Įkraunama...
Įkraunama...

Į Australiją ir atgal

Pigių skrydžių bendrovės veikia visiškai taip pat kaip ir mūsų „Airbaltic“ arba „Ryanair“, skrydyje siūlo užkandžių, kavos ir gėrimų už papildomą mokestį. Vienintelis skirtumas – ten netikrina jokių asmens dokumentų – turi bilietą ir skrisk, prieš skrydį reikia užsiregistruoti savarankiškai prie elektroninio registratoriaus. Skrydis punktualus, kaip ir viskas Australijoje. Skrendant laikrodį teko grąžinti viena valanda atgal, kadangi NSW (New South Wales) laikas skiriasi nuo Kvinslendo (Qeensland) 1 valanda, tokiu būdu, lyg ir atsidūrėme šiek tiek arčiau namų, o skrydis truko tik pusvalandį. Lėktuve, matyt, po pusryčių, pradėjo norėtis gerti, oro uoste iš gėrimų automato pamėginau nusipirkti vandens. Monetų turėjau nepakankamai, todėl pamėginau naudotis kreditine kortele, tačiau automatai lietuviškų kortelių, deja, nepripažįsta, nepriėmė kreditinės kortelės ir norint įsigyti bilietą į miesto traukinį, vėliau paaiškėjo, kad smulkiose parduotuvėlėse, automatuose, kioskuose mūsų kortelės neveikia, reikia grynų. Bet viešbučiuose, parduotuvėse, restoranuose atsikaityti problemų nekildavo, bankomatai priėmė, net gatvėje už suvenyrus pavyko sumokėti kreditine, bet tai buvo Sidnėjuje. Bilietus ir gėrimus įsigijome už grynus pinigus, sėdome į traukinuką ir nuvažiavome į Brisbano centrą. Brisbane už 105 AUD (250 Lt) buvo užsakytas apartamentas – vieno kambario butas su virtuve ir visa buitine technika. Tačiau registracijos laikas buvo tik nuo 14 val, o mes atvažiavome 8 ryte. Registratūroje sėdėjo viduramžė moteriškė, kurios visos matomos kūno vietos buvo padengtos masyviomis tatuiruotėmis, o kur tik įmanoma buvo prikaišiota auskarų. Didelio pasitikėjimo, bent jau išoriškai, ji nekėlė, bet nebuvo ką daryti ir teko leistis į derybas. Kas tikrai buvo malonu Australijoje, ten beveik visi žmonės su kuriais kalbėjomės žino Lietuvą, ir nevaidina, kad žino, o tikrai žino, jei nežino, tiesiog pasako, kad nėra girdėję, bet gal dėl lietuviškos bendruomenės veiklos, gal dėl aukštesnio bendro išsilavinimo lygio, tikrai dauguma žinojo. Tai ne Azija ir ne Turkija, net Europoje Lietuvą žino blogiau, Australijoje bent jau pavadinimą yra girdėję ir neprašo tris kartus kartoti iš kur. Žinojo Lietuvą ir registratūroje dirbusi moteris, pasišnekėjom apie mūsų kelionę, vėliau labai išgyriau Australiją ir žodis po žodžio moteris tapo labai draugiška, kompiuteryje peržiūrėjo visus laisvus kambarius, atskaitė instruktažą ir apgyvendino nuo paties ryto. Apskritai, Australijoje viešbučiai ir moteliai dirba nuo 8 iki 17 valandų, vėliau prie įėjimo parašoma NO VACATIONS ir visi iškeliauja namo. Tai ne dideliuose miestuose, tai aktualu keliaujant – į vieną miestelį mes atvykome apie 18 valandą ir pravažiavome visus miestelio motelius, visur buvo no vacations, nors pagal automobilių kiekį aiškiai matėsi, kad vietų tikrai yra, galiausia, viename jų, suradome namo keliauti besirengiančią moteriškę ir buvome apgyvendinti. Tik mums apsigyvenus, ta moteriškė iškeliavo namo ir užsižiebė užrašas no vacations, tokiu metu rasti nakvynę jau darosi problematiška. Tačiau check out laikas visur 10 valanda, už papildomai prabūtą laiką taikomas mokestis. Check-in visur 14 valanda. Reikia pasakyti, kad taip yra ir palapinių kempinguose. Jei iš anksto užsisakytumėte telefonu arba internetu, jums kur nors paliks raktą nuo kambario, o atsiskaitysite ryte, bet žinok, žmogau, kur būsi vakare. Tiesa, viename kempinge matėme skelbimą, kad nedarbo metu reikia skambinti skambučiu – savininkai gyveno pačiame kempinge. Šiaip, vidutinės klasės viešbučių ir motelių kokybė Australijoje tikrai nebloga, tai, iš dalies, gali būti dėl to, kad prieš užsakydamas internete pasidomėdavau atsiliepimais, kita vertus, motelius užsisakydavome tik nuvykę ir nei karto nusivilti neteko. Apartamentus (apartment hotel) nuomoti labai apsimoka, galima gamintis maistą namuose, galima išsiskalbti drabužius, o kaina tokia pati kaip viešbučio, tačiau vienai parai juos nuomoja labai nenoriai. Tačiau Brisbane tai nebuvo pati patogiausia vieta. Kažkaip žiūrint miesto žemėlapį į pavadinimus nelabai ir kreipiu dėmesį (vis tiek nežinomi), Spring Hills apibūdinamas kaip žalias rajonas miesto centre prie pat CBD. Tačiau keliaujant nuo metro stoties link viešbučio darėsi aišku, kad spring – gal ir nieko blogo, o štai hill jau nelabai gerai – namas stovėjo pačiame kalno viršuje ir kaskart grįžtant iš miesto, nepaisant kaitrios saulės ir didžiulio karščio, tekdavo kopti į kalną. Tačiau miesto vaizdas iš 9 aukšto balkono šį nepatogumą dalinai atpirko. Brisbanas – gražus ir labai jaukus miestas, stiklo, betono, žalumos ir Viktorijos laikų architektūros mišinys. Yra visai malonių skverelių, kuriuose galima pasėdėti pavėsyje ant suoliukų, ten sutikome ir grupelę aborigenų tuštinančių buteliuką. Malonu buvo gerą pusdienį pasimakaluoti po centrą – natūralus seno ir naujo derinys, eilinė didmiesčio centro darbo diena su pietų pertrauka, gausiu transportu, alinančiu karščiu, - vis dažniau tekdavo kur nors pavėsyje atsipūsti ir atsigerti vandens arba kavos. Galima užsukti į prekybos centrus ir galerijas, kuriose oras kondicionuotas ir akis paganyti po prekių lentynas. Pirkti ko nors ten neapsimoka, prekių ir drabužių kainos visur labai didelės, jos tikrai mažiausia dvigubai didesnės nei Lietuvoje, didesnę prekių dalį sudaro kiniška produkcija, bet yra vietinių, Japonijos, Zelandijos prekių. Pietų metu į gatves pasipila begalės tarnautojų su maisto dėžutėmis arba sumuštiniais, jie nusėda visas vietas kur tik įmanoma sėdėti arba tiesiog ant žolės. Pilna įvairių greito maisto užkandinių ir didelių food court (valgyklų), kuriose maistą galima suvalgyti vietoje, o galima susidėti į dėžutę ir valgyti atsisėdus ant fontano krašto ar tiesiog pievelėje. Kažkuo ypatingu Brisbanas neįsiminė, vakarėjant pasivaikščiojom po Spring Hills-ą, nusipirkome kažkokio maisto, namuose pasigaminome pietus, išsiskalbėme drabužius, pasigrožėjome naktiniais miesto vaizdais ir kritome miegoti, nuovargis darė savo. Ryte Iš Herz pasiėmus automobilį kelionė įgijo naujų atspalvių. Prasidėjo Australija, kuri yra žymiai įdomesnė už akmens-betono Sidnėjų ar Brisbaną.

http://i882.photobuc.../Picture001.jpg
http://i882.photobuc.../Picture002.jpg
http://i882.photobuc.../Picture004.jpg
http://i882.photobuc.../Picture005.jpg
http://i882.photobuc.../Picture008.jpg
http://i882.photobuc.../Picture009.jpg
http://i882.photobuc.../Picture012.jpg
http://i882.photobuc.../Picture013.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
http://i882.photobuc.../Picture021.jpg
http://i882.photobuc.../Picture022.jpg
http://i882.photobuc.../Picture025.jpg
http://i882.photobuc.../Picture026.jpg
http://i882.photobuc.../Picture028.jpg
http://i882.photobuc.../Picture030.jpg
http://i882.photobuc.../Picture032.jpg
http://i882.photobuc.../Picture034.jpg
http://i882.photobuc.../Picture035.jpg
http://i882.photobuc.../Picture037.jpg
http://i882.photobuc.../Picture039.jpg

