kristulee super grazu
as tai rytojaus laukiu eisiu echo darytis ,kasko biskuti neramu
liudesiukem po
antuke saunuole tu
kristulee super grazu
as tai rytojaus laukiu eisiu echo darytis ,kasko biskuti neramu
liudesiukem po
kristulee super grazu
as tai rytojaus laukiu eisiu echo darytis ,kasko biskuti neramu
liudesiukem po
QUOTE(rencius* @ 2010 02 11, 19:12)
Viskas bus gerai
antuke na ir situacija, mano V but iš baimės nualpęs , aukit didučiai, merginom žentelį augink
na ir situacija, mano V but iš baimės nualpęs , aukit didučiai, merginom žentelį augink
Sveikos,
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
QUOTE(laurriukas @ 2010 02 11, 22:11)
Sveikos,
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
uzuojautaI tavo klausima atsakyti deja negaliu, pati savo pirmaji suneli palaidojau sausio pradzioje
Bet vaiku labai labai noriu, tik nesitikiu, kad kitas vaikas uzkis ta tustuma kaip tu sakai, nes kitas vaikas bus kitas vaikas, o ne SITAS...bet kad bus truputi lengviau, tai manau kad taip, nes turesiu maza rupesteli, kuriam reikes demesio ir liudnoms mintims liks maziau vietos...
QUOTE(laurriukas @ 2010 02 11, 21:11)
Sveikos,
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
Aš savo sūnelį palaidojau gruodžio 1-mą. Jam buvo 7 mėnesiai. Vėžys.
Norėjau paklausti, ar gimus naujam vaikeliui sumažėja ta tuštuma? Ar tampa lengviau? Labiausiai trūksta žmogučio, kai matau draugių kūdikius.
Kažkaip man atrodo, kad galėčiau užkišt tą tuštumą, jei gimtų kitas kūdikis. O gal ne?
Sveikute.
užuojauta Jums... be galo gaila ir nesuprantama, kodėl tiek daug mažuliukų išskrenda angelais
o kas dėl kito vaikelio... kitas mažiukas šito sūnelio tikrai neatstos. jei ant karštūjų pastosi ir susilauksi kito vaikučio, jį nuolat lyginsi su Angeliuku. o tai labai blogai. turi išgedėt sūnelio išėjimą, stot į realaus gyvenimo vėžes, o tada jau gali planuot. o dabar noriu palinkėt tik stiprybės.
Ačiū. Aš kol kas ir neskubu, nors rankos tiesiasi į draugių kūdikius. Beje supratau tai, kad tikrai esu stipri, stipresne už daugelį.
Po šito įvykio atrodo, kad blogiau gyvenime tiesiog nebegali būt, reiškia bus geriau
Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo
Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
Po šito įvykio atrodo, kad blogiau gyvenime tiesiog nebegali būt, reiškia bus geriau
Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
QUOTE(laurriukas @ 2010 02 11, 22:03)
Ačiū. Aš kol kas ir neskubu, nors rankos tiesiasi į draugių kūdikius. Beje supratau tai, kad tikrai esu stipri, stipresne už daugelį.
Po šito įvykio atrodo, kad blogiau gyvenime tiesiog nebegali būt, reiškia bus geriau Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo
Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
Po šito įvykio atrodo, kad blogiau gyvenime tiesiog nebegali būt, reiškia bus geriau
Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
negaliu kalbėt už kitas, bet gyvenime mes visos pasikeitėm. pomėgiai visumoje išliko tie patys, gal net atsirado įvairesnių, kad užsimiršt, nukreipt mintis.... o kas liečia laimę... aš laiminga kad vaikai sveiki ir kad šiandien aš juos turiu. kas bus rytoj- niekas nežino. asmeniškai mano gyvenimas labai pasikeitė- niekada nemaniau kad gyvensiu nuolatinėje baimėje. netekus pirmojo sūnelio gyvenom nuostata- iš mūsų atėmė brangiausią turtą, taip kad daugiau gyvenime nieko blogo nebenutiks. kai netekom ir antrojo, supratau kad iš gyvenimo galiu tikėtis visko.
