
VILTIS
Sunku mums būtų be vilties!
Be jos skausme kas suramintų!
Kas duotų širdžiai tiek ugnies?
Kas ištvermę varge gamintų?
Ji mums brangiausia dovana!
Visur kaip angelas ji lydi!
Ji mūs stiprybė, mūs drąsa!
Pats pragaras mums jos pavydi!
Be spindulio vilties šviesos
Pavergtų sielos galią žemė;
Mes nepažintumėm giedros,
Ir būtų mūs darbai aptemę.
Maironis
Papildyta:
Labas mergaitės
Kadangi gryžau į ryšio zoną , tai papasakosiu savo nuotykius.
Nepykit, kad tas pas atkopijuota ir onko skyrelyje, bet juk nuotykiai tie patys.
Dabar esu namie.Kadangi pirmadienį reikėjo daryti kolonoskopiją , tai sekmadienį išgėriau 3 l Fortrans ir turėjau "darbo''. Storosios žarnos tyrimas pirmadienį praėjo gana sklandžiai, "draugelio" nerado.Po to antrą parą nevalgiau , nes antradienį laukė stentavimas ir operacija.Antradienį grįžau iš dušo ir pajutau, kad širdis plaką neįsivaizduojamai tankiai, nespėjau skaičiuoti.Visiška dehidratacija ir kalio išplovimas.Pastatė lašelines, tai kiek atsigavusi suskaičiavau 130 pulsą, o 8,30val stentavimas.Nuvežė su ratukais, nes nueiti pusę km tuneliais jau nesiryžau.Urologinio anestezologė atsisakė duoti narkozę, dar triukšmas , kad pavėlavom.Aš į ašaras.Tada jau visi atsileido, liepė dar lašinti kalį , o stentuoti pažadėjo ,kai ras tarpą.O man stentuoti reikėjo su narkoze, nes beviltiškai susiaurėjęs šlapimtakis ir jau neveikė inkstas.
Paskui jau pati nuėjau į urologinį, pridusau, bet išgyvenau.Su narkoze galėjo daryti ką nori.Bet stentą jaučiu jau dvi paras, jaučiu, kad įvedimas buvo komplikuotas.Operaciją atkėlė ketvirtadieniui.
Dūšioje jutau, kad operuotis pavojinga, jautėsi balso stygų uždegimas, o vakar dar herpesas iškilo.Pasakiau anestezologei ir ji iškart pareiškė -veto, kad tai ženklas , kad imuninė sistema nusilpo.
Parvažiavau namo , o temperatūra jau 37,7, kai mano norma 35,9.Prigėriau arbatų ir dabar jau grįžau prie normos 36,2.
Taigi iš visos mano patirties -reikia pasisakyti , net menkas smulkmenas, nes pasirodo ,tai galima būti lemiama.
Palatos dvi draugės buvo labai šaunios moterys.
Kas baisiausia , kad abi po paskutinių gimdymų 8-10 metų nebuvo pas ginekologą., dabar abiems išvešėjęs gimdos kaklelio vėžys.Viena dar kraujavo pusę metų , bet irgi nėjo tikrintis iš baimės.Nors internete pati nusistatė teisingą diagnozę, kita nukraujavo per dvi paras.Dabar abiejų negali net operuoti, bando deginti spinduliais ir chemija.
O moterys išsilavinę, ne kaimo bobutės.
Dabar jau visoms draugėms skambina , kad tos pasitikrintų.
Baisu kad moterys ginekologo kėdės bijo daugiau už vėžį..Ir tokios fainos moterys , net širdį spaudžia , kai prisimenu.
Dabar operacija lapkričio 16, pirma operacija prieš 5-is metus buvo lapkričio 28.
Tai tiek žinių.
Geros dienos