http://i882.photobuc.../Picture041.jpg
http://i882.photobuc.../Picture044.jpg
http://i882.photobuc.../Picture046.jpg
http://i882.photobuc.../Picture047.jpg
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Robinzonas: 15 balandžio 2010 - 12:44
Automobilio nuoma Australijoje taip pat gana sudėtinga jeigu nesi ten buvęs. Pradžioje ieškojau vietinėse agentūrose, kur kainos buvo gal ir mažesnės, tačiau jos ėmė papildomą mokestį jei mašiną ketinate gražinti kitame mieste. Tas mokestis nėra jau toks menkas – apie 1000 AUD (2400 Lt). Todėl vietinių mažų agentūrų paslaugų nutariau atsisakyti ir apsistoti ties didelėmis agentūromis, o kadangi turiu klubo kortelę, pasirinkau Herz. Čia galiu patarti užsisakinėti automobilį per aviakompanijos, kuria skrendate į Australiją, saitą – gausite nuolaidą, aš užsisakiau per Quantas ir ekonominės klasės „Yaris“ man kainavo 12 AUD parai mažiau negu būčiau užsisakęs tokį patį automobilį per kitus tinklapius. Be to, reikia pridurti, kad jūs galite savo užsakymą kaip norite kaitalioti iki paskutinės dienos, galite atšaukti, joks mokestis nuo kortelės nenuskaičiuojamas. Pasiimant automobilį, jie rezervuoja nuomos kainą, frančizę ir pilną degalų baką, tačiau pinigus nuo kortelės nurašo tik sugrąžinus automobilį. Atminkite, kuo anksčiau rezervuosite automobilį, tuo pigiau jis kainuos ir pasirinkimas bus didesnis. Jūs galite išsinuomoti automobilį visiškai be rezervacijos, bet kaina bus ne mažiau nei dvigubai didesnė ir jums bus pasiūlyti patys brangiausi ir nepopuliariausi variantai. Pasiimant automobilį jie reikalauja tik vairuotojo pažymėjimo ir kredito kortelės, mano nuostabai, į pasą net nežvilgtelėjo. Automobilį, kaip ir visur kitur, išduoda su pilnu baku degalų, bet jei grąžinsite su pustuščiu, tai už kiekvieną trūkstamą litrą jums paskaičiuos po 4 AUD (9,6 Lt). Tai tikrai neapsimokės, turint galvoje, kad benzinas kainuoja nuo 1.10 iki 1.40 AUD (2,64 – 3,36 Lt) už litrą. Bet jei mašiną grąžinsite ne darbo valandomis ir raktą įmesite į dėžutę, benzino bako turbūt niekas netikrins. Galima surizikuoti, nors aš taip dar niekada nesu pasielgęs, todėl tiksliai nežinau ar toks numeris pavyktų. Dar svarbu draudimas – jeigu būčiau žinojęs koks Australijoje eismas, tikrai nebūčiau pirkęs jokio draudimo nes kažkoks minimalus draudimas yra įskaičiuotas į nuomos kainą. Rinktis galima iš trijų variantų (atsakomybės sumažinimas) – mokate 0, jūsų žalos atlyginimas 4000 AUD (9600 Lt), mokate 24 AUD (57,6 Lt) – jūsų žalos atlyginimas 300 AUD (720 Lt), mokate 36 AUD (86,4 Lt) – jūsų žalos atlyginimas 0. Aš pasirinkau vidurinį variantą ir vėliau gailėjausi, kadangi draudimas kainavo beveik tiek pat kiek automobilio nuoma, o tikimybė Australijoje padaryti avariją su jų tvarka yra beveik nulinė. Žinoma, judėjimas ten yra kairiapusis, o automobilio vairas įtaisytas dešinėje, prie to priprasti reikia poros dienų, ypač kur eismas žiedu arba aplenkiant kliūtis, persirikiuoti pradžioje lengvai išeidavo tik į dešinę, vėliau išmokau ir į kairias juostas, nors, atvirai pasakius, net ir po devynių važinėjimo dienų Melburne per skubėjimą dar dažnokai vietoj posūkio įjungdavau valytuvus. Labai daug transporto žiedų, todėl, kilus reikalui, patogu apsisukti, kaip ir pas mus važiuojantis žiedu turi pirmenybę, šiaip galioja „kliūtis iš kairės“ taisyklė, priešingai nei pas mus. Vairuotojai labai kultūringi, signalo niekas niekur nenaudoja, pėsčiuosius praleidžia ne tik perėjose, bet ir kitur jei anie jau eina per gatvę. Man buvo net keistoka, kai užsidegus žaliam signalui užgeso variklis ir niekas nepradėjo pypsėti nors užvedžiau tik iš kelinto karto. Greitis mieste 60 arba 40, už miesto 100 arba 110, greičio viršyti nepriimta, tačiau niekas ir nesivelka – kiek leidžiama, tiek visi ir važiuoja. Yra padarytos lenkimo juostos, todėl tokie lenkimai kaip pas mus labai reti (aš net abejoju ar juos darė australai). Jei nevengsite mokamų kelių, kirsti miestus galima greitai, be kamščių, tačiau jei nenorite mokėti mokesčio už kelius, galima važiuoti mažomis gatvėmis ir deginti benziną kamščiuose. Mokami keliai nėra brangūs, vietiniai gyventojai turi ant priekinio stiklo priklijuotus specialius pasus, kurie galioja mėnesius arba metus, o grynais sumokėti negalima. Dėl šios priežasties GPS užprogramavau vengti mokamų kelių ir kirsdami Sidnėjų bei Melburną porą valandėlių turėjome praleisti kamščiuose, tačiau tvarkingai išvengęs mokamų kelių, prietaisas nuvedė mus per mokamą tiltą – Harbour Bridge, o mėginimas išvengti mokėjimo nuėjo perniek. Teko porą valandų internete studijuoti sudėtingą mokėjimo už kelius sistemą kol galiausia radau būdą ir iš kortelės pervedžiau 5,3 AUD (12,72 Lt). Nors nuvažiavau virš 3000 km., policijos automobilį mačiau tik vieną kartą, nežinau ar jie matavo greitį, tačiau priešais važiuojanti mašina man jau iš anksto pamirksėjo žibintais. Greičio matuoklių labai daug, ypač gyvenvietėse, tačiau Herz-o išnuomota GPS sistema juos iš toli labai tvarkingai nurodydavo. Parkavimas dideliuose miestuose brangus – Sidnėjaus centre pusvalandis 4 (9,6 Lt), o valanda 6 AUD (14,4 Lt), Brisbane mačiau po 2 AUD (4,8 Lt) už pusvalandį, tačiau mes dideliuose miestuose neparkavome, o mažuose miesteliuose ir turistinėse vietose jis nemokamas. Tiesa, Blue Mountains buvo automatai prie kažkokios apžvalgos aikštelės, bet neturėjau metalinių pinigų, todėl mes pastovėjome tik kelias minutes ir išvažiavome. Kokią mašiną nuomotis renkasi kiekvienas pagal save, ten labai populiarūs džipai, bet jei neketinate važiuoti į šalies vidurį (outback), kur nėra asfaltuotų kelių, tai kuriems galams jis reikalingas? Kai kur yra keliukų po parkus, kur leidžiama tik su 4wd, bet jų nedaug, o važiuoti asfaltu labai gerai ir paprasta mašina - lygiai kaip ir neverta nuomotis mikroautobuso, jei keliaujate dviese. Aš rinkausi ekonominį variantą su mechanine pavarų dėže, tai atsieina pigiausia – buvau užsisakęs „Yaris“, už 27 AUD (64,8 Lt), tačiau jie neturėjo mechaninės, o automatinės aš atsisakiau, todėl jiems nieko kito neliko kaip pagerinti klasę ir gavau beveik naują mechaninę „Corrola“ už tą pačią kainą. Automobilio nuoma 9 paroms atsiėjo 564 AUD (1354 Lt) (nuoma 27, draudimas 24, GPS 11) su neribotu kilometražu. Tiesa, būtina paminėti vieną vairavimo ypatumą, kurį teko matyti tik Melburne : jeigu norite pasukti į dešinę ir nėra papildomos šviesoforo sekcijos, jūs privalote sustoti pačioje kairiausioje eilėje, mašinos priekį šiek tiek pasukdami dešinėn, praleisti visus automobilius, kurie važiuoja tiesiai ir tik kai žalias šviesoforo signalas užsidegs gatvėje į kurią jūs ketinate pasukti, tęsti manevrą. Spėju, kad tokia taisyklė galioja siekiant netrukdyti gatvės viduriu važinėjantiems tramvajams, tačiau nežinodamas tokio dalyko tikrai neišprotausi... Apibendinant, galima pasakyti, kad transporto eismas Australijoje beveik idealus.
Australija, tai ne Europa, atstumai ten dideli, todėl šalį pažinti patogiausia keliaujant automobiliais, o tokių kelionių metu susiduriama su labai specifiškais dalykais, jau rašiau apie gyvenimo ypatumus, tačiau labai svarbu žinoti ir apie valgymo tvarką. Žinoma, greito maisto, hamburgerių, kebabų arba ko nors panašaus visada gausite pakelės kavinėse, tačiau kalbant apie normalų maistą, galima atsidurti nemalonioje situacijoje. Australijos mažuose miesteliuose gyvenimas teka labai monotoniškai ir jeigu jūs nueisite į restoraną tarp 14 ir 18 valandos, jūs ten nieko negausite. Priešpiečiai pasibaigia ir restoranai užsidaro. Tas pats, beje, buvo ir Brisbane, kai 17.45 restoranuose kėdės dar buvo sukeltos ant stalų. Po 18 valandos pradeda veikti restoranai ir įvairios take away užkandinės ar picerijos. Australijoje labai populiaru maistą užsisakinėti būtent tokiose užkandinėse. Restorane yra meniu iš kelių patiekalų ir dienos pasiūlymas, duoda geriamo vandens, perkate arba neperkate gėrimą ir užsisakote vieną iš patiekalų. Gėrimas (vynas, mineralinis, limonadas, sultys) kainuos apie 5 AUD (12 Lt), alaus buteliukas 6 – 10 (14 – 20 Lt), karštas patiekalas 18 – 30 AUD (40 – 70 Lt). Jie visur siūlo mėsos kepsnius, bet mėsos skaniai paruošti nemoka, man net susidarė įspūdis, kad jie neturi jokių prieskonių, net druskos. Mėsa sausa, kieta, garnyras skurdokas, dažniausia neskanios stambiai pjaustytos fri bulvės ir kokios nors salotos, nenustebkite jei tai bus burokų lapai – ten labai populiaru. Tiesa, viename miestelyje valgėme restorane kuris, sprendžiant iš interjero, turi kažką bendro su Ispanija, ant griliaus kepta vištiena su makaronais buvo labai skani. Pasitaikė skanios krevetės, bet gero mėsos patiekalo paragauti taip ir nepavyko. Maistas išsinešimui skanus, picos, visokie sumuštiniai, vištienos gabaliukai, salotos, sušiai, fish and chips, ir kitokie. Tiesa, valgiau tik vieną kartą avienos kebabą – mūsų kebabistams reikėtų pasimokyti kaip juos gaminti – jis buvo susuktas taip kietai, kad valgant ne tik padažas, bet joks trupinėlis nenukrito ant žemės, buvo skanus 7 AUD (17 Lt). Čia rašiau apie provinciją ir mažus miestelius, o dideliuose miestuose problemų nėra jokių – ten pilna nedidelių nacionalinių restoranėlių – kinų, tajų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių, malajų, indoneziečių, nes miestuose gyvena daugiausia emigrantų iš šių šalių ir maistas žymiai pigesnis. Visko ten ir neparagausi, bet geriau būtų žinoti ko nori, nes kelis kartus ėmiau pagal išvaizdą – nelabai patiko, visur daug ryžių, visokių žolių, mums nežinomų prieskonių, o mėsos mažai. Pigiausias variantas mieste – fudkortai – tai savitarnos valgyklos su stalais viduryje ir maisto prekystaliais iš kraštų, ten vieni prekiauja vištiena, kiti įvairiomis žolėmis, hamburgeriais, nacionaliniu maistu ir t.t., pietūs dviems atsieina 10 – 15 AUD (20 – 35 Lt). Patogu tai, kad patiekalų paveiksliukai iškabinti viršuje ir gali pasižiūrėti ką gausi. Keliaujant galima supermarketuose pirkti pusfabrikačius arba apdorotą maistą ir pasišildyti motelyje mikrobangų krosnelėje arba išsikepti ant griliaus, galima ant griliaus išsikepti tiesiog poilsio aikštelėje prie kelio arba kur nors vandenyno pakrantėje – aikštelės tvarkingos, įrengti griliai gali būti elektriniai, dujiniai (reikės paspausti įjungimo mygtuką) arba paprasti, su malkomis – tokiu atveju malkos bus paruoštos kur nors netoli prie kepyklos grotelių. Tai geras maitinimosi variantas, nes parduotuvėse yra labai neblogų pusfabrikačių, tačiau reikalas tas, kad dieną valgyti nelabai norisi, o vakarais temsta gana anksti ir jei kažkur pavalgysi, negausi vietos nakvynei, o kai atvažiuoji į motelį, jau nelabai norisi terliotis su kepimais, lengviau kur nors nueiti arba parsinešti paruošto maisto namo. Normaliai maitinantis maistas vidutiniškai kainuotų kiek pigiau negu Europoje, bet taupant tektų sumokėti šiek tiek brangiau negu Lietuvoje. Ir iš karto siūlau atsisakyti nuo labai lietuviškos minties nusivežti į ten savo dešrų, lašinių ar konservų, nes pasienio kontrolė labai griežta, o jei jūsų bagaže surastų maisto, Australijos jūs jau galite taip ir nebepamatyti. Vanduo brangus, 0.5 buteliukas, nelygu kokioje vietoje, kainuos nuo 1 iki 3 AUD (2,5 – 7 Lt). Mums supermarkete per išpardavimą pavyko nusipirkti dėžę 24x0.6 už 10 AUD (24 Lt), to užteko visai kelionei ir dar tris pilnus buteliukus palikome Melburno viešbutyje. Pusryčiams maistą pirkome parduotuvėje ir vežiodavomės su savimi, arbatos arba tirpstančios kavos su pienu yra moteliuose nemokamai, taip pat palei kelią bet kur galima nusipirkti away variantą geros kavos. Vynas, alus arba kitas alkoholis yra kiekvieno miestelio bottleshop-uose, kurie veikia nuo 15 – 16 valandos iki vidurnakčio, nors matėme ir veikiančius nuo 10. Alus ten atšaldytas, sudėtas į šaldytuvus, geriausia imti pakuotėmis po 6 arba 20 buteliukų, tada kainuoja pigiausia, bet jis ir taip yra brangokas. 6x375 kainuoja nuo 18 iki 22 AUD (43,2 – 52 Lt), jei pirksite tik vieną buteliuką, kainuos 4 – 4,5 AUD (9 – 10 Lt), viešbučio minibare apie 5 AUD (12 Lt), bare arba restorane 6 – 10 AUD (14 – 25 Lt). Yra ir pigesnio alaus, 2 laipsnių stiprumo, labai primena prancūzišką „Alsace“ – labai gerai tinka tiems, kas nemėgsta alaus – jis pigesnis. Jo yra daug rūšių, daug importinio, Carlsberg, Heineken, tačiau mėginau paragauti įvairių vietinių, neblogas pasirodė Hahn, xxxx bitter, Victoria bitter, tasmaniškas Cascade yra skanus, yra ir light variantas, to nesiūlyčiau. Geriausia patiko, ir, sakyčiau, viena iš geriausių alaus rūšių, kurias esu ragavęs gyvenime, buvo Crown Lager,- kelionės pabaigoje jau tik jį ir rinkdavausi. Vynai pagrinde Australiški, iš įvairių regionų, kainos prasideda nuo 7 AUD (15 Lt) už butelį, kokybės vertinti negaliu, nesu didelis mėgėjas, man jie pasirodė kartoki. Yra ir įvairių stiprių gėrimų viskių, degtinių, likerių, jų vidutinės kainos apie 15 – 20 AUD (35 – 50 Lt) už butelį. Nei supermarketuose, nei jokiose kitose parduotuvėse ar degalinėse jokio alkoholio negausite.
