Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo
Ech, mes tik vakar iš Fuertės grįžom, vis dar švilpia vėjai ausyse, per savaitę buvimo pakankamai jis smegenis prapūtė
Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo
Norisi atgal.....
Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo
QUOTE(maja-as @ 2011 03 03, 00:10)
Kaip fainai, dabar jau tikslei zinau kad su kupranugarių tikrai pajudinesiu
o jus 2500 lt, ant 4-zmoniu usteko ?
as uz 7d.su vesbuciu (viska iskaicijota)+liektuvo 2400lt uzmokejau, tai iseina kad brangei
ar ne ?
o jus 2500 lt, ant 4-zmoniu usteko ?
as uz 7d.su vesbuciu (viska iskaicijota)+liektuvo 2400lt uzmokejau, tai iseina kad brangei
Mums visiems skrydis ir viešbučiai kainavo 5000 Lt.
QUOTE(Aida 22 @ 2011 03 03, 01:42)
Ech, mes tik vakar iš Fuertės grįžom, vis dar švilpia vėjai ausyse, per savaitę buvimo pakankamai jis smegenis prapūtė
Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo
Norisi atgal.....
Beje gyvenome Calete de Fuste miestelyje, bet kitą kartą važiuočiau tik į pietinę salos dalį. Ji mane labiausiai sužavėjo
Man iš miestukų tai Corralejo, o papludimiai Sotavento ir Corralejo
Tęsiu toliau
Kadangi atvykome jau pavakary, niekur toli vykti nebesinorėjo.Nusprendėme apsidairyti netoliesie
Išvažiavus iš miestuko pasukame praktiškai į pirmą pasitaikiusį keliuką.



Keliukas vedė į Los Zocos miestelį. Kylam žvirkeliu į kalną. Kaliukas toks jau labai šiaip sau
Temsta...

Aplink lavos kalnai, kaktysynai ir pilies griuvėsiai.
Kaip vaikai juokavo Slibino Tugoriaus rūmai


Nuo kalno matosi miestukas, bet nutariam iki jo nebesileisti, nes jau geroka prietema. O tokioj vietoj užstrigti nesinorėtų
juk Slibinas Tugorius šalia

Grįžtam į viešbutį, einam vakarieniauti ir miegoti.
Papildyta:
Vasario 21 diena.
Kadangi rytas vėjuotas, nusprendžiame šiandien aplankyti Jameos del Agua, Cueva de los Verdes ir Mirador del Rio.
Pirmiausiai užvažiuojam į Jameos del Agua pažiūrėti krabukų albinosų
Įėjimas suaugusiam kainuoja 8 eur. Vaikams 4 eur. Mūsų mažių įleidžia nemokamai. Paliekam 20 eur ir keliaujam
Dirba kiek pamenu nuo 9.30 - 18 val.




Čia yra įrengta tokia kaip matavimų stotis, daug vaizdinės medžiagos kaip veržėsi užgikalnis, kaip viskas formavosi. Mums labai patiko gegorafijos pamokėlę, praleista čia
Vos už poros kilometrų randame ir Vueva de los Verdes urvus. Šis urvas priklauso De los Verdžių šeimai. Susimokam vėl 20 eur ir einam į vidų. Gidė pasakoja, kad gyvybės šiame urve nėra jokios. Urvas tęsiasi apie 6-7 km iki vandenyno, nors mus vedė tik apie 1 km. Labai įspudingai atdodo lavos išdegintos galerijos...



Papildyta:






Kadangi atvykome jau pavakary, niekur toli vykti nebesinorėjo.Nusprendėme apsidairyti netoliesie



Keliukas vedė į Los Zocos miestelį. Kylam žvirkeliu į kalną. Kaliukas toks jau labai šiaip sau

Aplink lavos kalnai, kaktysynai ir pilies griuvėsiai.


