Fuerteventūra ir Lanzarotė

Ech, mes tik vakar iš Fuertės grįžom, vis dar švilpia vėjai ausyse, per savaitę buvimo pakankamai jis smegenis prapūtė
Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo Norisi atgal.....

Mums visiems skrydis ir viešbučiai kainavo 5000 Lt.


Man iš miestukų tai Corralejo, o papludimiai Sotavento ir Corralejo

Tęsiu toliau
Kadangi atvykome jau pavakary, niekur toli vykti nebesinorėjo.Nusprendėme apsidairyti netoliesie Išvažiavus iš miestuko pasukame praktiškai į pirmą pasitaikiusį keliuką.







Keliukas vedė į Los Zocos miestelį. Kylam žvirkeliu į kalną. Kaliukas toks jau labai šiaip sau Temsta...



Aplink lavos kalnai, kaktysynai ir pilies griuvėsiai. Kaip vaikai juokavo Slibino Tugoriaus rūmai





Nuo kalno matosi miestukas, bet nutariam iki jo nebesileisti, nes jau geroka prietema. O tokioj vietoj užstrigti nesinorėtų juk Slibinas Tugorius šalia



Grįžtam į viešbutį, einam vakarieniauti ir miegoti.


Papildyta:
Vasario 21 diena.

Kadangi rytas vėjuotas, nusprendžiame šiandien aplankyti Jameos del Agua, Cueva de los Verdes ir Mirador del Rio.
Pirmiausiai užvažiuojam į Jameos del Agua pažiūrėti krabukų albinosų Įėjimas suaugusiam kainuoja 8 eur. Vaikams 4 eur. Mūsų mažių įleidžia nemokamai. Paliekam 20 eur ir keliaujam Dirba kiek pamenu nuo 9.30 - 18 val.









Čia yra įrengta tokia kaip matavimų stotis, daug vaizdinės medžiagos kaip veržėsi užgikalnis, kaip viskas formavosi. Mums labai patiko gegorafijos pamokėlę, praleista čia

Vos už poros kilometrų randame ir Vueva de los Verdes urvus. Šis urvas priklauso De los Verdžių šeimai. Susimokam vėl 20 eur ir einam į vidų. Gidė pasakoja, kad gyvybės šiame urve nėra jokios. Urvas tęsiasi apie 6-7 km iki vandenyno, nors mus vedė tik apie 1 km. Labai įspudingai atdodo lavos išdegintos galerijos...








Papildyta:

idomiai atrodo...
urvo sienos raudonos nuo apsvietimo? 20 euru sumokejote uz seima?

Sienos gal labiau į rudumą buvo, bet čia gal taip nuo apšvietimo labiau paraudonavo O 20 eur mūsų šeimai. Suaugusiam 8 eur, vaikui 4 eur.

Išlindę iš urvo pajudėjome link Mirador del Rio, esančio salos šiaurėje.
Privažiuojam labai gražų, mažą balto smėlio papludimiuką netoli Orzolos miestuko.
Vanduo labai skaidrus ir pakrantė super pritaikyta vaikams.





Kadangi tą dieną buvo labai vėjuota, nusprendžiam čia neapsistoti. Pasižadam sau, kad kitą dieną čia butinai atvažiuosime. Bet taip ir nebepritaikėm laiko čia atvažiuoti. Bus proga sugrįžti
Privažiavę Mirador del Rio, nusprendžiam, kad po 5 eur už žmogų nelabai apsimoka mokėti. Sala kuo puikiausiai matosi nebutinai nuo mokamos apžvalgos aikštelės. O dar ir mažius tuo metu buvo prisnūdęs
Vaizdas praktiškai nuo kelio:

Pasukam Yaizos link, norėdami pamatyti 1000 palmių miestą Vaizdas kaip iš Asterikso ir Obelikso, kai Kleopatrai buvo statomas miestas



Užkylam į kalną, pasigrožėti vaizdu iš aukščiau Vaizdas keri





Grįžtant stabtelime juodo smėlio pležiuke išsimausyt. Bet... Vandenynas siautėja ir mums nepavyksta. Nieko tokio

Vasario 22 diena.
Šios dienos tikslas - pagulinėti El Papagayo papludimyje, o pavakary nulėkti iki El Golfo
Taigi, kaip ir visuomet apie 10 val ryto pajudame iš viešbučio.
Vaizdai važiuojant keliu žavi