Atsakyti
Pavažiavus kokį 100 km. pietų kryptimi nuo Brisbano yra nuostabus gamtos kampelis - į Gold Cost – ant vandenyno kranto išsidėstytų dangoraižių ir kurortinių miestelių eilė, kur kiekvienas jų turi savo pavadinimą ir infrastruktūrą, tarpai tarp miestelių nedideli, o viskas kartu vadinasi Auksiniu krantu. Mes nuvykome į Surfers Paradise miestelį, ten turėjome užsisakę kambariuką viešbutyje Courtyard by Marriott Surfers Paradise Resort už 99 AUD (240 Lt) parai, kad galėtume porą dienelių pailsėti ir pasidžiaugti saulės ir vandenyno teikiamais malonumais. Viešbutis labai didelis, dangoraižyje, ir nors mes gyvenome tik 9 aukšte, puikiai matėsi vandenynas, o svarbiausia, kad viešbučio rūsyje buvo ne tik automobilių parkingas, bet ir didžiulis Woolwort prekybos centras. Pasivaikščioję pagrindine miestelio gatve, šiek tiek nurimus saulei, nutarėme pasimaudyti, persirengėme viešbutyje ir per kelias minutes atsidūrėme pliaže. Ten gultų nenaudoja, žmonės guli ant smėlio pasitiestų rankšluosčių, kaip Lietuvoje. Pliažas didžiulis, kiek akys užmato tęsiasi į abi puses, gelbėtojai pasistatę palapinę ir didžiulį džipą, kuriuo laikas nuo laiko pasivažinėja ir ką nors pašneka per garsiakalbius. Maudytis negalima bet kur – kokių 50 m. pliažas pažymėtas geltonomis vėliavėlėmis ir už jų negalima kelti kojos, jei nuplauksi kokį metrą į šoną, gelbėtojas nedelsiant per garsiakalbį paskirs tau keletą žodelių. Nežinau, kodėl ten tokia griežta maudymosi tvarka, tačiau turint galvoje sūriavandenius krokodilus ir nuodingas medūzas, nutarėme tokiai tvarkai neprieštarauti. Vanduo buvo apie 25 laipsnius – ne toks šiltas kaip Viduržemio jūroje, bet ir ne toks šaltas kaip Baltijoje – pats tas. Bangos gana didelės ir stiprios, dugnas smėlėtas, tačiau labai daug gilių duobių. Pliaže daug serfingistų. Apskritai miestelyje begalės serfingo mokyklų ir instruktorių, kurie siūlosi pamokyti šio meno už 40 AUD (100 Lt) valandai. Aš įdėmiai stebėjau tokius mokinius svarstydamas ar nevertėtų pamėginti. Juos instruktorius atsiveda į pliažą, krante kokias 20 – 30 min. praveda instruktažą, parodo kaip pritūpti, atsistoti, atsisėsti ant lentos atėjus bangai ir pan. Kitą pusvalandį jie visi sulipa į vandenį ir mėgina užsiropšti ant banglentės jau vandenyje. Praktiškai tiek pat laiko galima stebėti jų desperatiškus mėginimus pagauti bangą. Deja, mano stebėjimo metu teko pamatyti tik vieną laimingąjį, kuriam pasisekė labai trumpam atsigulti ant banglentės, o atsistojusio taip nei vieno ir nepamačiau, nutariau, kad, matyt, reikia mažiausia savaitės laiko, norint išmokti bent jau pastovėti ant lentos (gal net ilgiau) ir nesunkiai susitaikiau su mintimi, kad šios kelionės metu serfingistu tapti nebus lemta. Vakarop, nusileidus saulei, pasivaikščiojom po miestelį, begalines parduotuves, prabangia egzotiška augmenija apsuptais takais, papietavome nedideliame indoneziečių restoranėlyje ir sugrįžome į viešbutį – sutemus vaizdas per langą stipriai pasikeitė. Kitos dienos rytą pakilo stiprokas vėjas, tačiau dieną vis tiek nutarėme pradėti nuo maudymosi. Pliaže žmonių, priešingai nei išvakarėse, nebuvo daug, tačiau kol maudėmės, smėlis visiškai užpustė rankšluosčius, o į drabužius pripustytas smėliukas dar byrėjo net grįžus į Lietuvą. Pakeliui namo pradėjo lynoti, kol įsilijo visai smagiai ir nepaisant, kad 300 dienų per metus ten šviečia saulė, mums „pasisekė“ pagauti lietų. Nuobodu nebuvo, - visi šaligatviai ir atrakcijos yra po stogais, pasažai ir atrakcionai dengti, todėl vienintelis nepatogumas buvo tik neturėjimas galimybės prisėsti gatvėje ant suoliuko. Nelijo ilgai, antroje dienos pusėje lietus nustojo, tačiau saulė jau nebeišlindo, nukeliavome iki aukščiausi dangoraižio Q1, pasikėlęs į apžvalgos aikštelę padariau keletą nuotraukų ir neskubėdami nukeliavome į kinų restoraną suvalgyti anties. Deja, patiekta antis daugiau priminė Europą, o ne Kiniją. Negalima pasakyti, kad GK labai skirtųsi nuo europietiškų pajūrio kurortų išskyrus, turbūt, dangoraižius ant vandenyno kranto, tačiau puikus pliažas jį daro gera vieta poros dienų poilsiui.
Kitos dienos rytą, susikrovę daiktelius, pradėjome kelionę gražiais Australijos keliais, mūsų sekantis sustojimo taškas turėjo būti Mėlynieji kalnai netoli Sidnėjaus ir viskas, ką galima pamatyti pakeliui. Kadangi tai buvo apie 800 km., vienos dienos kelionei nepakako ir teko nakvynei sustoti pakelės miestelio motelyje. Kadangi dar nebuvome matę, išėjome pasidairyti po miestelį apie 17 valandą. Miestelyje buvo visiškai tuščia, parduotuvėje numatėme nusipirkti vaisių, tačiau nusprendėme tai padaryti grįždami. Kadangi tai buvo mažas miestelis, jo centrinėje aikštėje buvo trys maitinimo įstaigos ir visos jos buvo uždarytos. Tada tvarkos dar nežinojome, todėl nutarėme, kad pietums nusipirksime keptą viščiuką prie degalinės kioske, tačiau kol vaikštinėjome, 18 valandą vienu metu atsidarė visi trys vietiniai restoranai, užsukome į vieną iš jų gal apie pusę septynių. Dauguma stalelių jau buvo užimti, žmonės jau laukė savo užsakymų arba dar tik rinkosi, tą patį padarėme ir mes. Meniu buvo 4 patiekalai, kaina nuo 22 iki 29 AUD (40 – 70 Lt), ir gėrimas – alus arba vynas. Laukti apie 20 – 30 min, visi pavalgę, pasišnekučiuoja ir keliauja namo. Toks gyvenimas iš dienos į dieną. Mums išeinant restorane dar buvo nemažai žmonių, bet vėliau sužinojome, kad apie aštuonias restoranas jau bus tuščias ir užsidarys, o lankytojai persikraustys į barus arba važiuos namo. Kadangi motelyje buvo bevielis internetas, nutarėme rytdienos viešbutį rezervuoti iš anksto, kadangi Iki Mėlynųjų kalnų buvo likę apie 400 km., buvo aišku, kad ten ir nakvosime, kadangi sekanti vieta Wildlife park, kurį ketinome aplankyti buvo visai šalia. Ryte iš viešbučio išvažiavome apie 5 valandą ir jau nebuvome pirmi – kieme buvo likusios tik kelios mašinos iš stovėjusių naktį. Dar buvo tamsu, ant kelio pirmą kartą pamatėme žuvusią kengūrą, užsipylėme degalų ir prieš vidurdienį pasiekėme Sidnėjų. Visai nebuvau nusiteikęs maišytis po miestą, tačiau į GPS prietaiso programą įvedžiau vengti mokamų kelių ir prietaisas nuvedė į miestą, nežinau ar tikrai tai buvo arčiausias kelias, tačiau važiavome per patį centrą, per žymųjį Uosto tiltą (jis mokamas), greitai pažinau gatves, po kurias vaikščiojome tik prieš kelias dienas, ir tapo aišku, kad išvengti susipažinimo su mokėjimais už kelius sistema, nepavyks. Tai šiek tiek sugadino nuotaiką, bet greitai pasiekėme Kotombą, ten atsirado naujų rūpesčių ir nemalonumai pasimiršo. Info centre pasiėmėme teritorijos žemėlapį, numatėme maršrutą ir leidomės į parką. Graži vieta, verta aplankyti, kadangi motelis jau buvo užsakytas, leidome sau pabūti ilgiau ir grįžome apie 7 valandą, miestelyje nusipirkome maisto, kiek pasisukinėjome, ten pirmą kartą pamatėme papūgų nusėstą medį – kaip pas mus sutupia būrys varnų, taip ten medis buvo nutūptas baltų papūgų, tačiau jų keliamas triukšmas visiškai nenusileido varnoms. Motelyje teko gilintis į mokėjimo už kelius subtilybes. Internetas mokamas, ten buvo bevielis, 5 AUD (12 Lt), o šiaip, viešbučiuose labai brangus, Melburne net po 30 AUD (72 Lt) už parą prašė. Tai nėra sudėtinga, net, sakyčiau, visai paprasta sistema, jeigu jūs ketinate nusipirkti savaitės arba mėnesio abonentą – užsiklijuojate jį ant priekinio stiklo ir važinėjate po visus mokamus kelius. Kitas reikalas, jeigu jūs norite sumokėti vienkartinį mokestį. Nežinodamas, kad taip galima, vargu ar būčiau besuradęs, bet nuomojant automobilį moteriškė kažką panašaus minėjo – tada atrodė, kad mokamais keliais nevažinėsiu ir smulkiau nepasidomėjau, todėl dabar teko porą valandų panaršyti po australiškas svetaines. Suradau, sumokėjau 5,25 (12,6 Lt), kai, tuo tarpu, prie tilto man buvo užsidegęs 3 AUD (7,2 Lt) mokestis. Už paslaugas tenka mokėti. Ryte į kelionę leidomės anksti. Iš Mėlynųjų Kalnų užsukome į Wildlife parką pasižiūrėti Australijos tikrųjų gyventojų. Nereikia tikėtis, kad nuėjęs į mišką laisvai sutiksi kengūrą, jų ten daug, bet jos visiškai nenusiteikusios bendrauti su žmonėmis. Lietuvoje miškuose yra galybės stirnų arba šernų, tačiau tai nereiškia, kad nuėjus į mišką pro juos bus sunku prasibrauti. Australijoje yra parkai, kuriuose gyvūnai laikomi ir prižiūrimi, o automobiliai ir autobusai su turistais iš viso pasaulio ten važiuoja jų pasižiūrėti. Jie surenkami iš įvairiausių šalies kampelių ir pamatyti galima viską vienoje vietoje. Vieni jų prie žmonių būna visiškai laisvi, kiti (turintys didesnius dantis) uždaryti į gardukus ar aptverti kokia nors tvorele jeigu jų negalima liesti. Koalos, mažos kengūros, povai, stručiai Emu, dar kažkokie paukščiai yra šalia žmonių, galima paglostyti, pašerti, o, tarkime, į Tasmanijos velnią maloniau žiūrėti pro tvorelę, ypač kai jis parodo savo dantis. Į parką atvykome gana anksti, mašinų aikštelė buvo tuščia, bilietai kainavo apie 20 AUD (48 Lt), ryte dar nebuvo labai karšta, vėliau žmonių ėmė daugėti, pakilo saulė ir mes nutarėme vykti toliau. Vėl teko pastovėti Sidnėjaus kamščiuose, tuo metu studijuojant turimus įvairius lankstinukus.
http://i882.photobuc.../Picture048.jpg
http://i882.photobuc.../Picture053.jpg
http://i882.photobuc.../Picture055.jpg
http://i882.photobuc.../Picture056.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture061.jpg
http://i882.photobuc.../Picture071.jpg
http://i882.photobuc.../Picture081.jpg
http://i882.photobuc.../Picture085.jpg
http://i882.photobuc.../Picture088.jpg
http://i882.photobuc.../Picture092.jpg
http://i882.photobuc.../Picture098.jpg
http://i882.photobuc.../Picture100.jpg
http://i882.photobuc.../Picture105.jpg
http://i882.photobuc.../Picture114.jpg
http://i882.photobuc.../Picture118.jpg
http://i882.photobuc.../Picture120.jpg
http://i882.photobuc.../Picture121.jpg
http://i882.photobuc.../Picture126.jpg
http://i882.photobuc.../Picture129.jpg
http://i882.photobuc.../Picture131.jpg
http://i882.photobuc.../Picture132.jpg
Atsakyti
Pasakojimas tai nerealiai nuostabus, bet nuotraukas visai nepatogu žiūrėti, o gaila, toks reportažas... Dėdamas foto iš fotobuketo pasižiūrėk:virš kiekvienos fotobukete įdėtos nuotrauikos yra Share, paspaudus jį atsiranda "get linkcode" ir tada pasirenki nuorodą IMG for bulletin boards & forums (FUL size). Tą nuorodą Copy ir Paste i Supermamos tekstą. Atsiras nuotrauka tavo pasakojime-ir tai bus ne nuoroda, o pati foto. Bus nuostabu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Lauragana @ 2010 04 19, 09:32)
Pasakojimas tai nerealiai nuostabus, bet nuotraukas visai nepatogu žiūrėti, o gaila, toks reportažas... Dėdamas foto iš fotobuketo pasižiūrėk:virš kiekvienos fotobukete įdėtos nuotrauikos yra Share, paspaudus jį atsiranda "get linkcode" ir tada pasirenki nuorodą IMG for bulletin boards & forums  (FUL size). Tą nuorodą Copy ir Paste i Supermamos tekstą. Atsiras nuotrauka tavo pasakojime-ir tai bus ne nuoroda, o pati foto. Bus nuostabu  4u.gif