Nuo kalno matosi miestukas, bet nutariam iki jo nebesileisti, nes jau geroka prietema. O tokioj vietoj užstrigti nesinorėtų

Grįžtam į viešbutį, einam vakarieniauti ir miegoti.
Papildyta:
Vasario 21 diena.
Kadangi rytas vėjuotas, nusprendžiame šiandien aplankyti Jameos del Agua, Cueva de los Verdes ir Mirador del Rio.
Pirmiausiai užvažiuojam į Jameos del Agua pažiūrėti krabukų albinosų




Čia yra įrengta tokia kaip matavimų stotis, daug vaizdinės medžiagos kaip veržėsi užgikalnis, kaip viskas formavosi. Mums labai patiko gegorafijos pamokėlę, praleista čia
Vos už poros kilometrų randame ir Vueva de los Verdes urvus. Šis urvas priklauso De los Verdžių šeimai. Susimokam vėl 20 eur ir einam į vidų. Gidė pasakoja, kad gyvybės šiame urve nėra jokios. Urvas tęsiasi apie 6-7 km iki vandenyno, nors mus vedė tik apie 1 km. Labai įspudingai atdodo lavos išdegintos galerijos...



Papildyta:






QUOTE(vilmaaa @ 2011 03 03, 11:01)
Vos už poros kilometrų randame ir Vueva de los Verdes urvus. Šis urvas priklauso De los Verdžių šeimai. Susimokam vėl 20 eur ir einam į vidų. Gidė pasakoja, kad gyvybės šiame urve nėra jokios. Urvas tęsiasi apie 6-7 km iki vandenyno, nors mus vedė tik apie 1 km. Labai įspudingai atdodo lavos išdegintos galerijos...

idomiai atrodo...
urvo sienos raudonos nuo apsvietimo? 20 euru sumokejote uz seima?
QUOTE(simsimas2002 @ 2011 03 03, 14:37)
idomiai atrodo...
urvo sienos raudonos nuo apsvietimo? 20 euru sumokejote uz seima?
urvo sienos raudonos nuo apsvietimo? 20 euru sumokejote uz seima?
Sienos gal labiau į rudumą buvo, bet čia gal taip nuo apšvietimo labiau paraudonavo
Išlindę iš urvo pajudėjome link Mirador del Rio, esančio salos šiaurėje.
Privažiuojam labai gražų, mažą balto smėlio papludimiuką netoli Orzolos miestuko.
Vanduo labai skaidrus ir pakrantė super pritaikyta vaikams.


Kadangi tą dieną buvo labai vėjuota, nusprendžiam čia neapsistoti.
Pasižadam sau, kad kitą dieną čia butinai atvažiuosime.
Bet taip ir nebepritaikėm laiko čia atvažiuoti. Bus proga sugrįžti
Privažiavę Mirador del Rio, nusprendžiam, kad po 5 eur už žmogų nelabai apsimoka mokėti. Sala kuo puikiausiai matosi nebutinai nuo mokamos apžvalgos aikštelės.
O dar ir mažius tuo metu buvo prisnūdęs
Vaizdas praktiškai nuo kelio:

Privažiuojam labai gražų, mažą balto smėlio papludimiuką netoli Orzolos miestuko.
Vanduo labai skaidrus ir pakrantė super pritaikyta vaikams.


Kadangi tą dieną buvo labai vėjuota, nusprendžiam čia neapsistoti.
Privažiavę Mirador del Rio, nusprendžiam, kad po 5 eur už žmogų nelabai apsimoka mokėti. Sala kuo puikiausiai matosi nebutinai nuo mokamos apžvalgos aikštelės.
Vaizdas praktiškai nuo kelio:

Pasukam Yaizos link, norėdami pamatyti 1000 palmių miestą
Vaizdas kaip iš Asterikso ir Obelikso, kai Kleopatrai buvo statomas miestas

Užkylam į kalną, pasigrožėti vaizdu iš aukščiau
Vaizdas keri


Grįžtant stabtelime juodo smėlio pležiuke išsimausyt. Bet... Vandenynas siautėja ir mums nepavyksta. Nieko tokio


