QUOTE(Natuke @ 2009 04 09, 20:22)
O ką turėjau galvoj
nežinau kaip čia geriau paaiškinus
. Na vat pvz atsimenu, kai migdžiau naujagimį atskirai, jaučiau įtampa, girdėjau kiekvieną jo judėsi, nieko negalėjau su savim padaryti. Kai pasiėmiau pas save, jaučiausi daug ramiau. Arba kai aš pagimdžiau antrą vaiką, man neleido jos net palaikyti dėl komplikacijų, tai sukėlė man didžiulį stresą, aš po gimdymo dejavau, negalėjau aprimti, ištverti paskutinius siuvinėjimus, valymus, nes viduj kažkas buvo ryškiai netvarkoj - dėl to, kad mano kūnas savaimė tikėjosi, laukė naujagimio, kaip atlygio po gimdymo, o jo nebuvo....
Tikiosi nieko neiįskaudinau


Tikiosi nieko neiįskaudinau

Na o as vistik manau kad kiekvienam savo.
Kad ir del to paties miegojimo, as kaip tik labai stresuodavau, jei atsijungdavau bemaitindama. Nes buvo tokiu fintu, kad pabundu is ipratimo beveik prisiplojus prie vyro, o dukra gi likus tarp musu



Tas pats ir del laikymo. Man netgi buvo siek tiek ramiau, kad mano dukra iskart po gimdymo papuole i inkubatoriu ir as turejau para laiko apsiprats su ja "per atstuma". O jau isties drasiai i rankas emiau isvis gal tik po kokiu 5 paru

Tiesiog turbut ne visu moteru vienodai stiprus motinystes instinktas. Na tarkim tu turi net keturis vaikus ir kaip suprantu esi tuo labai patenkinta, o as tik viena nors musu amzius vienodas ir dar labai abejoju ar isvis antro noresiu


O iskaudinti tikrai neiskudinai