Ši molio raudonumo spalvos uola atrodo ypač idomiai





Kokios 40 min kelio ir mes jau prie El Papagayo. Įvažiavimas mokamas, nes čia Papagayo nacionalinis parkas. Automobiliui 3 eur. Susimokam ir važiuojam toliau.
Nuorodos į papludimius gal kokios 5. Renkomės El Papagayo
Visi šie papludimiukai nėra dideli, bet jie apsupti uolų, todėl ir vėjuočiausią dieną, jei vėkas pučia nuo žemyno, čia galima kuo puikiausiai mėgautis saule ir maudynėmis

Vaikai jau pirmi lekia apžiūrėti kaip ir kas







Praėję vos pro kelias uolas randame mažą jaukią vietelę.
Apsižvalgę, įsikuriame tarp dviejų uolų, kartu su dar dviejomis šeimomis. Gera žmonių nedaug





Džiaugiamės saulute, smėliu ir vandenuku Nors kaip čia pasakius... Nuėjus su vyru maudytis, mane pagavo tokia banga Sutaršė ji mane kaip švelnią vilną Spėjau pamatyti tik žalsvus vandens purslus ir vos atgaudama kvapą nešiau kailį į krantą Apsičiupinu - plaukų segtukas išplaukęs, o kairės rankos beveik negaliu pajudint. Porą dienų tą malonumą dar gerai jutau, bet viskas praėjo...






Jau po pietų matome, kad bangos atrieda vis arčiau ir arčiau mūsų. Matome, kad prasideda potvynis, bet negalvojame kad viskas taip greitai vyksta. Žiūrime, kad jei norime grįžti tuo uolėtu keliu pro kurį atėjome, turime kuo skubiau nešdintis, nes jis jau gerokai apsemtas, o bangų mūša į uolas taip pat gerokai sustiprėjusi. Vyras pirmiausiai pervedė dičkį, nes su abiem vaikais kartu jau eiti neberizikavom. Antru reisu, vyras su mažium ant rankų, o aš su daiktais šiaip ne taip persiritom ir mes per uolas. Vandens jau buvo ligi juosmens, o dar tos bangos. Būtų gal ir nieko, jei būtų apačioj smėliukas, o čia uolos Vyras su mažium prieš vieną bangą vos atsilaikė. Dar ir dabar kojos dreba prisiminus

Išsikraustę iš Papagayo paplūdimio, po dešine matome dar vieną Šis šiek tiek kitu kampu ir bangų jame visiškai nėra





Jau pavakarys. Judame link El Golfo Pakeliui sbtelime pažiūtėti bangų mūšos į uolas:






Vaizdai pro mašinos langą:





Jau matome aikštelę



Einame apsižvalgyti



Štai tas garsus žalias ežeriukas kurio pašonėje žmonės klupinėja, ieškodami pusbrangių žalių akmenukų (olivito)



Paklupinėjame ir mes Pusvalandukas ir smulkūs akmenukai jau mūsų saujose

O olivitai gyvena uolose. Juos vandenyno bangos atskitia ir išplauna į krantą




Papildyta:
Judame į kitą aikštelę(viršukalnėje), iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas iš viršaus








Uolos vėl įvairiausių spalvų



Padžiuginę akis gražiais vaizdais, pro La Geria regioną judame link viešbučio. Vynas čia turėtų būti aukso vertės. Kiek čia rankų darbo





Užsukame į pirmą pasitaikiusią vyninę (Bodega)



Simpatiška mergina mums papasakoja apie vyno darymą, leidžia patekti į vyno rūsį.



Paskanaujame kalių rūšių vyno ir išsirenkame porą butelių sau O jau kvapas balto saldaus Rubicom Moscatel vyno Jau vien kvapas kojas pakirto, nekalbu apie skonį
Vos už poros kilometrų dar viena Bodega. Užsukam



Čia moteriškė taip pat pavaišina vynu, papasakoja, kad ši vyninė priklauso jų šeimai. Per metus jie parduoda apie 90 000 butelių o visą derlių nuima rankomis vos 10 žmonių.