Užkylam į kalną, pasigrožėti vaizdu iš aukščiau


Grįžtant stabtelime juodo smėlio pležiuke išsimausyt. Bet... Vandenynas siautėja ir mums nepavyksta. Nieko tokio

Vasario 22 diena.
Šios dienos tikslas - pagulinėti El Papagayo papludimyje, o pavakary nulėkti iki El Golfo
Taigi, kaip ir visuomet apie 10 val ryto pajudame iš viešbučio.
Vaizdai važiuojant keliu žavi


Ši molio raudonumo spalvos uola atrodo ypač idomiai


Kokios 40 min kelio ir mes jau prie El Papagayo. Įvažiavimas mokamas, nes čia Papagayo nacionalinis parkas. Automobiliui 3 eur. Susimokam ir važiuojam toliau.
Nuorodos į papludimius gal kokios 5. Renkomės El Papagayo
Visi šie papludimiukai nėra dideli, bet jie apsupti uolų, todėl ir vėjuočiausią dieną, jei vėkas pučia nuo žemyno, čia galima kuo puikiausiai mėgautis saule ir maudynėmis
Šios dienos tikslas - pagulinėti El Papagayo papludimyje, o pavakary nulėkti iki El Golfo
Taigi, kaip ir visuomet apie 10 val ryto pajudame iš viešbučio.
Vaizdai važiuojant keliu žavi


Ši molio raudonumo spalvos uola atrodo ypač idomiai


Kokios 40 min kelio ir mes jau prie El Papagayo. Įvažiavimas mokamas, nes čia Papagayo nacionalinis parkas. Automobiliui 3 eur. Susimokam ir važiuojam toliau.
Nuorodos į papludimius gal kokios 5. Renkomės El Papagayo
Visi šie papludimiukai nėra dideli, bet jie apsupti uolų, todėl ir vėjuočiausią dieną, jei vėkas pučia nuo žemyno, čia galima kuo puikiausiai mėgautis saule ir maudynėmis
Vaikai jau pirmi lekia apžiūrėti kaip ir kas



Praėję vos pro kelias uolas randame mažą jaukią vietelę.
Apsižvalgę, įsikuriame tarp dviejų uolų, kartu su dar dviejomis šeimomis. Gera
žmonių nedaug


Džiaugiamės saulute, smėliu ir vandenuku
Nors kaip čia pasakius...
Nuėjus su vyru maudytis, mane pagavo tokia banga
Sutaršė ji mane kaip švelnią vilną
Spėjau pamatyti tik žalsvus vandens purslus ir vos atgaudama kvapą nešiau kailį į krantą
Apsičiupinu - plaukų segtukas išplaukęs, o kairės rankos beveik negaliu pajudint. Porą dienų tą malonumą dar gerai jutau, bet viskas praėjo...


Jau po pietų matome, kad bangos atrieda vis arčiau ir arčiau mūsų. Matome, kad prasideda potvynis, bet negalvojame kad viskas taip greitai vyksta. Žiūrime, kad jei norime grįžti tuo uolėtu keliu pro kurį atėjome, turime kuo skubiau nešdintis, nes jis jau gerokai apsemtas, o bangų mūša į uolas taip pat gerokai sustiprėjusi.
Vyras pirmiausiai pervedė dičkį, nes su abiem vaikais kartu jau eiti neberizikavom. Antru reisu, vyras su mažium ant rankų, o aš su daiktais šiaip ne taip persiritom ir mes per uolas. Vandens jau buvo ligi juosmens, o dar tos bangos. Būtų gal ir nieko, jei būtų apačioj smėliukas, o čia uolos
Vyras su mažium prieš vieną bangą vos atsilaikė. Dar ir dabar kojos dreba prisiminus



Praėję vos pro kelias uolas randame mažą jaukią vietelę.
Apsižvalgę, įsikuriame tarp dviejų uolų, kartu su dar dviejomis šeimomis. Gera


