Pasyvus namas ir jo variacijos III

Plokštę vertinkime kaip galutinį produktą, o ne tarpinį (stiežka ant pasluoksnio). Plokštės viršus - patalpos grindys, kurių jau nereikia betonuoti, nereikia naudoti polistireninių plokščių vamzdynui izoliuoti, kompensacinių siūlių. Viskas gaunama iškart. Žemės darbų taip pat mažiau (ypač lyginant su įgilintais pamatais)
Armatūros rišimas - taip, apatinis tinklas 20x20 plius sijos po sienom yra darbo, bet viršutinis tinklas - gatavas, Serfas.lt ir kt prekiauja, ten rišimo minimum. 3 žmonės armatūrą suklojo per 3 dienas; 2d apačiai, tada santechnikai suklojo šildyma ir 1d "gyvatėms" ir viršutiniam tinklui. Klojiniai taip pat minimum - paramstyti perimetrines plokštes kad betonas neišverstų; jokių sienučių, jokio mūro iš betono blokų.
Pačius pamatus įrengti galima tikrai pigiau, bet jei juos šiltinti, įrengti grindis, grindinį šildyma tradiciniu, vienas po kito būdu, darbo ir medžiagų reiks tikrai daugiau.

Jei kartu su rūsiu norėsite įsirengti žemės šilumokaitį, ir taip gerokai atpiginti (ne vien) rekuperacinės eksploataciją, iš „ne taip jau daug teks pridėti“- teks minusuoti dar apie 3.000-7.000 Lt (sutaupytos lėšos, įrengiant žemės šilumokaitį).
[/quote]

Jei namą numatote be rūsio - šilumokaitį labai patogu įrengti po namu, ypač - po garažu. Vietoj žvyro-smėlio pasluoksnio, papildomai įgilinus dar 70-120cm, pilate vidutinės frakcijos skaldą (berods 6-16 ar stambesnę), grindų apšiltinimas sutampa su šilumokaičio apšiltinimu - sutaupome kelis kūbus eps/xps, ir žemės darbų. Pavyzdys čia.
Taip pat galima kloti Rehau vamzdyną (Awaduct;LT atstovai jau žino, kad Rehau tokį gamina ) tai patogiau EVOY siūlomu atveju su rūsiu, nes kuo vamzdynas giliau, tuo geriau - kasant rūsį vamzdžiai suklojami ir perimetru ir po rūsio grindim. Atkreipiu dėmesį, kad įprasti ppr kanalizacijos vamzdžiai čia netinkami - dėl pakankamai didelės varžos, bei bioterpės, Rehau deklaruoja awaduct netinkamumą veistis grybams ir bakterijoms.

Wau, kiek info

ačiū

p.s. ryt reiks viską labai kruopščiai išnagrinėti
p.p.s. pas mus namas bus be rūsio ir be garažo (tam bus atskiras statinys)

Švediška plokštė

Gal taip nekeikčiau švedišką plokštę montuojančias įmones. Jie žiūri savo interesų- jūs savo. Jei normaliai su jais pabendrauti, galų gale jie pasiūlys įsigyti pas juos medžiagas, ir švedišką plokštę įsirenginėti patiems. O „išdurti“ galima tik tą, kuris leidžiasi „išduriamas“.

Švediška plokštė- paprastumo/primityvumo viršūnė. Pagal tai ir verta skaičiuoti tikrąją kainodarą. Tikrai ne pagal komercinius, kuriuose įtraukti vos ne Žemės litosferos moksliniai tyrimai, ir pabaigoje jiems uždėtas PVM. Trumpas darbų aprašymas, su raudonai pažymėtais samdomais darbais. Viskam kitam jokia superkvalifikacija nereikalinga- galima arba patiems, arba samdyti praktiškai bet ką:

1. Geologiniai tyrimai individualaus namo statybose (tuo labiau įrengiant švedišką plokštę)- visiškai nereikalingi. Nebent statotės Biržuose ar durpyne. Pilnai pakaktų kaimynų „apklausos“. Jei manote, kad ramiau miegosite- kodėl gi ne. Tik tam pilnai pakaktų valandą kitą pasidarbuoti kastuvu. Net jei vėliau kils kokių tai problemėlių- jos nesunkiai išsprendžiamos eigoje.
Verta nepamiršti taisyklę: susimokate ne už geologinius tyrimus- o už argumentacijos paketą statybininkams, leidžiantį paaiškinti jums, kodėl jūsų švediška plokštė turėtų dar truputi pabrangti.

