Maitinimo patogumai/nauda ir nepatogumai mamai

Apie žindymo naudą kūdikiams prirašyta ir pridiskutuota šimtai puslapių, todėl būtų šaunu, jei šioje diskusijoje nenuklystume šia tema.
O kaip maitindamos jaučiatės Jūs? Kokius jaučiat pliusus-minusus grynai sau?
Mano pačios pastebėti pliusai:
1. Naktį kartais nereikia net lipti iš lovos, nes mažylio lovelė pristumta prie pat mano, tai aš jį įsikeliu ir beveik miegodama maitinu MB ir vyresnėlis net nepabunda
2. Kadangi nesu super tvarkinguolė man labai patinka, kad nereikia nieko plaut, virint ar sterilizuoti
3. Susitaupo tikrai nemažai pinigų
4. Patogu, kai kur nors keliaujam. Reikia daug mažiau daiktų.
5. Mano vyras vis giria, kad jam labai sexy atrodo, kai aš maitinu
6. Antrą kartą gyvenime turiu B/C dydžio krūtinę, o prieš vaikus visada būdavo A/B, kažkaip B/C man labiau patinka
7. Po pirmo žindymo pagražėjo krūtinė (čia iš serijos akivaizdu, bet neįtikėtina ) pasidarė šiek tiek didesnė, keista, bet ir forma kažkodėl dailesnė.
8. Vaikutis labai gerai suvirškina MP, todėl retai rimtai pridirba sauskelnes.
9. Maitinant krūtimi, jei sėdžiu, visada turiu vieną "laisvą" ranką, tai galiu skaitinėt ar susirašinėt internete, skaityt knygas, o svarbiausia, jei reikia, skirti dėmesio vyresnėliui.
10. Ramiau, kai žinau, kad visas vaiko maistas su manim
11. Kadangi esu iš principo negerianti ir nerūkanti, turiu super argumentą, prieš visus įkyruolius siūlančius išgerti, ar užsirūkyti.
12. Puiki proga į gerąją pusę pakeisti mitybos įpročius.
Minusai:
1. Teko sužinot kas yra suskeldėję speneliai, mastitas ir kartais (bet čia jau kita tema) vis vargstu su keistu skausmu maitinant.
2. Tikras vargas su drabužiais. Labai skurdus asortimentu ir brangus kaina liemenėlių ir kt. rūbų maitinančioms mamoms pasirinkimas. Nešioju paprastus drabužius, tai kartais labai įgrista nusivilkinėti
3. Negaliu ilgam išeiti iš namų, jei nėra kur nusitraukti pienuko.
4. Jei išgirtu verkiantį vaiką pienas pradeda tekėti pats Nesmagu, jei aš ne namie.
5. Tenka labai atidžiai planuoti treniruotes ir pasirūpinti labai gerai prilaikančia liemenėle.
6. Kartais nesmagiai jaučiuosi svečiuose, nes vengiu maitinti prie ne šeimos narių. Dar nesmagiau, jei pas mane yra svečių, o namie nėra vyro.

Na man asmeniskai tai minusu daugiau negu pliusu.

Pliusai man:
1. Hormonai patvarke, kad sienlige si pavasari sergu labai lengva forma
2. Osteoporozes, vezio prevencija
3. Nereikia plaut, virint ar sterilizuoti buteliuku
4. Susitaupo pinigai