Džiaugiamės saulute, smėliu ir vandenuku


Jau po pietų matome, kad bangos atrieda vis arčiau ir arčiau mūsų. Matome, kad prasideda potvynis, bet negalvojame kad viskas taip greitai vyksta. Žiūrime, kad jei norime grįžti tuo uolėtu keliu pro kurį atėjome, turime kuo skubiau nešdintis, nes jis jau gerokai apsemtas, o bangų mūša į uolas taip pat gerokai sustiprėjusi.
Išsikraustę iš Papagayo paplūdimio, po dešine matome dar vieną
Šis šiek tiek kitu kampu ir bangų jame visiškai nėra


Jau pavakarys. Judame link El Golfo
Pakeliui sbtelime pažiūtėti bangų mūšos į uolas:


Vaizdai pro mašinos langą:


Jau matome aikštelę

Einame apsižvalgyti

Štai tas garsus žalias ežeriukas
kurio pašonėje žmonės klupinėja, ieškodami pusbrangių žalių akmenukų (olivito)

Paklupinėjame ir mes
Pusvalandukas ir smulkūs akmenukai jau mūsų saujose
O olivitai gyvena uolose. Juos vandenyno bangos atskitia ir išplauna į krantą

Papildyta:
Judame į kitą aikštelę(viršukalnėje), iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas iš viršaus



Uolos vėl įvairiausių spalvų

Padžiuginę akis gražiais vaizdais, pro La Geria regioną judame link viešbučio. Vynas čia turėtų būti aukso vertės. Kiek čia rankų darbo


Užsukame į pirmą pasitaikiusią vyninę (Bodega)

Simpatiška mergina mums papasakoja apie vyno darymą, leidžia patekti į vyno rūsį.

Paskanaujame kalių rūšių vyno ir išsirenkame porą butelių sau
O jau kvapas balto saldaus Rubicom Moscatel vyno
Jau vien kvapas kojas pakirto, nekalbu apie skonį
Vos už poros kilometrų dar viena Bodega. Užsukam

Čia moteriškė taip pat pavaišina vynu, papasakoja, kad ši vyninė priklauso jų šeimai. Per metus jie parduoda apie 90 000 butelių o visą derlių nuima rankomis vos 10 žmonių.

Paimam vieną butelį lauktuvėms ir judame toliau.
Pavažiavę gal 10 kilometrų, matome tokią visiškai neišvaizdžią Bodegą. Užsukame. Ispanų šeima mus mielai priima. Įpila vyno be chemikalų. Visiškai natūralaus kaip jie sako
Angliškai susišnekėti sekasi sunkiai. Paklausti kaip jie čia tą vyną spaudžia, vyriukas mielai pademonstuoja. Vynuogės pilamos į tam skirtą talpą ir minamos su kojomis. Viską jie daro patys.
Paragavę dviejų rūšių vyno, aš saldesnio, vyras ne tiek leidžaimės namučių link.


Jau pavakarys. Judame link El Golfo


Vaizdai pro mašinos langą:


Jau matome aikštelę

Einame apsižvalgyti

Štai tas garsus žalias ežeriukas

Paklupinėjame ir mes
O olivitai gyvena uolose. Juos vandenyno bangos atskitia ir išplauna į krantą

Papildyta:
Judame į kitą aikštelę(viršukalnėje), iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas iš viršaus



Uolos vėl įvairiausių spalvų

Padžiuginę akis gražiais vaizdais, pro La Geria regioną judame link viešbučio. Vynas čia turėtų būti aukso vertės. Kiek čia rankų darbo


Užsukame į pirmą pasitaikiusią vyninę (Bodega)

Simpatiška mergina mums papasakoja apie vyno darymą, leidžia patekti į vyno rūsį.

Paskanaujame kalių rūšių vyno ir išsirenkame porą butelių sau
Vos už poros kilometrų dar viena Bodega. Užsukam

Čia moteriškė taip pat pavaišina vynu, papasakoja, kad ši vyninė priklauso jų šeimai. Per metus jie parduoda apie 90 000 butelių o visą derlių nuima rankomis vos 10 žmonių.

