Bice, pas Tiną Viltužė lygtais
jei nuomonė nepasikeis dėl vardo. Gražiai derės sesės - Ugnė-Viltė
.
Labutis.
Ziezulele- nu neturiu žodžių
. Šaunuolė
labai laukiu tuoj atesiančių lelyčių
.
kažkaip keista, nei giminės, nei artimieji- bet čia gimstantys leliukai TOKIE SAVI ir brangūs. kartu lauki, džiaugiesi gimstančiais, augini juos kartu su jų mamom ir tiki stebuklu- JUK JIE TURI UŽAUGTI....
o pas mane vėl ligoninė
. kaip laukiu vasaros. o kokius negražius sapnus sapnavau susijusius su Matuku
, kažin ką reiškia. vaikinukai kosti lojančiais balsais, panelė irgi panašiai, vaistus jau nebežinau kokius beduot, gydytojų šiandien jokių budinčių nebuvo- pasikart lieka.
Ziezulele- nu neturiu žodžių
labai laukiu tuoj atesiančių lelyčių
kažkaip keista, nei giminės, nei artimieji- bet čia gimstantys leliukai TOKIE SAVI ir brangūs. kartu lauki, džiaugiesi gimstančiais, augini juos kartu su jų mamom ir tiki stebuklu- JUK JIE TURI UŽAUGTI....
o pas mane vėl ligoninė
labutis visoms
jau visai pasimečiau tarp mūsų
, jetau kiek daug čia jų ir vis naujų randasi. na tikri stebuklai. visoms laukiančioms stebuklo po
o aš neatlaikiau, pradėjau gerti antidepresnatus. neišėjo kitaip. savijauta kažkiek pagerėjo, nes kamavo baimės ir košmarai ir dieną ir naktį. bet apatija kažkokia viskam. nieko veikti neprisiverčiu. glaudžiu mažąjį prie savęs ir paleisti nenoriu
mūsų mažieji ir yra tikrieji stebuklai. tik kol kas mintis neapleidžia, kad viskas taip trapu
VJ, taip, mus prižiūri dešimteriopai labiau nei iki mūsų netekties. bet nedžiugina tai ir ramybės nepriduoda. norėčiau, kad būtų kitaip. kiek dabar skaitau apie savo Angeliuko turėtą ligą, įsitikinu, kad ją buvo galima nustatyti, nors tai ir labai klastinga liga. deja...
jau visai pasimečiau tarp mūsų
o aš neatlaikiau, pradėjau gerti antidepresnatus. neišėjo kitaip. savijauta kažkiek pagerėjo, nes kamavo baimės ir košmarai ir dieną ir naktį. bet apatija kažkokia viskam. nieko veikti neprisiverčiu. glaudžiu mažąjį prie savęs ir paleisti nenoriu
mūsų mažieji ir yra tikrieji stebuklai. tik kol kas mintis neapleidžia, kad viskas taip trapu
VJ, taip, mus prižiūri dešimteriopai labiau nei iki mūsų netekties. bet nedžiugina tai ir ramybės nepriduoda. norėčiau, kad būtų kitaip. kiek dabar skaitau apie savo Angeliuko turėtą ligą, įsitikinu, kad ją buvo galima nustatyti, nors tai ir labai klastinga liga. deja...
QUOTE(Ziezulele @ 2010 03 13, 12:53)
na taip, nebe daug liko, o aš vis patikėt negaliu - na nejaugi viskas bus gerai?
Nelaimė sujaukė, iškreipė mano mąstymą. Atrodė, kad būna tik nėštumas, o vaikelio - nebūna. Bet gi viskas gali baigtis visai kitaip
Tuo ir gyvenu dabar, tuo ir tikiu.
bijojau ir cyptelt kažką, nes žinau, kaip viskas trapu. Niekam nieko nesakiau, kol pilvuko patys nepamatė. Mama tik 5 mėnesį sužinojo.
va va, ir aš supratau, kad visa tai - stebuklas, didžiausia dovana, begalinė meilė ir laimė, gyvenimo prasmė...
bijojau ir cyptelt kažką, nes žinau, kaip viskas trapu. Niekam nieko nesakiau, kol pilvuko patys nepamatė. Mama tik 5 mėnesį sužinojo.
va va, ir aš supratau, kad visa tai - stebuklas, didžiausia dovana, begalinė meilė ir laimė, gyvenimo prasmė...
juk zinai, kad kiekvienas kartas vis kitoks. aisku neramu. ir man taip buvo, panikavau siaubingai, o viskas baigesi kuo puikiausiai. tikiu, jog ir tau viskas bus gerai.