Minusai :
1. 7men. kalejimo namuose, nes pirma - neturiu noro viesai maitinti, antra - maze ir nezindzia, jei aplink yra surmulio. Dabar jau valgom koseles, tai galiu istrukti porai valandeliu. O kadangi orai taisosi, tai planuoju 1 maitinima dienoj pakeisti misineliu (jeigu tik ji valgys ), kad prasiilginti isejimo is namu laika iki 4-5val
2. Kadangi turejau dideliu problemu su zindymu - istampyti nervai, kas itakojo pykti ant leliuko, pablogejusius santykius su vyru
3. Labai nemalonus jausmas speneliams
4. Krutine - spanielio ausys, isvagotos striju (kazi baisiau buna? )
5. Dukra vel pamego uzmigti bevalgydama, o tai reiskia, kad pavalgiusia atrugdinti nera sansu, o tai reiskia, kad nakti teks daug sykiu sokineti is lovos, nes jai prades skaudet pilvuka
6. Kas is to, kad maistas visada su manim, paruostas naudoti ir tinkamos temperaturos, jeigu patiekt ji galiu tik isskirtinemis salygomis (pvz. vienasyk bandziau pamaitinti Akropolio zindymo kambary, tai prasedejau jame nuogu papu koki 20min, prakeikiau ta dizaineri, kuris isrinko sienoms tokias ryskias plyteles ir veziausi namo alkana vaika )
7. Zindydama turiu sedet nekrutedama, ka jau ten kalbet apie skaitinejima ir susirasinejima, jeigu kartais pakanka tik galva pasukt stalo link kad i laikrodi pasiziuret, ir valgymas jau buna baigtas Dabar gerai tik tiek, kad pavalgo labai greit
8. Nera jokio grafiko, neimanoma nieko planuotis is anksto

Na, pliusai savaime aiskus-patogu, viskas po ranka, pigu(nemokamai ), nereik nieko ruost/plaut etc.

Ilgai galvojau minusus.Viesai zindyt laisvai galiu prisidengus, papa abu vaikai ima noriai ir i spalvotas plyteles nesidairo, skaityt zindant irgi galiu.Taigi minusas gal toks butu-nera rubu maitinanciom, ir labai smarkiai begantis pienas zindymo metu-vaikai abu nespeja valgyt, o as kiaurai slapia.

patogumai jau išvardinti
o prie nepatogumų galiu pridėt kad negalima valgyt ir gert ko norisi baisiai pasiilgau aštraus kepto maisto, konditerijos

patogumai visi, kuriuos Puccha išvardino.
o minusas man tai ko gero vienintelis - kad normaliai naktim negalėjau išsimiegot daugiau kaip metus (kol atpratinau naktį žindyt). kita vertus - jokios garantijos, kad ir nežindomas nebūtų kėlęsis. na ir aišku, apskritai kūdikio maitinimo niekam kitam žindydama negali
man pienas nebėgo nežindant, speneliai skaudėjo tik pirmas porą savaičių, rūbai irgi nebuvo problema - naudojau paprastus susagstomus marškinius, megztinius, skaras. turėjau viso 4 geros kokybės liemenėles žindančioms, o nuo kokių 1,5 m dėvėjau normalias jau liemenėles, nes vaikas žindėm jau mažai, krūtų dydis ir forma grįžo į priešnėštuminį.

ir gerai pagalvojus (ypač kai galiu palygint, nes 1 vaiką nuo 3 mėn maitinau tik mišiniu, o 2 tik MP beveik 2 m), nėra jokių rimtų maitinimo mp minusų - vienareikšmiški pliusai - visada laiku, visada vietoj, reikiamos temp, visada turi būdą per 1 s nuraminti pavargusį ar suirzusį vaiką, lengvai gali užmigdyt, nieko vežiotis nereik į keliones, be atskiro pasiruošimo gali išeit iš namų neribotam laikui su vaiku, naktį 1 akį pramerki, papą paduodi ir miegi toliau.

krutimi maitinau visus tris sunus - vyresniuosius iki metuku, jauneli iki 19 menesiu. nezinau ne vieno zindymo minuso, tik pliusus.
o is cia paminetu:
zindymas "viesose" vietose netrikde nei manes, nei kudikio.
drabuzius zindymui greitai prisitaikiau: pvz., "sluoksniuodavau" trikotazine palaidine su didele iskirpte ir megztuka, liemene ar lengvus susagstomus marskinius ant virsaus - taip apsirengusi galedavau pamaitinti kudiki neviesindama nuogo kuno.
specialiu liemeneliu greitai atsisakiau, jos man pasirode neestetiskos ir nepraktiskos. jas pakeiciau paprastais sportiniais "topais" ir paprastomis liemenelemis be pakietinimu.
nelaiku pradejusi teketi piena ismokau sustabdyti suspaudama spenelius.
nakti is lovos nesikeldavau, nes kudiki guldydavau su savimi.