Aš džiaugiuosi, kad jums patinka mano pasakojimas ir visiškai pritariu, kad nuotraukas žiūrėti labai nepatogu ir net žinau kaip padaryti, kad nuotraukas galima būtų įdėti visas, tačiau :
1) reikia nustatyti kiekvienos nuotraukos dydį ir tai užima labai daug laiko. Jas jau pakankamai ilgai kelia iš kompo į internetą.
2) negalima įkelti daugiau negu 1 - 2 nuotraukų vienoje žinutėje, tam pernelyg mažai vietos.

Apskritai iš Sidnėjaus į Melburną galima nuvažiuoti dviem keliais – Hume hwy. – tiesiai ir greitai, o galima Princess hwy – vingiuotu, bet vaizdingu keliu, einančiu per mažus miestelius, provincijas, iš jo atsišakoja maži turistiniai keliukai (turist driwe). Tiems, kas pasirinks šį kelią, primygtinai rekomenduočiau iš jo nusukti į Royal National Park, 68 keliu arba, taip vadinamu 10-uoju turistiniu keliu, einančiu per tiesiog virš vandens pastatytą tiltą Sea Cliff Bridge iki Wollongong-o, vėliau galima važiuoti palei vandenyną, galima grįžti į Princes-ą. Kitas mūsų išsukimas buvo į Jarvis Bay – tyli ir graži vieta, didžiulė įlanka su balčiausiu Australijoje pakrantės smėliu rytinėje žemyno pusėje. Nuo ant įlankos kranto esančio miestelio įlankos vartai vos matomi, tačiau pliažai visiškai saugūs, ten neužplaukia nuodingos medūzos ir nepasitaiko ryklių ar sūriavandenių krokodilų.
Vėl grįžome į kelią ir neužilgo kirtome Viktorijos valstijos sieną, greičiau, ribą, nes ji atsispindėjo tik keliose pakelės lentose, kuriose buvo trumpai išdėstyta kas čia leidžiama ir kas nepageidaujama. Greitai pasiekėme gražų pajūrio kurortą Lakes Entrance ir nutarėme ten pernakvoti. Šiame miestelyje prasideda žemyninių ežerų masyvas, todėl gėlas vanduo maišosi su vandenyno – prieš visą miestelį išsidėsčiosi pailga smėlio juosta, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas, ten pastatėlis su kavine, nuomos punktais ir didžiulis pliažas prie jūros. Tą dieną kai mes ten buvome siautėjo labai didelis vėjas, nuo Čilės krantų artėjo didžiulis uraganas, kaip buvo skelbiama per radiją, buvo Cunami pavojus. Bet taip ir nepriartėjo. Kadangi mums atvykus buvo dar tik apie 16 valandų, motelį nesunkiai susiradome pačiame miestelio centre už 75 AUD. Kovo pradžioje kurortiniai miesteliai jau ištuštėję, oras nėra labai šiltas, žmonių nedaug, vaikščioti gana malonu. Kaip Palangoje toks oras gal būtų ir visai nieko, bet ten jau skaitosi žiemos pradžia, tikrai primena rugsėjo pradžią Lietuvoje. Toliau važiuojant galima užsukti į galybę pajūryje esančių švyturių jeigu jaučiate jiems potraukį, mes apžiūrėjome porą ir pakako, juolab, kad daugelis jų mokami, o žiūrėti ten nelabai yra ką. Į Kanberą nutarėme neužsukti nes miestų jau mums lyg ir pakako, o tam reikėtų sugaišti mažiausia gerą pusdienį. Patraukėme link Melburno. Pakeliui dar kartą pernakvojome ir kitos dienos ryte kirtome Melburną, vidurdienį, per pačius kamščius – tai pridėjo ne mažiau poros valandų prie kelionės. Tuo tarpu Great Ocean Road jau buvo pasiekiamas ranka, nusukome į Geelong – ą ir prie jo priartėjome senu keliu. Didysis vandenyno kelias – tai 100 km. pasakiško grožio vandenyno pakrantės iš vienos pusės ir nesibaigiantis miškų draustinis su kurortiniais miesteliais iš kitos pusės. Pakeliui padaryta labai daug įvairiausių poilsio ir apžvalgos aikštelių, įrengti švyturiai, vandens kriokliai, pasivaikščiojimo takai ir keliukai. Faktiškai šis kelias prasideda nuo Dželongo ir eina iki Port Campbell : Geelong – Lorne, vadinamas (Surf Coast) – nuostabi vieta poilsiui, čia patogūs nesibaigiantys pliažai, šiltas vandenynas, visokios turistinės atrakcijos ir ideali kurortinė infrastruktūra. Atvažiavę nutarėme pernakvoti Lorne, nuvažiavome į golfo laukus pasižiūrėti ten laisvai gyvenančių kengūrų, vėliau šiek tiek pasivaikščiojome miestelyje, pavakarieniavome ir pernakvojome motelyje miesto centre. Ryte užsukome į vieną iš daugelio vandens krioklių Erskine Falls, tačiau ten jie nėra stulbinančio dydžio, veikiau maži ir gražūs, bet vandens nemažai. Vandenyno pakrantė taip pat labai nevienoda – vietomis smėlis, vietomis akmenys, vietomis olos arba laukiniai pliažai. The Cape Otway Lighthouse – vienas iš daugelio turistams įrengtų švyturių, mes į vidų nėjome, tačiau aplinkui esančiame miške buvo galybė koalų tupinčių medžiuose – galima spoksoti į jas iki pamėlynavimo : jeigu jums labai pasiseks, pamatysite kaip jos nusižiovaus, pajudins galūnę arba, atsiprašant, pasituštins. Šiaip – koalos labai tingūs gyvuliukai, 20 valandų per parą miega, likusį laiką graužia lapus. Kita vertus, Cape Otway Lighthouse dalina vandenyną į šiltą ir šaltą sroves (tiksliau srovės jungiasi ties ta vieta), todėl toliau važiuojant vandenyno vanduo jau bus šaltas. Mes dar susigundėme galimybe nusukti porą dešimčių kilometrų nuo kelio ir pasimėgauti autentišku eukaliptų mišku, kuriame apie 2 km. miško tankmėje įrengti plieniniai takeliai skirtinguose aukščiuose, o viduryje galima įlipti į apžvalgos bokštą Kanopi tower ir atsidurti beveik viename lygyje su eukaliptų viršūnėmis, tokia atrakcija kainuoja 20 AUD (50 Lt). Tikrai, įspūdžiai nepamirštami. Toliau – garsieji „12 apaštalų“ – vandenyne esančios įvairių formų ir dydžio uolos, kurios išliko nuo kažkada buvusio uolinio gamtinio tilto, jungusio Australiją su Tasmanija. Tačiau, turint galvoje, kad tai buvo prieš porą milijonų metų, tilto tos uolos nebeprimena, nors atrodo labai savotiškai, jas galima apžiūrėti apskrendant mažu lėktuvuku arba nuo krante esančios apžvalgos aikštelės – viskas įrengta vienoje vietoje ir išklota takeliais. Toliau kelias vingiuoja sausuma, šiek tiek nutolsta nuo vandenyno ir vakarop mes pasiekėme Port Campbel, - uostą ir turistinį miestelį, kuriame pasilikome nakvoti. GOR oficialiai tęsiasi iki Portlendo, mums buvo likę apie 100 km., tačiau toliau nusprendėme nebevažiuoti ir pasukome Melburno kryptimi pakeliui dar ketindami aplankyti druskos ežerus, kadangi po pietų reikėjo grąžinti automobilį.