2. Švediškos plokštės išmušimas/обноск'ė niekuo nesiskiria nuo kitų. Samdotės bet kurį įrangą turintį ir bent kartą tai dariusį- kuolus susikalsite ir lentas prisisuksite patys. Be to specas sukals jums kryžių iš lentgalio, ir pamokys kaip juo naudotis.

3. Kasimo darbams nebūtina vežtis techniką iš kito LT galo. Tiks bet kuris pro šalį važiuojantis mechanizmas su kokiu tai kaušu ar pan. Nuo ekskavatorininko įgūdžių priklauso tik tai, kiek papildomai teks pasidarbuoti šiūpeliu.

4. Kasant galima kiek pagilinti, ir kartu pasikloti žemės šilumokaitį. Tik verta nepamiršti, kad žemės šilumokaitis išspaudžia maksimumą, kai paklotas (nuo) 1,60 m gylyje. Kitu atveju reikia viską skaičiuoti: kiek metrų papildomo vamzdyno, kokios galios parinkti rekupo ventiliatorius (jei tai ne uždara sistema) ir t.t.
Drenažas kaip ir privalomas. Tam daugiau nei pakanka bendro išsilavinimo.
Su smėlio/žvyro(žvirgždo) pasluoksniu yra nedidelė problemėlė. Reikėtų naudoti bent jau žvirgždo atsijų/skaldelės mišinį (≈2x brangiau). Dar geriau aišku granito atsijų/skaldelės mišinį (≈6x brangiau).
Šis klausimas turi niuansų- jį palikite profesionalams. Jei neturite pažįstamų- užsisakykite kelis komercinius. Juose bus įrašyta ką ir kokios frakcijos naudoti. Info apie jūsu vietovę rimtesnės įmonės disponuoja- bent jau vieną iš pagrindinių „šefuoja“ tikrai rimtas moksliukas, prieinantis prie visų duomenų bazių.
Paviršiaus išlyginimui (smulkesne frakcija)- siūlyčiau samdytis stiažkės lygintoją. Problemų sumažės bent 10x, bei bus kas pavaikys/pamokys klojant šiltinimą.

5. Šiltinimo pasluoksniui geriau naudoti tai, kas ne išpjauta iš luito (EPS), o išspausta formose- ekstrudinį (XPS) ir PIR.
Šiltinimo storis priklauso nuo poreikių.
Šiltinimas turi būti paklotas taip, kad neišsilakstytų pilant betoną. Tam yra visokių plastikinių „grybukų“. Tačiau pakaktų ir tinkamai suremti klojinius perimetru.
Perimetru vertikaliai statomas šiltinimas (ant pirmo sluoksnio) turi būti jau su „grybukais“, kad išbetonavus liktu pritvirtintu. Galima pasiieškoti ką tai iš karto su apdaila ar pagrindu apdailai.
Jei truputi abejojate ar visu 100% viską prieš tai atlikote tinkamai- aplink, per kokį metrą ir daugiau galite pakloti „sparnus“ iš vieno sluoksnio šiltinimo medžiagos (su minimaliu nuolydžiu). Ji kiek sulaikys šalčio skverbimasį, ir kiek „nustums“ lietaus vandenį. Vėliau ant jų paklosite trinkeles ar ką ten dar sugalvosite.