Paimam vieną butelį lauktuvėms ir judame toliau.
Pavažiavę gal 10 kilometrų, matome tokią visiškai neišvaizdžią Bodegą. Užsukame. Ispanų šeima mus mielai priima. Įpila vyno be chemikalų. Visiškai natūralaus kaip jie sako
Tęsiu toliau...
Vasario 23 diena.
Kadangi dangus buvo paniukęs, vėsoka ir vėjuota, po pusryčių nusprendžiame važiuoti į Timanfaya nacionalinį parką, po pietų vėl traukti į Papagayo papludimius, nes tik ten nesijaučia vėjo.
Visiems važiuolantiems į lankytinus objektus, patariu važiuoti tuojau pat po pusryčių, nes vėliau eilės padidėja kelis kartus.
Judame link ugnikalnių:


Įvažiavimas į nacionalinį parką suaugusiam 8 eur, vaikui 4 eur. Tradiciškai mūsų šeimai, susimokėję 20 eurų, mes jau pakro teritorijoje.

Vaizdai kerintys ir tokie protu nesuvokiami... Kokia čia pekla vyrė 1973 metais kai čia viskas kunkuliavo
Oras buvo toks kaip aptrauktas migla, tai ir nuotraukos tokios neryškios, kaip per rūką



Papildyta:
Kaip viska kunkuliavo, taip viskas ir sustingo.

Labai įspudingai atrodė ši uolą su dviem skylėm



Pasistatę mašiniuką aikštelėję, einame žiūrėti kas ir kaip...
Prisijungiame prie angliškai klausančios grupės. Žiūrime, kai į kelių metrų skersmens duobę imestas šienas tuojau pat nuo karščio užsidega.

Gidas duoda palaikyti įkaitusius akmenukus, pasemtus nuo žemės paviršiaus. Išlaikyti neįmanoma
Toliau einame prie "fontanų". Vanduo pavirsta garais, kurie su didžiule jėga išspjaunami į orą.
Čia, prie "Velnio restorano" kepama višta. Viršuje apie 250 laipsnių, o apačioje apie 800 - 900 laipsnių. Pasilenkus pasižiūrėti neįmanoma, karščio banga priverčia atsitraukti.

Papildyta:
O dabar, sėdame į autobusą ir grožimės vaizdais:



Sustingusi tekanti lava.




Papildyta:
Vaizdai ir spalvų žaismas keri







Vasario 23 diena.
Kadangi dangus buvo paniukęs, vėsoka ir vėjuota, po pusryčių nusprendžiame važiuoti į Timanfaya nacionalinį parką, po pietų vėl traukti į Papagayo papludimius, nes tik ten nesijaučia vėjo.
Visiems važiuolantiems į lankytinus objektus, patariu važiuoti tuojau pat po pusryčių, nes vėliau eilės padidėja kelis kartus.
Judame link ugnikalnių:


Įvažiavimas į nacionalinį parką suaugusiam 8 eur, vaikui 4 eur. Tradiciškai mūsų šeimai, susimokėję 20 eurų, mes jau pakro teritorijoje.

Vaizdai kerintys ir tokie protu nesuvokiami... Kokia čia pekla vyrė 1973 metais kai čia viskas kunkuliavo



Papildyta:
Kaip viska kunkuliavo, taip viskas ir sustingo.

Labai įspudingai atrodė ši uolą su dviem skylėm



Pasistatę mašiniuką aikštelėję, einame žiūrėti kas ir kaip...
Prisijungiame prie angliškai klausančios grupės. Žiūrime, kai į kelių metrų skersmens duobę imestas šienas tuojau pat nuo karščio užsidega.