http://i882.photobuc.../Picture277.jpg
http://i882.photobuc.../Picture402.jpg
http://i882.photobuc.../Picture442.jpg
http://i882.photobuc.../Picture481.jpg
http://i882.photobuc.../Picture254.jpg
http://i882.photobuc.../Picture307.jpg
http://i882.photobuc.../Picture361.jpg
http://i882.photobuc.../Picture384.jpg
http://i882.photobuc.../Picture391.jpg
http://i882.photobuc.../Picture400.jpg
http://i882.photobuc.../Picture407.jpg
http://i882.photobuc.../Picture412.jpg
http://i882.photobuc.../Picture417.jpg
http://i882.photobuc.../Picture437.jpg
http://i882.photobuc.../Picture444.jpg
http://i882.photobuc.../Picture453.jpg
http://i882.photobuc.../Picture457.jpg
http://i882.photobuc.../Picture476.jpg
http://i882.photobuc.../Picture514.jpg
http://i882.photobuc.../Picture422.jpg
http://i882.photobuc.../Picture427.jpg
http://i882.photobuc.../Picture428.jpg
http://i882.photobuc.../Picture436.jpg
http://i882.photobuc.../Picture438.jpg
http://i882.photobuc.../Picture456.jpg
http://i882.photobuc.../Picture461.jpg
http://i882.photobuc.../Picture478.jpg
http://i882.photobuc.../Picture480.jpg
http://i882.photobuc.../Picture504.jpg
http://i882.photobuc.../Picture507.jpg
http://i882.photobuc...icture515-1.jpg
http://i882.photobuc.../Picture264.jpg
http://i882.photobuc.../Picture265.jpg
http://i882.photobuc.../Picture268.jpg
http://i882.photobuc.../Picture272.jpg
http://i882.photobuc.../Picture273.jpg
http://i882.photobuc.../Picture182.jpg
http://i882.photobuc.../Picture178.jpg
http://i882.photobuc.../Picture161.jpg
http://i882.photobuc.../Picture170.jpg
http://i882.photobuc.../Picture171.jpg
http://i882.photobuc.../Picture176.jpg
http://i882.photobuc.../Picture181.jpg
http://i882.photobuc.../Picture183.jpg
http://i882.photobuc.../Picture189.jpg
http://i882.photobuc.../Picture190.jpg
http://i882.photobuc.../Picture195.jpg
http://i882.photobuc.../Picture200.jpg
http://i882.photobuc.../Picture197.jpg
http://i882.photobuc.../Picture198.jpg
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Robinzonas: 20 balandžio 2010 - 07:00
QUOTE(Robinzonas @ 2010 04 20, 07:55)
1) reikia nustatyti kiekvienos nuotraukos dydį ir tai užima labai daug laiko.  Jas jau pakankamai ilgai kelia iš kompo į internetą.
2) negalima įkelti daugiau negu 1 - 2 nuotraukų vienoje žinutėje, tam pernelyg mažai vietos. 


1. Na taip, truputį užtrunka, kol sumažini, bet photobucket'e įkėlus nuotrauką ir ant jos paspaudus galimo iš karto pasirinkti mažinimo dydį prie "resize" - pvz. large ir jau padorus dydis gausis. mirksiukas.gif
2. Kad lyg ir 10 nuotraukų leidžia įkelti nebent dėl per ilgo teksto sumažina kiekį...

Dar neskaičiau pasakojimo, bet kai tik rasiu laisvesnę minutę, būtinai perskaitysiu, nes tikiu, kad labai įdomu. ax.gif
Atsakyti
Didysis Vandenyno kelias :