QUOTE(laurriukas @ 2010 02 11, 23:03)
Po šito įvykio atrodo, kad blogiau gyvenime tiesiog nebegali būt, reiškia bus geriau Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo
Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
Ir nežinau kas buvo baisaiu, ar pats mirties faktas, ar tai kad kūdikėlis du mėnesius kankinosi ir nė kart per juos nenusišypsojo Ar jūs pasikeitėt po to, jūsų požiūris, pomėgiai, o gal gyvenimas? Kada sugebėjot vėl pajausti laimę.
Na šiam momentui man irgi atrodo, kad blogiau nei buvo, gyvenime nebebus, nes neįsivaizduoju blogesnio dalyko...
Pasikeičiau tiek, kad nebebijau to, ko anksčiau bijodavau ir daug kas dėl ko anksčiau sukdavau galva dabar atrodo tik smulkmenos.
Požiūris į gyvenimą pasikeitė tikrai, jei iki tol man posakiai kaip kad "svarbu visi sveiki gyvi esame" atrodė lyg ir suprantamas, bet tik dabar supratau jo reikšmę, kad iš tikro viskas tėra smulkmenos, viskas praeina, svarbiausia kad tik visi artimi žmonės būtų sveiki, gyvi ir laimingi, o visa kita ne taip ir svarbu...dabar tai nėra tik žodžiai...
Liudna kad tavo mažiukas taip kankinosi visus 2 mėn. nesišypsojo...varge vargeli...gal bent dabar tavo kūdikėliui lengva ir gera...žvelgia į tave nuo debesėlio ir šypsosi...
Aš tikiuosi, kad visų mūsų angelams ten gerai...
Labas!
Antuke,sveikinu dar karta!
Teko ir man pora kartu po narkoze buti.Atsibudus saltoka,bet ir ant atminties uzkrito
.Kai kuriu dalyku nebeprisimenu.
Del kateterio - as jo nepajauciau.Istate ji man per saremi ir iskart vel iseme.Tik ryte kai nusilengvinti norejau tai buvo sunkoka.Ir degina,ir duria.Kaip ''uzmurita'' buvo
As jauciuosi geriau viena.
Darbe esu visai kitas zmogus,juokiuosi nesustodama.Mintyse tuomet yra tik darbas.
Bet namuose man patinka,o jei dar viena tai isvis.Megstu savo namus,tik nelabai noriu buti kambary kur berniukai turejo gyventi.
Vakar sefas padalino visiems savo 2men. sunelio nuotraukeles.Grazus berniukas.Neislaikiau,uzsidarius WC nuzliumbiau neblogai.
Drauge atsiunte savo pilvuzo nuotrauku......
Siandien buvo nustatyta berniuku gimimo data.......
Su MB eisim zvakutes uzdegti.
Antuke,sveikinu dar karta!
QUOTE(Tina*** @ 2010 02 09, 11:46)
matai kaip skirtingai 
man tai sakau viskas greit atsigavau tik tiek kad šaltis purtė, bet greit ir sušilau kai tris kaldras uždėjo, nors po anų gimdymų lygiai tas pats buvo kad ir pati gimdžiau...šaltis purtė kaip kameroj šaldiklio jausčiaus... bet dėl to tai nepergyvenu...labiausiai tai bijau kateterio įvedimo į šlapinkanalį... 
o man dalinės negali durt dėl stuburo išvaržos...
man tai sakau viskas greit atsigavau tik tiek kad šaltis purtė, bet greit ir sušilau kai tris kaldras uždėjo, nors po anų gimdymų lygiai tas pats buvo kad ir pati gimdžiau...šaltis purtė kaip kameroj šaldiklio jausčiaus... bet dėl to tai nepergyvenu...labiausiai tai bijau kateterio įvedimo į šlapinkanalį... o man dalinės negali durt dėl stuburo išvaržos...Teko ir man pora kartu po narkoze buti.Atsibudus saltoka,bet ir ant atminties uzkrito
.Kai kuriu dalyku nebeprisimenu.Del kateterio - as jo nepajauciau.Istate ji man per saremi ir iskart vel iseme.Tik ryte kai nusilengvinti norejau tai buvo sunkoka.Ir degina,ir duria.Kaip ''uzmurita'' buvo
QUOTE(Bona -pari @ 2010 02 09, 22:19)
nežinau merginos ar man jau tikrai štišš, na vissiškai praradau nora ka nors daryti,vis dažniau pagaunu save norinčia būti viena,kad nieko aplinkui nebūtu 
na vissiškai praradau nora ka nors daryti,vis dažniau pagaunu save norinčia būti viena,kad nieko aplinkui nebūtu As jauciuosi geriau viena.
