdyt ankščiau.... Gruodžio 10 dieną turėjau grįžt i ligoninę ir turėjau likt ten iki pat gimdymo... Bet.... Gruodžio 8 dieną nuo ryto pradėjo maust juosmenį... Bet taip sąžiningai kas 5 minutes, bet neskausmingai..... Pasiskundžiau Gruodinukėm verdiktas gimdysi. Nea nemanau, aš nebetikiu į gimdymą
Bet grižus MB iš darbo , visgi nusprendžiam nuvažiuot į ligoninę o vdrug gimdau... Sąrėmiai jau darosi panašesni į sąrėmius, bet neskauda..... Atvažiuojam i RK apie 19.00. Priėmamajeme žmonių nėra, ramu. Uždeda sąrėmių matuoklį skalė šokinėja iki 60/70. TIKRI SĄRĖMIAI čia ne šiaip sau....Tikrai GIMDAU 
. Ateina jaunas daktaras patikrina - 4 cm. Oho valio !!!! Reiškias vyksmas vyksta (nuo 37 sav. vaikščiojau su atidarais 3 cm). Gydytojas pasako, kad jei norim namo galim važiuot bet vis vien teks nakčiai grįžt. Nusprendžiu likt. MB važiuoja namo pasiimt švarių drabužių, galbūt kažkiek numigt. Susitariam, kad paskambinsiu, kai jau liks nebe daug. Priėmamjam pasirašau, kad gimdysiu natūraliai. O kaip dar nereikia man jokių epidiūrinių pagimdžiau vieną, pagimdysiu ir antrą.... Nuveda į gimdyklą: graži, jauki, suremontuoja. Akušerė Jūratė paaiškina, kad galiu daryt ką noriu tik šiukštu nesėdėt. Okey... Sąrėmiauju, bet visai pakenčiamai. Ech jei čia tik tokie skausmai - tai . Kai MB klausdavo ar nebijau gimdyt atšaudavau o ko čia bijot? Nes pamenu tą būseną po pirmo gimdymo kai uždeda vaikutį ant krūtinės pasimiršta visi skausmai. Gimdykloje vaikštinėju, gulinėju, išbandau kamuolį, skaitau knygą. Sąrėmiai stiprėja kaip ir visa diena kas 5 minutes.. Akušerė paguldo prijungia abu daviklius sąrėmių ir vaikučio tonu. Su kita akušere Danute aptarinėja mano pilvo dydi ir būsimo vaikelio svorį. Senoji tvirtina, kad bus labai didelis virš 4 kg..... Manoji sako, kad nebūtinai. Aš jai pritariu mano tik pilvas didelis o berniukas normalus . Sąrėmiai dar labiau stiprėja,,jau vietom darosi saldu, bet nieko kentėt galima. Ateina mano gydytojas Apie 22 valandą ateina mano gydytojas. 7 CM VALIOOOOO. Viskas vyksta. Sako, jei noriu gimdyt su vyru tegu jau lai važiuoja ir greičiau. Tokiais tempais nedaug ir beliko. Paskambinu. Atvažiuoja. Skausmas jau nebelabai pakenčiamas... Vėl ateina mano gydytojas su kitu gydytoju Žaliūnu. Matote nori pasikonsultuot dėl mano pilvo dydžio....Nu palikit tą pilvą ramybei nu didelis nu taip. Aš ir pati nemaža... Vaikutis normalus.... Visgi nusprendžia, kad problemų neturėtų būt ir leidžia gimdyt pačiai. Tuo pačiu nuleidžia vandenis..... Sekančios valandos pasidaro neįmanomos. Skauda.....labai.....labai.....per sąrėmius spaudžiu vyro ranką, kad ir jam nors kiek persiduotų mano skausmo.... Akušerė suleidžia kažkokių lengvų nuskausminamųjų, nuo kurių jaučiuosi kaip apgirtus, bet truputį lengviau. 24 valanda....NEBEGALIU ........Sąrėmiai kas minute...Pradedu dejuot. Inkšt, o paskui ir rėkt..... Rėkiant lengviau. Skausmas nebeįmanomas..... kada baigsis??? Verkiu, rėkiu... Noriu išlipt iš savęs....Kodėl taip skauda???!!!! Kas čia yra? KODĖL? aaaaaaaaaaaaa, plyšiu, numirsiu... B]N E B E G A L I U[/B] ......Noriu stumt! POGALIAU NORIU STUMT. Jau gruodžio 9 diena 1 nakties. Kviečiam akušere, gydytoją
. Rėkiu, kad noriu stumt ir jau stumiu, NEGALIU
..Lovą greit perdaro į gimdymo kėdę ir leidžia stumt
Tarp sąrėmiu nekvėpuoju, o rėkiu
.verkiu, kad vaikas padus, nes nekvėpuoju, bet vėl rėkiu
Maniau išprotėsiu
.ir pagaliau.......... palaimingasis KLIURKT
..Gimė
jis gimė
..Tas, dėl kurio tiek kentėjau jau gimė
. Vyras verkia
Akušerė padeda vaikutį man ant krūtinės
. Tu čia, tu gimei, svarbiausia tu sveikas, gyvas, stiprus
. Tai akimirka, kurios mes niekada nepamiršim
..Nors skausmas lieka ir nepasimiršta, bet tai jau nesvarbu
.. Tu sveikas, gyvas, mano sūnau, tu su mumis
.. AČIŪ tau mažyti, ačiū, kad atėjai pas mus
. Myliu ir mylėsiu tave besąlygiškai
.Ačiū vyrui, kuris sutiko kartu su manim pradėt nauja gyvybę, ačiū RK kolektyvui už nepriekaištingą priežiūrą, ačiū akušerei Jūratei, kad neleido suskyst, ačiu gydytojui Domžai už nepriekaištingą gimdymo priėmimą . Ačiū mano pirmagimiui, kad myli brolį..Ačiū sau, kad pagimdžiau ..
Gruodžio 9 diena, 1 val. 14 minučių gimė mūsu Ainiukas 3975 gr 52 cm