http://i882.photobuc.../Picture546.jpg
http://i882.photobuc.../Picture549.jpg
http://i882.photobuc.../Picture550.jpg
http://i882.photobuc.../Picture552.jpg
http://i882.photobuc.../Picture561.jpg
http://i882.photobuc.../Picture571.jpg
http://i882.photobuc.../Picture573.jpg
http://i882.photobuc.../Picture536.jpg
http://i882.photobuc.../Picture014.jpg
http://i882.photobuc.../Picture515.jpg
http://i882.photobuc.../Picture527.jpg
http://i882.photobuc.../Picture532.jpg
http://i882.photobuc...icture538-2.jpg
http://i882.photobuc...icture571-1.jpg
http://i882.photobuc...icture538-1.jpg
http://i882.photobuc.../Picture001.jpg
http://i882.photobuc.../Picture011.jpg
http://i882.photobuc.../Picture016.jpg
http://i882.photobuc.../Picture497.jpg
http://i882.photobuc.../Picture518.jpg
http://i882.photobuc.../Picture526.jpg
http://i882.photobuc.../Picture529.jpg
http://i882.photobuc.../Picture531.jpg
http://i882.photobuc.../Picture535.jpg
http://i882.photobuc.../Picture537.jpg
http://i882.photobuc.../Picture538.jpg
http://i882.photobuc.../Picture544.jpg
http://i882.photobuc.../Picture666.jpg
http://i882.photobuc.../Picture670.jpg
http://i882.photobuc.../Picture676.jpg
http://i882.photobuc.../Picture679.jpg
http://i882.photobuc.../Picture681.jpg
http://i882.photobuc.../Picture597.jpg
http://i882.photobuc...icture598-1.jpg
http://i882.photobuc.../Picture600.jpg
http://i882.photobuc.../Picture577.jpg
http://i882.photobuc.../Picture579.jpg
http://i882.photobuc...Picture5852.jpg
http://i882.photobuc.../Picture591.jpg
http://i882.photobuc.../Picture592.jpg
http://i882.photobuc.../Picture594.jpg
http://i882.photobuc.../Picture595.jpg
http://i882.photobuc...Picture5972.jpg
http://i882.photobuc.../Picture598.jpg
http://i882.photobuc.../Picture010.jpg
http://i882.photobuc.../Picture524.jpg
http://i882.photobuc.../Picture495.jpg
http://i882.photobuc.../Picture618.jpg
http://i882.photobuc.../Picture634.jpg
http://i882.photobuc.../Picture602.jpg
http://i882.photobuc.../Picture610.jpg
http://i882.photobuc.../Picture616.jpg
http://i882.photobuc...icture624-1.jpg
http://i882.photobuc.../Picture639.jpg
http://i882.photobuc...icture600-1.jpg
http://i882.photobuc...Picture6102.jpg
http://i882.photobuc.../Picture623.jpg
http://i882.photobuc.../Picture624.jpg
http://i882.photobuc.../Picture627.jpg
http://i882.photobuc.../Picture635.jpg
http://i882.photobuc.../Picture642.jpg
http://i882.photobuc.../Picture643.jpg
http://i882.photobuc.../Picture644.jpg
http://i882.photobuc.../Picture649.jpg
http://i882.photobuc.../Picture653.jpg
http://i882.photobuc.../Picture657.jpg
http://i882.photobuc...Picture6582.jpg
Atsakyti
MELBURNAS. Kitas Australijos megapolis, 4 mln. gyventojų, buvusi sostinė, su Sidnėjumi varžęsis dėl sostinės statuso. Apsistojome viešbutyje miesto centre, dangoraižių susikaupimo vietoje CBD - aplinkui brangūs prekybos centrai ir ofisai, Pietinėje pusėje miesto centrą riboja upė (Yarra river) su savo tiltais. Ant aukščiausio dangoraižio galima pasikelti ir pasižvalgyti nuo ten įrengtos aikštelės, po centrą už 40 AUD (100 Lt) galima pasivažinėti senoviška karieta. Iki Federation Square ne daugiau 5 min. kelio, toliau - Princess Bridge, centrinė stotis, laivukų prieplaukos, o kitoje upės pusėje nuo Princess Bridge iki Kings Bridge yra gyvasis centras – gausybė kavinių, restoranų, kazino, prekybos centrų. Viešbutis vadinosi Causeway 353 Hotel - pro langą per kelis metrus matosi tik kitas langas su prie stalų dirbančiais tarnautojais, prie viešbučio net automobiliu privažiuoti neįmanoma – tarp dangoraižių išsidėsčiusi mažytė gatvelė dienos metu tarnauja kaip lauko kavinė, vakarais per ją atveža prekes ir išveža šiukšles, o viešbučio numeris tvarkingas, be prabangos, pakankamai erdvus ir patogus. Tik atvykus į miestą, į akis krito gyventojų sudėtis - baltųjų aiški mažuma, vyrauja kinai, indai, azijiečiai – ir ne tik gatvėse, bet ir viešbučių, restoranų parduotuvių personalas. Nuo paties ryto nukeliavome į didžiulį info centrą Federacijos aikštėje (Visitors centre), - tai melburniečių tradicinė susitikimų vieta, čia stovi Viktorijos Nacionalinė galerija, kurioje saugoma didžiausia Australiškojo aborigenų meno kolekcija, tačiau, deja, visi muziejaus eksponatai pagaminti antroje 20 amžiaus pusėje. Žinoma, jie pagaminti pagal tūkstantmetes tradicijas, kadangi aborigenai skaitosi viena seniausių žemės civilizacijų, bet savo rašto aborigenai niekada taip ir neturėjo, pas juos vietoje raidžių buvo naudojami piešinėliai, pasižiūrėti gal ir įdomu. Pati Federacijos aikštė patiktų tiems, kas mėgsta neįprastų formų architektūrą. Kai kurie aikštės statiniai padengti sidabriniais metalo lapais, suteikiančiais aikštei labai savotišką vaizdą, o kitų aikštės pastatų sienos – stiklinės, kartą pamačius, tos aikštės neįmanoma supainioti su jokia kita. Info centre galima gauti įvairių lankstinukų apie miestą, ekskursijas, apylinkes ir lankytinas vietas, konsultuoja turizmo specialistai, galima užsisakyti ekskursijas į Filipo salą, Didijį vandenyno kelią ar, tiesiog, miesto turą. Mes pasiėmėme kažkokių lankstinukų, miesto žemėlapį ir pagal jį nukeliavome pėsti iki Karališkojo Botanikos sodo - jis Melburne tikrai vertas dėmesio: jaukus, patogiai išdėstytas miesto centre, galybės egzotiškų augalų iš tropikų, Japonijos, Kinijos, Amerikos, Indonezijos. Parko viduryje yra gražus ežeriukas gausu suoliukų poilsiui, tiesiog tokia poilsio ir atsipalaidavimo vieta su gėlėmis, kaktusais ir palmėmis. Keisčiausia tai, kad visa ši augmenija įsikūrusi milijoninio miesto viduryje ir dažnai aukšti miesto kranai, išlendantys iš už egzotiškų palmių atrodo labai savotiškai, bet tame, galbūt, ir yra Melburno ypatumas. Tas sodas buvo įkurtas1846 metais, kai vietos gubernatoriaus sprendimu pietiniame upės Jaros krante buvo skirtas žemės sklypas.
Iš Melburno yra galimybė nuvykti į Filipo salą pasižiūrėti pingvinų parado, tačiau tam turėtumėte skirti ne mažiau 8 valandų ir apie 180 AUD (432 Lt), nutarėme, kad Australijos pingvinus jau matėme, o laiką praleisime mieste, juolab, kad norėjome dar aplankyti Queen Victoria market. Tačiau ir šiems ketinimams nebuvo lemta išsipildyti. Turgus dirba nuo ankstyvo ryto, į jį net organizuojamos turistinės ekskursijos, kadangi tokio vaisių kiekio ir įvairovės niekur kitur pamatyti negalima, tačiau mes du kartus į jį pavėlavome, o paskutinę dieną jau buvo mažai laiko ir, tiesiog, neprisiruošėme. Sidnėjuje labai geras autobusų, o Melburne yra geriausia pasaulyje išvystytas tramvajų tinklas,- tramvajai modernūs, gražūs, patogūs ir kursuoja gana dažnai. Bilietą reikia pirkti įlipus į tramvajų už grynus pinigus – priima tik monetas. Yra turistinis senovinio tipo tramvajus City Circle,- ten faktiškai nieko nekainuoja nes bilietų nepardavinėja, bet bežioplinėdamas po užrašus radau, kad kelionė šiuo tramvajumi nemokama tada, kai esi važiavęs kokiu nors kitu tramvajumi nusipirkęs į jį bilietą, kita vertus, juo mielai naudojasi ir miesto gyventojai, o jie nemoka. Šiaip jau, australai labai gerbia įstatymus ir jeigu reikėtų mokėti, jie tikrai mokėtų – ir visai ne todėl, kad bijotų kontrolės, o todėl, kad taip reikia... Gal ir taip, bet mūsų jokių bilietų niekas neprašė ir mes nieko nepirkome, o kelionė tramvajumi skirta specialiai turistams – nuolatos yra pranešama kas matoma iš vienos pusės, iš kitos, kur išlipus ką galima pamatyti, viduje pridėta Melburno žemėlapių ir lankstinukų, o iš jo galima kur nori išlipti ir kada nori vėl įlipti. Tramvajus veža ratu apie miesto centrą ir užsuka iki uosto Docklands, kur „apsisuka“ - tai ne šiaip sau eilinis miesto rajonas, tai – Melburne vykdomas naujas daugiametis didžiulis statybų projektas – jį pabaigus, 2015 m., ten gyvens apie 20000 žmonių. Istoriškai toje vietoje buvo krovinių uostas, tačiau su laiku laivams reikėjo vis didesnio ir didesnio gylio ir uostas po truputį kraustėsi link upės žiočių, o likusiame nuostabiame laisvame žemės sklype miesto centre, prie pat upės, vyksta šios statybos, iš esmės, sudarydamos vakarinę miesto centro ribą. Parlamento rezidencijos pastatas (State Houses of Parliament) yra miesto centro riba iš rytinės pusės– tai paminklas 1856 m. pastatytas karalienės Viktorijos garbei, Valstijos vyriausybės parlamento posėdžiai vyksta nuo kovo iki lapkričio, nuo antradienio iki ketvirtadienio – kas nori, gali pasėdėti posėdžių metu specialiai visuomenei skirtoje galerijoje, o kai posėdžiai nevyksta, nemokamai vedžiojamos ekskursijos. Galima pasisukti didžiuliu apžvalgos ratu, jis įrengtas su didelėmis kabinomis, skirtomis žmonių grupėms, o kas mėgsta, Melburne gali aplankyti rožių sodą, tačiau tai jau nebus centre, reikia važiuoti iki Werribee miestelio arba jis visai pakeliui link Didžiojo vandenyno kelio. Yra ir kitokių atrakcijų ar lankytinų vietų (okenariumas, koncertų salė, opera ir t.t.), kurias galima pasirinkti pagal pageidavimus ir interesus. Miestas gražus, pamatyti verta, tačiau tam skirti daugiau 1 dienos – jau būtų prabanga. Paskutinę dieną išvykti buvo truputį gaila, tačiau ir pasilikti jau nesinorėjo. Paskutinė kelionė Australijoje buvo su Sky Bus – specialus autobusas, kuris nuveža žmones iš Melburno centro iki oro uosto už 15 AUD (36 Lt). Iš Melburno į Singapūrą skridome „Qantas“ B747 ir lėktuvo salonas priminė daugiau konferencijų salę – vienoje eilėje 10 žmonių, o lėktuvas – sausakimšas.
http://i882.photobuc.../Picture121.jpg
http://i882.photobuc.../Picture124.jpg
http://i882.photobuc.../Picture129.jpg
http://i882.photobuc.../Picture130.jpg
http://i882.photobuc.../Picture131.jpg
http://i882.photobuc.../Picture018.jpg
http://i882.photobuc.../Picture020.jpg
http://i882.photobuc.../Picture022.jpg
http://i882.photobuc.../Picture027.jpg
http://i882.photobuc...icture064-1.jpg
http://i882.photobuc.../Picture082.jpg
http://i882.photobuc.../Picture100.jpg
http://i882.photobuc.../Picture101.jpg
http://i882.photobuc.../Picture044.jpg
http://i882.photobuc.../Picture055.jpg
http://i882.photobuc.../Picture064.jpg
http://i882.photobuc.../Picture039.jpg
http://i882.photobuc.../Picture040.jpg
http://i882.photobuc.../Picture043.jpg
http://i882.photobuc.../Picture050.jpg
http://i882.photobuc.../Picture051.jpg
http://i882.photobuc.../Picture053.jpg
http://i882.photobuc.../Picture058.jpg
http://i882.photobuc.../Picture059.jpg
http://i882.photobuc.../Picture069.jpg
http://i882.photobuc.../Picture071.jpg
http://i882.photobuc.../Picture072.jpg
http://i882.photobuc.../Picture079.jpg
http://i882.photobuc.../Picture083.jpg
http://i882.photobuc.../Picture091.jpg
Atsakyti
QUOTE(Robinzonas @ 2010 04 20, 08:55)
Aš džiaugiuosi, kad jums patinka mano pasakojimas ir visiškai pritariu, kad nuotraukas žiūrėti labai nepatogu ir net žinau kaip padaryti, kad nuotraukas galima būtų įdėti visas, tačiau :
1) reikia nustatyti kiekvienos nuotraukos dydį ir tai užima labai daug laiko.  Jas jau pakankamai ilgai kelia iš kompo į internetą.
2) negalima įkelti daugiau negu 1 - 2 nuotraukų vienoje žinutėje, tam pernelyg mažai vietos. 


