Nėštumas buvo planuotas ir netrumpai lauktas. Apėjau keletą gydytojų, gėriau daug vaistų, hormonų, per tą laiką apturėjau ir operaciją ir vis laukėm kada... Kai aprimus tam begaliniam laukimui pasijutau keistai, tokių minčių net neturėjau, kaip ir kiekvieną rytą matavau BT. O jis vis laikėsi ir nekrito, širdis suvirpėjo, gal jau... Atėjo mėnesinių diena, jos pasirodė, nusiminiau. Bet po pietų lyg nieko ir nebuvo, jos pradingo. O oro gaiviklis vonioje ir toliau mane erzina, pasiryžau nusipirkti testą. Kitą dieną BT vėl gera, einu darytis testo, deja... Galvoj sumaištis, bet testą lyg žinodama įmetu į spintą. Atsisėdu, pasimatuoju temperatūrą pažastyje, ji pakilus, po poros valandų išsitraukiu testą, o ten - vaiduokliukas neryškus. To momento, kai atsisėdau, nepamenu. Grįžo vyras, nors jis neįtarė, kad darysiu testą, bet iš akių viską suprato, buvom tokie laimingi...
Ką gi keliauju pas savo ginekologę, echoskopas nieko neparodo, širdy didžiulė baimė, liepia pasidaryti HCG, jis rodo, kad nėštumas yra. Nueinu po savaitės, vėl nieko nemato, įtaria negimdinį, belieka laukti, HCG didėja, tai teikia vilties. Na ir gruodžio 19d. aš pamatau savo mažylę. Iš laimės nežinojau ką daryti. Kaip ir priklauso kovojau su pykinimais, negerumais, bet baisiausia su kraujavimais, gėriau hormonus, kad tik viskas būtų gerai, iki ketvirto mėnesio tai ir tęsėsi... Neimiau į galvą, kai nuo pat pradžių kildavo kraujo spaudimas, tik vėliau tai tapo tikra kančia, kenčiau pilvo susitraukimus, gulėjau su gresiančiu priešlaikiniu, bet tvirtai tikėjau, kad Tu manęs nepaliksi. Gėriau vaistus nuo spaudimo, jie nepadėjo, kai nepadėjo jau net penkios tabletės per dieną, paskambinau gydytojai, liepė atvažiuoti pagulėti į gimdymo namus pas ją, tada man buvo 34sav. Nuvažiavau, tada viskas ir prasidėjo...
Atvažiavus pamatuoja spaudimą, jis 170/120, visiems šokas, paguldo matuot tonusus, kažkaip įdomiai pradeda pilvą maust, akušerė paklausia ar nieko nejaučiu, sakau, kad jaučiu, tik tada suprantu, kad fiksuoja sąrėmius, tą akimirką ir aš supratau, kad viskas eina tik blogyn... Mane pripompavo vaistais ir iškvietė greitąją, kad nuvežtų į klinikas, ten vos surado vietą kur mane paguldyt, visas patalogijos skyrius pilnas. O aš sėdžiu su sąrėmiais, bet niekams nerūpi...Pagaliau paguldo, gaunu kosmines dozes vaistų, vis bando viską sustabdyti, bet mano širdis jaučia, kad Tu jau pakeliui į šį pasaulį. Vieną dieną dar mus kankina, nusprendžiu vakare prašyt, kad leistų gimdyti, juk jie patys žino, kad tiek vaistų kenkia Tau, mano saulute, verkiu ir nieko negaliu pakeisti... Atėjus rytui Tu pati nusprendei ateiti pas mane. Ateina gydytoja, sako manau, kad gimdysim, labai apsidžiaugiu, nors viduj viskas dreba. Pasisakau, kad labai keistas pilvas, pažiūri, ten jau 3cm atsidarymas. Greitai perkelia į gimdyklą, apie 11val prakerpa vandenis, prasideda sąrėmiai, vyras šalia, labai palaiko. Sąrėmiai vis stiprėja, po poros valandų pradeda leist skatinančius, tada jau skausmas nebepakeliamas, prašau epidūro, pažiūri, 7cm atsidarymas, jau nebeapsimoka jo daryti. Buvo akimirkų, kad nieko nemačiau, tos vietos dar dabar tarsi ištrintos, bet dėl Tavęs, gražuole, aš viską iškęsiu, padėsiu greičiau ateiti į šį pasaulį. Pajaučiu, kad noriu stumti, atbėga pulkas žmonių, liepia stumti, labai stengiuosi... Ir pagaliau 15.29 Tu išvydai šį pasaulį, buvai tokia mažytė, svėrei 1980g. ir 39cm. Man leido tave pabučiuoti ir išnešė, kur visi tokie kaip Tu, mano coliuke. Esi brangiausias man pasaulyje žmogutis, labai Tave myliu...
sėkmės jums dideliausios augant 
Aukit didelės ir stiprios 
Net susigraudinau kaip grazu 
Sekmes ir sveikateles jusu seimynai
Sekmes ir sveikateles jusu seimynai
Aciu
Aukit ir stiprekit
Sveikatytes Jusu coliukei
Kaip gerai, kad viskas gerai baigėsi 
. Sėkmės Jums.
Ir kodėl taip yra, kad vienos poros tik suplanuoja vaikelį ir jis tik purpt ir yra, o kitiems tokie kančių keliai skirti iškentėt.....
. Sėkmės Jums. Ir kodėl taip yra, kad vienos poros tik suplanuoja vaikelį ir jis tik purpt ir yra, o kitiems tokie kančių keliai skirti iškentėt.....