6. Visada geriau lieti storesnę- vieno storio (be įgilinimų po sienomis) plokštę.
Kiek teko darbuotis DE- visada bet kurios pamatinės plokštės storis būdavo vienodas (≈30 cm) ir be įgilinimų sienų vietose. Nepriklausomai kelių aukštų namas, ar iš ko jis statomas. Nežinau, ar iš viso ten yra kitokių tam skirtų klojinių perimetrui (iki/virš 30 cm).
Storesnė plokštė- ne dėl to, kad jai reikalingas koks tai superstiprumas. Paprasčiausiai taip eliminuojamos problemos, atsirandančios dėl paties betono savybių. Stingdamas jis turi polinkį raitytis. Kuo plonesnis- tuo daugiau.
Truputi daugiau betono. Tačiau betonas „ploninamas“ papildomo ekstrudinio (XPS) ar PIR „sąskaita“, o jų kainos panašios į betono. Darbas tas pats. Privalumas: kuo storesnė plokštė- tuo ji stabilesnė ir mažiau linkusi „raitytis“. Skaitykim- tas ant to su papildomu betono kiekiu.
Truputi daugiau armavimo tinklo- bet nereikės brangesnių ruošinių. Armavimo tinklą galima užsisakyti nesupjaustytą po kelis m²- bus daug mažiau darbo rišant, bei sumažės išeiga. Skaitykim- tas ant to su geležimi.
Teks samdytis betono lygintoją (ne stiažkės), bei išsinuomoti kelis įrankius.

7. Gal būt kiek geriau lieti trisluoksnę/ne visai švedišką plokštę (nebūtinai).
Viskas panašiai, tik plokštės paviršius nebus naudojamas grindų dangai kloti. Ant viršaus įrengiamas pasluoksnis iš EPS, XPS ar PIR, suklojamas vamzdynas grindiniam ir liejama stiažkė.
Betono paviršiaus nereiks šlifuoti. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Betonui leidžiama didoka paklaida paviršiui. Ant tokio nelygaus paviršiaus norint pakloti apdailą- teks naudoti brangius išlyginamuosius mišinius. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Paprasčiau su komunikacijomis. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Paprasčiau išspręsti gyvasties klausimą, neprisidarant šalčio tiltelių.
Tačiau vis vien truputi brangiau nei vienasluoksnė.

Pamatu kaina apytiksliai pasiskaiciuoja zinant kiek reikia betono. PVZ greztiniai pamatai su rostverkais 140 m2 namui, reikia nuo 17 iki 20 m3 betono. Galima tiksliai issiskaiciuoti zinant grezinio diametra, gyli ir ju skaiciu. Rostverkui zinant perimetra ir nesunku susiskaiciuoti.
Taigi zinoma betono kieki daugini grubiai is 1000 lt ir labai nesuklysi skaiciuodamas pamatu kainos.
O jei pats daugiau prisidesi ir labiau kontroliuosi statybininkus bei pristatinesi medzhiagas tai galima dauginti ir is 800 - 900 lt.
I 20 tukstanciu (jei geri gruntai) laisvai.

Pacioje Svedijoje darome plokstes- naudojame skalda apacioj stambesne virsuje smulki, naudojame polistirola 3x10cm, perimetru naudojami L formos klojiniai isore apklijuota miniritu, nesamoms lauko sienoms betono storis 30cm,(cia laiptuojam su polestirolu) vidinem 20cm. armatura 4strypai 12mm. Grindims 10cm betonas,viengubas tinklas 6mm 15x15. Pavirsius nuslifuojamas, (be problemu dedame parketa). Namai karkasiniai,paskutine daryta 2aukstu kotedzui su cerpiniu stogu.

Ankstesnę litaniją negalima laikyti išsamiu naudotojo vadovu. Tam Google pilna video ir aprašymų. Litanija tebuvo bandymu paaiškinti, kad švedišką plokštę gali įsirengti bet kas pageidaujantis savarankiškai, arba samdydamas žmones iš darbo biržos (jei turi laiko juos prižiūrėti).

Švediškos plokštės remiksų yra pakankamai. Ji pati- amerikietiško varianto remiksas šiaurės kraštams. Todėl neverta ieškoti universalaus recepto visiems gyvenimo atvejams. Kaip kam patogiau- taip tas įrenginėja.