Paimam vieną butelį lauktuvėms ir judame toliau.
Pavažiavę gal 10 kilometrų, matome tokią visiškai neišvaizdžią Bodegą. Užsukame. Ispanų šeima mus mielai priima. Įpila vyno be chemikalų. Visiškai natūralaus kaip jie sako Angliškai susišnekėti sekasi sunkiai. Paklausti kaip jie čia tą vyną spaudžia, vyriukas mielai pademonstuoja. Vynuogės pilamos į tam skirtą talpą ir minamos su kojomis. Viską jie daro patys. Paragavę dviejų rūšių vyno, aš saldesnio, vyras ne tiek leidžaimės namučių link.

Tęsiu toliau...
Vasario 23 diena.
Kadangi dangus buvo paniukęs, vėsoka ir vėjuota, po pusryčių nusprendžiame važiuoti į Timanfaya nacionalinį parką, po pietų vėl traukti į Papagayo papludimius, nes tik ten nesijaučia vėjo.
Visiems važiuolantiems į lankytinus objektus, patariu važiuoti tuojau pat po pusryčių, nes vėliau eilės padidėja kelis kartus.
Judame link ugnikalnių:





Įvažiavimas į nacionalinį parką suaugusiam 8 eur, vaikui 4 eur. Tradiciškai mūsų šeimai, susimokėję 20 eurų, mes jau pakro teritorijoje.



Vaizdai kerintys ir tokie protu nesuvokiami... Kokia čia pekla vyrė 1973 metais kai čia viskas kunkuliavo Oras buvo toks kaip aptrauktas migla, tai ir nuotraukos tokios neryškios, kaip per rūką








Papildyta:
Kaip viska kunkuliavo, taip viskas ir sustingo.



Labai įspudingai atrodė ši uolą su dviem skylėm







Pasistatę mašiniuką aikštelėję, einame žiūrėti kas ir kaip...
Prisijungiame prie angliškai klausančios grupės. Žiūrime, kai į kelių metrų skersmens duobę imestas šienas tuojau pat nuo karščio užsidega.



Gidas duoda palaikyti įkaitusius akmenukus, pasemtus nuo žemės paviršiaus. Išlaikyti neįmanoma

Toliau einame prie "fontanų". Vanduo pavirsta garais, kurie su didžiule jėga išspjaunami į orą.

Čia, prie "Velnio restorano" kepama višta. Viršuje apie 250 laipsnių, o apačioje apie 800 - 900 laipsnių. Pasilenkus pasižiūrėti neįmanoma, karščio banga priverčia atsitraukti.





Papildyta:
O dabar, sėdame į autobusą ir grožimės vaizdais:







Sustingusi tekanti lava.










Papildyta:
Vaizdai ir spalvų žaismas keri

Apie dvi, pajudame iš Timanfaya nacionalinio parko link Papagayo papludiniu. Danguje debesėlių nebeliko, galima ir pasipliažinti
Važiuojame, pro druskų laukus



Dvi dienas iš eilės, ant to pačio akmens mūsų sutiktas papludimio gyventojas.



Šiandien apsistojame, kairiausiai esančiame pliažiuke. Žmonių nedaug, bandos nedidelės.



O čia, vandenyno gyventojos, kurias tą ir sekančią dieną išmesdavo Atlanto bangos ant kranto.




Papildyta:
Per tą laiką, kol mes džiaugėmės saulyte, jų matėm ir "surinkom" šešias. Vaikus prigrąsėm, kad tik neliestų. Mažą ką, gal kokios nelabai draugiškos... O kai kuirių čiuptuvai siekė iki pusės metro
Pravedę gamtos pamokėlę vaikams valare grįžtame į viešbutį.

Vasario 24 diena.

Visą dieną džiaugiamės saulute ir vandenuku. Mes vėl Papagayo pliaže, nes vėjukas niekur kitur neleidžia pagulėti. Vakare susikrauname daiktus, kad ryt po ankstyvų pusryčių galėtumėm iš kart judėti į Playa Blanką, iš kur išplauksime atgal į Corralejo. Apima liūdesys. Suprantame, kad atostogos jau visai į pabaigą...

Vasario 24 diena.

Rytas. Saulė dar tik kylą, o mes jau paliekame savo rojaus kampelį





Paya Blanca



O štai ir atplaukia mūsų keltas:



Dar keletas vaizdų iš jo:




Papildyta:
Atia Lanzarote Mes dar butinai tave aplankysim





Mes jau Corralejo kopose Pasidžiaugiame jomis trejetą valandėlių









Važiuojame į oro uostą.
Čiau čiau Kanarai čiau....
Kitamet butinai vėl jus aplankys