pliusai visi kaip ir isvardinti o vat prie minusu as priskirciau, tai kad negaliu bet kada iseiti is namu, visada pirmiausiai turiu pasirupinti kad butu ko pavalgyt mazajai, o kai paskambina ir pasako kad uz pusvalandzio turiu buti tai tada didelis stresas, kaip kuo greiciau prigaminti pienuko. naktim kelias tik viena karta, tai "atsitempiu" ja is lovytes i savo lova ir toliau miegu po kokio pusvalanduko prabundu, ji jau miega soti, perkeliu atgal i jos lovyte ir viskas miegam toliau laimingi tik vat as kadangi nelabai isivaizduoju maitinima viesose vietose (o realiai ir nelabai yra kur), tai ir vel tenka nutraukineti pienuka ir maitint is buteliuko, o musu Akvile nelabai noriai traukia is buteliuko mat jai labiau patinka tai kas naturalu su apranga tai tragedija, bet nieko kazkaip tenka verstis

tas "priristumo jausmas", manau, susijes labiau su motinyste is principo: auginant vaikus tenka prioritetus susidelioti kitaip, prisitaikyti, ieskoti kompromiso. ir nesvarbu, kuo maintini vaika - ji auginti, juo rupintis, buti su juo vis tiek teks.

Man tas priristumas kaip tik pliusas.Maziai taip greit uzauga..Taigi zindau, nesioju, glaudziu tiek, kiek jiems reikia.

Ragnez, man pienas bega visur ir visada, nakti pabundu baloj.Diena ir as uzspaudziu, kad nebegtu.

man irgi taip budavo pacioje zindymo pradzioje, na kokius pora menesiu. paskui situacija tapdavo valdoma naktines balas spresdavau paprastai - krutine apsigaubdavau ranksluosciu.


pagalvojau, ar kartais neneigiu tu "minusu"
tarkim, taip: jokiu rimtu problemu, kaip krutu skausmas, nugrauzti speneliai, mastitai, etc. as nepatyriau. o pieno tekejimo, miego organizavimo, drabuziu, vaiko palikimo klausimus pavykdavo isspresti per pirmuosius menesius. kadangi zindziau pakankamai ilgai, tai zindymo patogumai (kalbu grynai apie patoguma sau, ne apie nauda vaikui), gerokai nusvere pirmuju menesiu sunkumus.

Va, dėl to "pririštumo jausmo" visiškai sutinku su ragnez. Kai laukiausi pirmo mažylio, visiems sakydavau, kad kai gims, įduosiu aš jį kasdien pusdieniui savo vyrui, o pati jau eisiu, kur man reikia Bet atsitiko visai kitaip nei aš tikėjausi. Kai tik išeinu iš namų man iškart atsiranda kažkoks keistas ir nepaaiškinamas nerimo jausmas, nors savo vyru visiškai pasitikiu ir žinau, kad jis puikiai prižiūri vaikus bet vistiek. Jei užtrunku kiek ilgiau nei planavau, pačios kojos namo neša

Na priristuma prie vaiko as asmeniskai traktuoju kaip savaime suprantama motinystes momenta. Savo maze net ir teciui per beveik 9men tesu palikus tik tris sykius. Kitiems - nei sykio. Glaudziu ir nesioju tiek kiek jai to reikia, ir isvis esu priesininke to taip populiaraus poziurio "nesupk, nepratink prie ranku, pratink prie svetimu ir t.t..... kad nebutu mamyciuke".
Mano atveju zindymas pririsa butent prie namu (kodel turetu paaiskinti mano pirmojo posto 6 punktas). Galbut pries tai nevisai vietoj pavartojau zodi "istrukti". Turejau omeny, kad su vaiku isejus, turiu nuolat dirscioti i laikrodi ir artejant galimam isalkimo laikui laikytis kuo arciau namu O buvo menesiu, kai istisom savaitem nosies is namu neiskisdavau



1. Tai taip tarkim vidury gatves imat ir susispaudziat sau spenelius? Ar as kazka ne taip suprantu? Na man pienas neteka pamacius svetima vaika ar isgirdus verksma, tai ir klausiu taip "durnai"
2. Na ir kas jei guldyciau su savim? Kad atrugdint vaika, vistiek reikia atsistoti, nepriklausomai nuo to, kurioj lovoj tas vaikas miega