Darbe esu visai kitas zmogus,juokiuosi nesustodama.Mintyse tuomet yra tik darbas.
Bet namuose man patinka,o jei dar viena tai isvis.Megstu savo namus,tik nelabai noriu buti kambary kur berniukai turejo gyventi.
Vakar sefas padalino visiems savo 2men. sunelio nuotraukeles.Grazus berniukas.Neislaikiau,uzsidarius WC nuzliumbiau neblogai.
Drauge atsiunte savo pilvuzo nuotrauku......
Siandien buvo nustatyta berniuku gimimo data.......
Su MB eisim zvakutes uzdegti.
Labas , Laurriukas
Jeigu perskaityti, kas yra cia angelu mamu rasoma, galima tikrai supasti, kad tai ypatingos mamos...jos kitokios...ju jausmas yra toks gilus...nesuvokiamai...ju skausmas yra toks astrus, smaugiantis, stabdantis...ju isgyvenymai yra kova, jos kovotojos, kovotojos uz sypsena, uz diena, kad atsistot, pakilt, ir eit...jos myli ta ka turi labiau nei kiti, nes zino ta plona akimirksnio riba, po kurios...po kurios jos sukuria daugiau nei nuostabias eiles savo isejusiems vaikams...kokia meile jos spinduliuoja savo angeleliams gal jos nebetiki stebuklais, bet vienintelio tikejimo is ju niekas niekada neatims - pasimatymo su su sūnyciu, pasimatymo su dukryte... pasimatymo su sūnūmis ar dukromis ir jos tikrai yra laimingos, jos tikrai gyvena, jos tikrai sypsosi ir laukia...laukia..."ar as ja pazinsiu...ar jis mane pazins" ir ta mintis kelia malonu siurpuliuka ir sirdies plakima
Taigi, gyvenymas tesiasi, nes ner kur trauktis. Ir musu visu zinoma mintinai fraze - susikaupsim ir gyvensim, tiktai skauda baisiai...
Jeigu perskaityti, kas yra cia angelu mamu rasoma, galima tikrai supasti, kad tai ypatingos mamos...jos kitokios...ju jausmas yra toks gilus...nesuvokiamai...ju skausmas yra toks astrus, smaugiantis, stabdantis...ju isgyvenymai yra kova, jos kovotojos, kovotojos uz sypsena, uz diena, kad atsistot, pakilt, ir eit...jos myli ta ka turi labiau nei kiti, nes zino ta plona akimirksnio riba, po kurios...po kurios jos sukuria daugiau nei nuostabias eiles savo isejusiems vaikams...kokia meile jos spinduliuoja savo angeleliams
gal jos nebetiki stebuklais, bet vienintelio tikejimo is ju niekas niekada neatims - pasimatymo su su sūnyciu, pasimatymo su dukryte... pasimatymo su sūnūmis ar dukromis ir jos tikrai yra laimingos, jos tikrai gyvena, jos tikrai sypsosi ir laukia...laukia..."ar as ja pazinsiu...ar jis mane pazins" ir ta mintis kelia malonu siurpuliuka ir sirdies plakima Taigi, gyvenymas tesiasi, nes ner kur trauktis. Ir musu visu zinoma mintinai fraze - susikaupsim ir gyvensim, tiktai skauda baisiai...
Labas rytas mamytės, atrodo vėl žiema atėjo
SiguteS, taip gražiai parašei, skaičiau...lyg savo mintis. Aš dažnai skaitau kitų mamyčių mintis ir atrodo lyg skaityčiau savo...
Kažkaip slogi šiandien nuotaika , bet susikaupsim ir gyvensim, tik skauda baisiai...
SiguteS, taip gražiai parašei, skaičiau...lyg savo mintis. Aš dažnai skaitau kitų mamyčių mintis ir atrodo lyg skaityčiau savo...
Kažkaip slogi šiandien nuotaika
, bet susikaupsim ir gyvensim, tik skauda baisiai...