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 13, 16:24)
o aš neatlaikiau, pradėjau gerti antidepresnatus. neišėjo kitaip. savijauta kažkiek pagerėjo, nes kamavo baimės ir košmarai ir dieną ir naktį. bet apatija kažkokia viskam. nieko veikti neprisiverčiu. glaudžiu mažąjį prie savęs ir paleisti nenoriu
man geriausiai padėjo Cirall'is. xanaxas visai neveikė.
nors kai grįžau iš gydytojo su receptu, tai gal tik pop poros dienų nuėjau vaistinėn, maniau išsiversiu. nepavyko.. stiprėk tu tik
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 03 13, 16:53)
man geriausiai padėjo Cirall'is. xanaxas visai neveikė.
nepadėjo ir man xanaxas. skyrė elicea, būtent nuo nerimo. šiek tiek geriau. tik va gerti reikia ne mažiau kaip pusmetį
sniegui nutirpus kapeliuose nesmagu, neliko balto patalėlio. norisi, kad toje vietoje būtų šviesu, balta. už mėnesio aštuntasis gimtadienis. būtų...
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 13, 17:37)
aš nutraukiau kažkur po 4-5 mėn.
..... joooooo, skaudus tau pavasaris....
sveikos...prisiduodu kad dar vis 2in1
esu...
Biciuk klausei dėl vardo berods tai jau VJ atsakė kad Viltė bus...
Žiežuliuk kaip negaliu atsidžiaugti tavo
nu negaliu...dar džiaugiuosi kartu su tavimi...
Na kada bus tas pavasaris
nu nusibodo toks oras juodai...nors šiandien gražus oras, bet vėl atšalimus praneša
Biciuk klausei dėl vardo berods tai jau VJ atsakė kad Viltė bus...
Žiežuliuk kaip negaliu atsidžiaugti tavo
Na kada bus tas pavasaris
Stengiuosi po truputi pasiduoti rutinai, tik va jauciu kad niekada nebebus taip kaip buvo, atrodo gyveni be dziaugsmo, o tas skausmas, ilgesys ir prisiminimai keliauja tyliai salia, vaiksto prie sono prilipe, ju lyg ir nematyti, bet zinau kad jie visada cia, toks jausmas kad tyko ir islenda kai to maziausiai tikiesi. Bet tada grieztai pasakau sau STOP ir istrinu visas mintis ta pacia sekunde, taip bandydama apsaugoti dar likusi sveika prota, maza ka, gal prireiks dar jo...
Ir niekada nebebus kaip anksciau, as net kalbedama apie viska kas vyko iki tol sakau "tada, kai as dar buvau laiminga". Nebera to dziaugsmo, nebera to gyvenimo lengvumo kuris buvo iki tol, dabar viska darau mechaniskai, kartais sunkiai, kartais lyg per sapna, todel kad reikia, todel kad negali sustoti, nes vos sustojus sunku vel prisiversti eiti tolyn. Taip ir "plaukiu" pastarosiom savaitem, bandydama apsiprasti su tokia keista busena...
Gal tik baugina tas kartais uzeinantis vidinis pyktis, ne liudesys, o butent pyktis, ant kazko ir ant visko, nezinia kodel ir tuo paciu del TO...Eh...
Ir niekada nebebus kaip anksciau, as net kalbedama apie viska kas vyko iki tol sakau "tada, kai as dar buvau laiminga". Nebera to dziaugsmo, nebera to gyvenimo lengvumo kuris buvo iki tol, dabar viska darau mechaniskai, kartais sunkiai, kartais lyg per sapna, todel kad reikia, todel kad negali sustoti, nes vos sustojus sunku vel prisiversti eiti tolyn. Taip ir "plaukiu" pastarosiom savaitem, bandydama apsiprasti su tokia keista busena...
Gal tik baugina tas kartais uzeinantis vidinis pyktis, ne liudesys, o butent pyktis, ant kazko ir ant visko, nezinia kodel ir tuo paciu del TO...Eh...
QUOTE(kristulee @ 2010 03 13, 15:56)
Labutis.
Ziezulele- nu neturiu žodžių
. Šaunuolė
labai laukiu tuoj atesiančių lelyčių
.
kažkaip keista, nei giminės, nei artimieji- bet čia gimstantys leliukai TOKIE SAVI ir brangūs. kartu lauki, džiaugiesi gimstančiais, augini juos kartu su jų mamom ir tiki stebuklu- JUK JIE TURI UŽAUGTI....
o pas mane vėl ligoninė
. kaip laukiu vasaros. o kokius negražius sapnus sapnavau susijusius su Matuku
, kažin ką reiškia. vaikinukai kosti lojančiais balsais, panelė irgi panašiai, vaistus jau nebežinau kokius beduot, gydytojų šiandien jokių budinčių nebuvo- pasikart lieka.
Ziezulele- nu neturiu žodžių
labai laukiu tuoj atesiančių lelyčių
kažkaip keista, nei giminės, nei artimieji- bet čia gimstantys leliukai TOKIE SAVI ir brangūs. kartu lauki, džiaugiesi gimstančiais, augini juos kartu su jų mamom ir tiki stebuklu- JUK JIE TURI UŽAUGTI....
o pas mane vėl ligoninė
kristule kokia tu teisi
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.