Gidas duoda palaikyti įkaitusius akmenukus, pasemtus nuo žemės paviršiaus. Išlaikyti neįmanoma
Toliau einame prie "fontanų". Vanduo pavirsta garais, kurie su didžiule jėga išspjaunami į orą.
Čia, prie "Velnio restorano" kepama višta. Viršuje apie 250 laipsnių, o apačioje apie 800 - 900 laipsnių. Pasilenkus pasižiūrėti neįmanoma, karščio banga priverčia atsitraukti.

Papildyta:
O dabar, sėdame į autobusą ir grožimės vaizdais:



Sustingusi tekanti lava.




Papildyta:
Vaizdai ir spalvų žaismas keri







Apie dvi, pajudame iš Timanfaya nacionalinio parko link Papagayo papludiniu. Danguje debesėlių nebeliko, galima ir pasipliažinti
Važiuojame, pro druskų laukus

Dvi dienas iš eilės, ant to pačio akmens mūsų sutiktas papludimio gyventojas.

Šiandien apsistojame, kairiausiai esančiame pliažiuke. Žmonių nedaug, bandos nedidelės.

O čia, vandenyno gyventojos, kurias tą ir sekančią dieną išmesdavo Atlanto bangos ant kranto.

Papildyta:
Per tą laiką, kol mes džiaugėmės saulyte, jų matėm ir "surinkom" šešias. Vaikus prigrąsėm, kad tik neliestų. Mažą ką, gal kokios nelabai draugiškos... O kai kuirių čiuptuvai siekė iki pusės metro
Pravedę gamtos pamokėlę vaikams valare grįžtame į viešbutį.
Vasario 24 diena.
Visą dieną džiaugiamės saulute ir vandenuku. Mes vėl Papagayo pliaže, nes vėjukas niekur kitur neleidžia pagulėti. Vakare susikrauname daiktus, kad ryt po ankstyvų pusryčių galėtumėm iš kart judėti į Playa Blanką, iš kur išplauksime atgal į Corralejo.
Apima liūdesys. Suprantame, kad atostogos jau visai į pabaigą...
Vasario 24 diena.
Rytas. Saulė dar tik kylą, o mes jau paliekame savo rojaus kampelį


Paya Blanca

O štai ir atplaukia mūsų keltas:

Dar keletas vaizdų iš jo:

Papildyta:
Atia Lanzarote
Mes dar butinai tave aplankysim


Mes jau Corralejo kopose
Pasidžiaugiame jomis trejetą valandėlių




Važiuojame į oro uostą.
Čiau čiau Kanarai čiau....
Kitamet butinai vėl jus aplankys
Važiuojame, pro druskų laukus

Dvi dienas iš eilės, ant to pačio akmens mūsų sutiktas papludimio gyventojas.

Šiandien apsistojame, kairiausiai esančiame pliažiuke. Žmonių nedaug, bandos nedidelės.

O čia, vandenyno gyventojos, kurias tą ir sekančią dieną išmesdavo Atlanto bangos ant kranto.

Papildyta:
Per tą laiką, kol mes džiaugėmės saulyte, jų matėm ir "surinkom" šešias. Vaikus prigrąsėm, kad tik neliestų. Mažą ką, gal kokios nelabai draugiškos... O kai kuirių čiuptuvai siekė iki pusės metro
Pravedę gamtos pamokėlę vaikams valare grįžtame į viešbutį.
Vasario 24 diena.
Visą dieną džiaugiamės saulute ir vandenuku. Mes vėl Papagayo pliaže, nes vėjukas niekur kitur neleidžia pagulėti. Vakare susikrauname daiktus, kad ryt po ankstyvų pusryčių galėtumėm iš kart judėti į Playa Blanką, iš kur išplauksime atgal į Corralejo.
Vasario 24 diena.
Rytas. Saulė dar tik kylą, o mes jau paliekame savo rojaus kampelį


Paya Blanca

O štai ir atplaukia mūsų keltas:

Dar keletas vaizdų iš jo:

Papildyta:
Atia Lanzarote


Mes jau Corralejo kopose




Važiuojame į oro uostą.
Čiau čiau Kanarai čiau....
Kitamet butinai vėl jus aplankys