Absoliuti netiesa schmoll.gif As juk jums rasiau, kur nustatyti nuotrauku dydi. tas nustatymas pastovus toks ir lieka. Ir tikrai daugiau, nei 1-2 nuotraukos isikelia.
Bet darykite be abejo, kaip jums patogiau.
Atsakyti
SINGAPŪRAS. Changi oro uoste nusileidome jau sutemus. Šis oro uostas keliautojų reitingavimo sistemoje užima pirmą vietą pasaulyje ir kasmet dėl jos konkuruoja su Honkongo oro uostu. Kas ten gero? Ten viskas gerai : niekas nesimeta į akis, tačiau viskas po ranka, išdėstyta protingai ir patogiai keleiviams. Daug gėlių, išklotas kilimine danga ir labai didelis. Ten nuolatos palaikoma organizmui komfortabili drėgmė ir oro temperatūra. Kadangi laikas jau buvo vėlyvas, iš oro uosto nebeieškojome metro, sėdome į taksi ir po kokio pusvalandžio jau buvome miesto centre 22 SGD (42 Lt), viešbutyje „Peninsula Excelsior“. Viešbutis sudarytas iš dviejų dangoraižių, kurių vienas vadinasi Peninsula, kitas – Excelsior. Šie du bokštai sujungti apačioje ir turi bendrą restoraną, registratūrą, konferencijų centrą ir baseiną bei masažo saloną. Registratūra įrengta penktame aukšte. Kambarį gavome 21 – ame. Neblogas viešbutis, nereikalingo nieko nėra, neprabangus, miesto centre, kambarys pakankamai didelis su tokiu keistumu – vonios kambarys su gyvenamuoju atskirtas stikline pertvara ir iš kambario galima stebėti kas vyksta kitoje pusėje, jei įdomu. Jei neįdomu, pertvara užsidengia žaliuzėmis. Nelabai supratau kam reikalingas toks sumanymas, bet niekur dar nebuvo tekę matyti 160 SGD (308 Lt). Kadangi apsigyvenome jau vėlokai vakare, apie pusę vienuolikos išėjome paieškoti maisto – toli eiti nesinorėjo, o aplinkui viskas jau buvo uždaryta, išskyrus Mcdonald prie metro stoties. Pirmą ir paskutinį kartą teko pavalgyti ten, tiksliau pasiėmėme maisto į viešbutį, o pakeliui 7/11, be problemų nusipirkau vietinio alaus. Singapūre tvarka jau paprastesnė visur priima mūsų kreditines korteles, jomis galima net atsiskaityti taksi, visur pilna bankomatų ir visi kalba angliškai. Jų anglų kalba šiek tiek kitokia, bet kas pabuvojęs Tailande, turėtų ją suprasti nesunkiai. Nors nemačiau aš ten kažkokios nepaprastos švaros, visur iškabinėtos baudos ir įspėjimai už įvairiausius šiukšlinimus, valgymus ir t.t. Ten net nėra kramtomos gumos. O už narkotikus arba ginklus – mirties bausmė. Ne Amsterdamas.
Ryte viešbutyje papusryčiavome, pasiėmėme žemėlapį portje paklausėme kelio, ir iškeliavome ieškoti zoologijos sodo. Singapūras yra visai netoli pusiaujo ir ten šilta, net karšta, žymiai tvankiau ir karščiau negu Australijoje. Ten pagrindinės susisiekimo priemonės – metro ir autobusas. Populiarus ir nebrangus taksi, tačiau gatvėse jų nestabdo, o prie parduotuvių, centrų, stočių yra įrengtos taksi sustojimo aikštelės, prie jų išsirikiavusi eilutė, kuri juda pakankamai greitai. Metro toks pats tobulas kaip Honkonge, todėl nedelsiant įsigijome turisto pasus po 24 SGD (46 Lt) žmogui ir dėl mokėjimo už transportą problemų daugiau nebuvo. Yra ir mokėjimo kortelės analogiškos Octopus, Singapūre jos vadinasi EZ-card, bet mes pasiskaičiavome, kad turistinis pasas išeina geriau –buvo savaitgalis. Turisto pasas leidžia neribotai nemokamai naudotis visomis Singapūro keleivinio transporto priemonėmis, išskyrus taksi. Ne todėl, kad tingėtume vaikščioti, o todėl, kad lauke buvo tvanku ir karštis dienos metu siekė 35 laipsnius, - metro vėsu, dažnai net šalta, tai ir buvo, ko gero, svaresnė priežastis.
Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad Singapoore ZOO - geriausias Azijoje žvėrynas. Nežinau, tiesa tai ar ne, nelabai svarbu, bet tikrai stebėti gyvūnus buvo be galo malonu - jie neuždaryti narvuose, gerai šeriami, tingūs, visiškai nebijo žmonių, parke be galo graži augmenija ir aplinka, nėra narvų, gyvuliai laisvi ir dažnai galima juos tiesiog paglostyti arba bent jau pašerti (krokodilus). Kiti atskirti vandens juosta - liūtai, meškos, tačiau grotų nėra, o tai suteikia didelį privalumą - jei nori, gali pamaitinti kengūrą iš rankų, kita ranka glostydamas kol ana ėda, galima pasikviesti įvairiausių rūšių beždžionių ir fotografuotis joms apsėdus - vienu žodžiu zoologijos sodas organizuotas taip, kad riba tarp žmonių ir gamtos būtų minimali. Kartais tai net kiek pikantiška : baltąjį tigrą nuo žiūrovų skiria kokių 2 m. vandens juosta ir status, 1,5 m akmeninis krantas iš žmonių pusės, jokios tvoros nėra. Aiškiai matosi, kad tigrui tokia kliūtis – vienas juokas... Kai tokios mintys ateina į galvą, šiek tiek nejauku, pradžioje galvojau, gal žvėrys kuo nors apsvaiginti, bet vėliau suvokiau, kad tigras lengvai įveiktų tokią kliūtį įsibėgėjęs, o vietos įsibėgėjimui ten nebuvo – viskas apskaičiuota labai kruopščiai ir, manau, sotūs žvėrys žmonių neėda. Parkas labai didelis, prie įėjimo duoda planą, viduje važinėja traukinukai, galima išsinuomoti individualią transporto priemonę – elektrinį dviratuką, mamos su mažais vaikais jas nuomoja dažniausia, tačiau mes apvažiavome ratą traukinuku už 4 SGD (8 Lt) ir toliau nutarėme vaikščioti pėsti. Pavaikščioję gerą pusdienį šiek tiek pavargome, grįžome į miestą, pamaklinėjome po kiniečių kvartalą (vėlgi, šalyje su 77% kinų reikalingas kinų kvartalas). Viskas ten labai kiniška - pardavėjai, prekės ir net kainos... Kadangi laikas jau buvo vakarop, nutarėme ten ir pavalgyti, nori-nenori, Singapūre vyrauja kiniškas maistas – didžiulis krevečių pasirinkimas, mėsa neaiški, todėl neatsispyriau pagundai pavalgyti varlių. Visai padorus maistas, nemaža porcija, geras skonis, reikės ir Lietuvoje pasigaudyti - mėsa panaši į virtą viščiuko šlaunelę, tik smulkių kaulų labai daug. Žinoma, lietuviškos varlės gali būti kiek per liesos. Po maisto mėginome susirasti kelią namo, tačiau mėginimas nebuvo labai sėkmingas, paklaidžiojome gatvėmis po naktinį miestą, o priėję metro stotį labai nudžiugome, kad iki namų beliko tik dvi stotelės, pakeliui dar nusipirkome sulčių, alaus, tačiau nueitas kelias ir klimatinės sąlygos padarė savo – miegas įveikė žaibiškai...
Antrą dieną, nuo paties ryto iškeliavome pasivaikščioti po miestą, nuėjome iki pagrindinės miesto gatvės Orchard road, tačiau įdienojus, suvokdami žudantį saulės poveikį, nutarėme po miestą pasivažinėti autobusais „hop on hop of“. Pradžioje vienu valandą trukusiu maršrutu, vėliau – kitu. Labai gera atrakcija, puikus būdas apžiūrėti miestą sėdint atvirame autobuse ir sukinėjant galvą į šonus 23 SGD (45 Lt). Pasivažinėję išgėrėme šaltos kavos ir toliau nusprendėme vykti į poilsio ir pramogų salą Sentosa. Labai graži ir maloni vieta, tai, galima sakyti, Singapūro pramogų parkas. Nuvykti ten galima vienbėgiu metro, autobusu ir kabančiomis kabinomis. Pastarosios mūsų buvimo metu neveikė ir mes pasirinkome kelionę autobusu iš tos pačios kompanijos su kuria keliavome po miestą. Salą pasiekti reikia plačiu tiltu, sumokėti porą dolerių ekologinio mokesčio ir autobusas nuveža į Sentosos autobusų stovėjimo aikštelę. Saloje jau yra savas transportas – oranžiniai autobusai, traukinukai, keltuvai. Salos viduryje didžiulis kalnas su labai aukštu bokštu ant kurio sukasi ir aukštyn-žemyn važinėja apžvalgos aikštelė Sky Tower 13 SGD (25 Lt) – puikus būdas pasižiūrėti miestą iš aukštai. Ant kalno yra peteliškių muziejus (Butterfly Park& Insect Kingdom), 4D kinas (4D Magix), vaikų žaidimo aikštelė, o nuo kalno nusileisti galima nemokamais oranžiniais autobusais, keltuvais ar tokiais individualiais vežimukais – specialiai padaryta trasa. Kalno viduryje įrengtas okeanariumas (Underwater world) Kalno apačioje – didžiulis pliažas su mišku, paplūdimiais, parduotuvėmis, maitinimo įstaigomis ir visokiausiomis atrakcijomis. Galima išbandyti savo serfingistinius sugebėjimus ne ant vandens, o ant dirbtinos vandens srovės – įdomu pasižiūrėti. Yra diskotekos, barai, viskas labai didelėmis kainomis, bet gražiai įrengta ir atrodo gana linksmai. Vakarais būna du vandens ir ugnies teatro vaidinimai «Song of the Sea» – pirmas tik sutemus, kitas vaidinimas prasideda po valandos. Labai įspūdingas reginys, verta aplankyti, kainuoja 10 SGD (20 Lt). Grįžę prie viešbučio apsilankėme food korte, nusipirkome maisto ir vakarojome patogiai įsitaisę ir gėrėdamiesi naktinio miesto vaizdu per viešbučio langą. Paskutinę dieną oras šiek tiek pablogėjo – atsirado debesų, nors karštis buvo didelis. Metro apvažiavome keletą centrų, nuvykome į Little India pasivaikščioti, ten praleidome gerą pusdienį. Antra pagal dydį Singapūro bendruomenė - kaip Chinatown, tik vietoje kinų indai ir labai jau nešvaru, visai kaip Indijoje. Indiškame food korte išgėrėme šaltų sulčių, kažko nereikšmingo užkandome, sėdome į pirmą pasitaikiusį autobusą ir važiavome „kur akys veda“. Vienaip ar kitaip, dar šiek tiek pasivažinėjome po miestą, aplankėme keletą parduotuvių, pasiėmėme daiktus iš viešbučio, kadangi pradėjo lyti, išsikvietėme taksi ir nuvykome į Oro uostą. Kur dar verta apsilankyti Singapūre? Krantinė su egzotiškais restoranais (Clarke Quay), (Ski 360) – vandens atrakcionas mėgstantiems banglentes arba vandens slides, įsikūręs East Coast Park - e. Naktinis safaris (Night Safari) – apšviesti žvėrys tamsoje, netoli Zoo, labai tinka vaikams. (Discovery Centre) – karinis miestelis su įvairiomis technikos naujovėmis. (Bugis Street) – oro balionu pakelia į 150 m aukštį – mėgėjams. (Wild Wild Wet) – vandens parkas ir pramogų parkas (Escape). Mėgstantiems naktinį gyvenimą, Singapūre taip pat nuobodu būti neturėtų, reklaminiuose lankstinukuose, kuriuos gausite info centruose jau oro uoste, išvardinta ne tik aibės įvairiausių barų ir diskotekų, bet sudaryti ištisi maršrutai, jei vienoje vietoje sėdėti nepatinka. Singapūras – gera vieta atostogoms ir poilsiui.
Paskutinis tarpžemyninis skrydis buvo pats ilgiausias - 12 valandų. Ilgai sėdėti lėktuve taip pat reikia išmokti, fiziškai jau lyg pripratome ir nebuvo sunku, tačiau nuolatos nevalingai smelkėsi mintys apie dar vienos senos svajonės išsipildymą. Jau prieš išvykstant iš Lietuvos, beveik kiekvienas, sužinodavęs, kad ketinu apsilankyti Australijoje, vienaip ar kitaip tvirtino, kad tai – jo sena svajonė. Dabar visi turės, o aš – ne. Tai laimėjau aš ar pralošiau?
Su laiku daug įspūdžių ir smulkmenos, žinoma, išbluks, kaip ir aplankius kitas šalis, liks tik pavieniai momentai – „tai, kas nepamirštama“. Tačiau, manau, visada galėsiu Australiją visiems parekomenduoti kaip puikaus klimato ir nuostabios gamtos šalį. 36 000 kilometrų nuostabaus balto smėlio pliažas. Ir nereikia baimintis - pavojingos medūzos vandenyje būna tik tropinėje šalies dalyje lapkričio – vasario mėnesiais, kai vandens temperatūra daugiau negu +28 laipsniai. Sūriavandeniai krokodilai į pliažus neina,- jie, tiesiog, nemėgsta smėlio. Didžiuosiuose Indijos vandenyno pliažuose audros būna labai retai. Serfingistų rojus tęsiasi praktiškai nuo Brisbano iki Sidnėjaus. Nuostabūs vandenyno krantai su įlankomis ir užutekiais nuo pat Sidnėjaus iki Melburno. Toliau – Serfingistų krantas ir Didysis Vandenyno kelias. Vakarų Australija, Tasmanija, centras ir šiaurinės teritorijos pasilieka kitam kartui. Jei Dievas duos, gal, kada nors...
Australijai dar tik 200 metų, tačiau gražu pažiūrėti kaip jos gyventojai saugo ir puoselėja trumpą, tegul ir katorgininkų, tačiau savo istoriją – visur, net tuščioje vietoje, jie geba sukurti įvairias atminimo vietas, muziejus ir paminklus savo praeičiai – kartais tai atrodo net komiškai, bet susižavėjimo nekelti negali. Jie labai tvarkingi, labai skrupulingai laikosi įstatymų, gal kartais atrodo ir kiek nuobodoki, bet visur jaučiasi, kad jie tikrai myli savo šalį ir vadina ją kažkaip švelniai – Ozzi. Tai, matyt, ir yra brandžios visuomenės požymiai. Visa tai prisiminti tikrai labai malonu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad, išnykus svajonei, tikrai neliko tuštuma...
Naudingos nuorodos tiems, kas svarsto keliavimo galimybę:
http://www.wickedcampers.com/ arba http://www.backpackercampervans.com/ - keliavimo priemonės
http://www.qantas.co...fier-country-au - Australijos nacionalinis vežėjas
http://www.jetstar.c...u/en/index.aspx - pigios oro linijos
http://www.virginblue.com.au/ - pigios oro linijos
http://www.tigerairw.../home/index.php - pigios oro linijos
http://www.airnewzea...jsp?mode=select – N. Zelandijos oro linijos
http://www.qvm.com.au/ - Melburno Viktorijos turgus


