Vargu ar sugebeciau. Man baisu vien pagalvoti, kad manyje auganciai gyvybei gali kas nutikti - persileidimas ar neduokdie kas, labiau uz viska pasaulyje bijau jos netekti, o atiduoti savu noru?

Aisku galima diskutuoti kiek nori, bet kol gyvenime su tuo nesusiduri, tai ir liks teorines kalbos. As vis tik manau, kad nesugebeciau to vaikelio atsisakyt, ir apskritai nesu tiek tvirta psichologiskai, kad leisciausi apvaisinama dirbtiniu budu, o po devyniu menesiu ziureciau i krykstaujanti vaikeli, kuris sirdyje butu mano

, bet kuris nebutu mano.. Ne, nesu tiek tvirta, kad sugebeciau.