Kai tik švediškos plokštės pasirodė- rekomendacijose buvo griežti „Grunto sutvirtinimas stambios frakcijos skalda → Pagrindinis pasluoksnis iš truputi smulkesnės frakcijos skaldos → Viršutinis/išlyginamasis pasluoksnis iš smulkios frakcijos atsijų“. Tik vėliau atsirado truputi tolerancijos. Pvz. Vokietijoje šiandien kone kiekviena įmonė siūlo savo „receptą“. Panašu į grindinio šildymo stiažkės storį: pradžioje gamintojų rekomendacijose buvo griežtas „10 cm“...

Patikslinsiu tik kelias detales:

Atkreipiu dėmesį, kad EVOY turi omeny vamzdinį DŠK, tūrinį - žvyrinį galima kloti ir 50cm gylyje, tam jis apšiltinamas 12-15cm polistirenu, kas tolygu pusantro metro įkasimui.

Vien apšiltinti- nėra idealus variantas. „Natūraliame“ gylyje- stabilesnė temperatūra.

Įdomu būtų sužinoti profesionalią nuomonę - manau po apšiltinta plokšte visiškai nebūtina naudoti tokį brangų pagrindą, plautas žvyras yra pats tas.

Nereikia profesionalų. Supilkite keturias krūveles smėlio, žvyro, granito/skaldos atsijų ir skaldos- ir atkreipkite dėmesį per kiek laiko krūvelės susilygins su žeme. Visa esmė dalelių formoje.

Paviršius lyginamas taip: nivelyru užsinešate kampus, nuo kurių pradedat perimetro klojinių montavimą...

Stiažkės lygintojas kone vienintelis, kuris turėdamas tik aliuminio gulsčiuką, šiupelį ir kelis taškus orientacijai- paruoš visą aikštelę milimetrų tikslumu, ar bent jau idealiai tinkamai kloti šiltinimą. Nors galima ir kaip rašote.

PIR man dar nežinomas, gal Evoy įmestų kokį linką?

Kadangi mėgstate lenkus... Pirmame puslapyje yra daugiau.

Plokštės storinimas nesant atitinkamų apkrovų atrodo neracionalus, gerai armuotas gaminys neturėtų labai raitytis.

Raitosi. Panašių jėgų „verčiamas“, kaip šiame paveikslėlyje. Armavimas gali tik „prilaikyti“- bet ne „išlaikyti“. Storis šiuo atveju efektyvesnis.

Šlifavimu vadinate stengstančio betono užtrynimą mašina, naudojant cementą ar kitą miltelinę medžiagą?

Taip. Jei vėliau ant betono klijuojasi grindų danga: tik lengvas užtrynimas lėkšte- be „peilių“. Jokių papildomų medžiagų šiuo atveju nereikėtų.

P.S. Vis vien balsuoju už rūsį.

Langų pasaulyje praktiškai visiška stagnacija ir nieko naujo ar įdomaus. Daug įdomesnės jau netolimos perspektyvos.

Baigiasi visi testavimai/sertifikavimai, ir nuo 2011 metų prasidės europietiškų vakuuminių stiklo paketų (gal geriau vadinti paprasčiausiai stiklais?) masinė gamyba. Europietiškieji lenkia japonų ir kinų analogus:
* Vietoje azijietiškų U= 1,1-1,3 W/m²K, europietiškųjų U= 0,5 W/m²K (dviejų kamerų/trijų stiklų analogas).
* Skaidresnis (tobulesnės tarpinės).
* 9,7 mm storio.
* Kaina kol kas neskelbiama, tačiau azijiečius kuriam laikui žadama visai išstumti iš rinkos.

Rinkoje pristatomi nauji profilių ir ne visai profilių modeliai vakuuminiams stiklams. Trys kryptys:
1. Berėmiai- įvelkama į plastiką ir tvirtinama.
2. Siauri- tik kad neperšaltų ir apkaustai tilptų (bendras lango iki U= 0,7 W/m²K).
3. Monstrai- langams su mažiau kaip U= 0,2 W/m²K (R= 5 m²K/W).

Ar pulistiroliniai blokeliai tinka pasyvaus namo statybai?

jos vadinasi Hidropanel

duju silikatas ir akytas betonas netaspat ir savybes skiriasi