http://i882.photobuc.../Picture427.jpg
http://i882.photobuc.../Picture428.jpg
http://i882.photobuc.../Picture429.jpg
http://i882.photobuc.../Picture431.jpg
http://i882.photobuc.../Picture133.jpg
http://i882.photobuc.../Picture134.jpg
http://i882.photobuc.../Picture135.jpg
http://i882.photobuc.../Picture141.jpg
http://i882.photobuc.../Picture144.jpg
http://i882.photobuc.../Picture148.jpg
http://i882.photobuc.../Picture149.jpg
http://i882.photobuc.../Picture153.jpg
http://i882.photobuc.../Picture156.jpg
http://i882.photobuc.../Picture157.jpg
http://i882.photobuc.../Picture159.jpg
http://i882.photobuc.../Picture162.jpg
http://i882.photobuc.../Picture165.jpg
http://i882.photobuc.../Picture168.jpg
http://i882.photobuc.../Picture257.jpg
http://i882.photobuc.../Picture259.jpg
http://i882.photobuc.../Picture260.jpg
http://i882.photobuc.../Picture261.jpg
http://i882.photobuc.../Picture266.jpg
http://i882.photobuc.../Picture267.jpg
http://i882.photobuc.../Picture270.jpg
http://i882.photobuc.../Picture271.jpg
http://i882.photobuc.../Picture273.jpg
http://i882.photobuc.../Picture279.jpg
http://i882.photobuc.../Picture297.jpg
http://i882.photobuc.../Picture306.jpg
http://i882.photobuc.../Picture309.jpg
http://i882.photobuc.../Picture311.jpg
http://i882.photobuc.../Picture312.jpg
http://i882.photobuc.../Picture315.jpg
http://i882.photobuc.../Picture318.jpg
http://i882.photobuc.../Picture319.jpg
http://i882.photobuc.../Picture323.jpg
http://i882.photobuc.../Picture329.jpg
http://i882.photobuc.../Picture331.jpg
http://i882.photobuc.../Picture339.jpg
http://i882.photobuc.../Picture341.jpg
http://i882.photobuc.../Picture351.jpg
http://i882.photobuc.../Picture355.jpg
http://i882.photobuc.../Picture369.jpg
http://i882.photobuc.../Picture372.jpg
http://i882.photobuc.../Picture383.jpg
http://i882.photobuc.../Picture387.jpg
http://i882.photobuc.../Picture399.jpg
http://i882.photobuc.../Picture401.jpg
http://i882.photobuc.../Picture407.jpg
http://i882.photobuc.../Picture410.jpg
http://i882.photobuc.../Picture412.jpg
http://i882.photobuc.../Picture416.jpg
http://i882.photobuc.../Picture419.jpg
http://i882.photobuc.../Picture420.jpg
http://i882.photobuc.../Picture421.jpg
http://i882.photobuc.../Picture424.jpg
http://i882.photobuc.../Picture425.jpg
http://i882.photobuc.../Picture426.jpg
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Robinzonas: 27 balandžio 2010 - 07:08
QUOTE(Robinzonas @ 2010 04 27, 00:48)
bet visur jaučiasi, kad jie tikrai myli savo šalį ir vadina ją kažkaip švelniai – Ozzi. 


Aussie mirksiukas.gif reiskia: australas, australishkas, ne pacia Australija smile.gif

Labai aciu uz pasakojima! Buvo tikrai labai idomu paskaityti! Tikrai kad jums issipilde tai, kas daugeliui zmoniu yra svajone wink.gif
Atsakyti
QUOTE(MichGirl @ 2010 04 27, 08:44)
Aussie  mirksiukas.gif reiskia: australas, australishkas, ne pacia Australija smile.gif

Labai aciu uz pasakojima! Buvo tikrai labai idomu paskaityti! Tikrai kad jums issipilde tai, kas daugeliui zmoniu yra svajone wink.gif

Nesu labai didelis anglų kalbos, juolab, australiško slengo žinovas, bet žodynas duoda :
"Usage notesThe term is occasionally used, mostly by non-Australians, to refer to the country of Australia (for example, “back in Aussie”). This usage is very rare amongst Australians, who are more likely to use the term “Oz”. The exception seems to be sporting chants, such as “Aussie! Aussie! Aussie!” and “Come on, Aussie, come on!”, which appear to apply this usage."
Atsakyti