Taigi dvyniai paaugo, jau ir i darba metas grizti...niekas zinoma ten manes nelaukia...kagi, radau kita, isivaziavau, visai jau ir patikt pradejo. Pradejau planuoti karjera. O susirinkom su kolegem penkios tokios pavalgancios
Tai vis jei kuri daugiau suvalgydavo juokaudavom kad gal nescia. Taip bejuokaujant sugalvojau kad reik man ta testa pasidaryt. Mmm jau senai buvo, nors kaip ir normalu, nes maitinau dar dvynius, nereguliarios tos mmm, nieko nuostabaus, visa gyvenima taip buvo. Bet kirbejo abejone, tiesa labai menka, nes man atrode jog po gimdymo, per tas dvejas mmm kuriu vistik sulaukiau, labai aiskiai jauciau kada vyksta ovuliacija. Na ir po paskutinio tokio jausmo jau praejo gerokai laiko...NUsipirkau ta testa ir laukiiu rezultato. Ta menesi su vyru tik viena vieninteli karta isdykavom (stresas, naujas darbas, vaikai miegot neduoda ir tt) o be to gi as nevaisinga dvyniu susilaukem su gydytoju pagalba. Tai sedziu sau rami ir ziuriu i ta bruksneli...ir net nereik sakyt - zinoma pamaciau juos du !!! Tokius riebius riebius, jokiu abejoniu Kruva jausmu uzpludo...kaip ir norejau trecio vaikelio, bet ne dabar ne taip greit, vyras be darbo, as ka tik pradejau, kaip viskas bus...santykiai su vyru paslije, vis apie skyrybas kalbam...ka daryt....nebuvo svarsymu ka daryt, tik abejones kaip viskas bus...ar sugebesiu, ar uzteks mano meiles, pinigu, kantrybes visiems.....Laikas ejo...ilgai niekam nesakiau....nulekiau dar pas gydytoja pastvirtinti nestuma...taip tikrai, viskas ok, nestumas apie 6 savaites, sirdele plaka, viskas grazu....O jau pykino, o jau bloga buvo....taip iki kokios 17 savaites gal....jauciau kad nesioju mergyte...netrukus echoskopas tai patvirtino. GYd sake 100 procentu vyrui pasisakiau gal tik po gero menesio kai pati suzinojau....baisu buvo...zinoma pirmas jo klausimas buvo - nuo ko??? Teko priminti ta viena vieninteli karta Aciu D prisimine 
Na o toliau viskas kaip pagal vadoveli. NEstumas idealus, tyrimai idealus, vaikelis auga puikiai, mamyte irgi
Vienintelis nesklandumas - gimdymo data...ji netiksli...vienakart sako kovo 18, kitakart kovo 8 ir suprask kad geras. O as gi po cezario, daktarelis aiskina kad neleis pernesiot ne dienos. O kad jis pats nezino kada ta diena. O man vis stipreja noras gimdyti paciai, be jokiu intervenciju, naturaliste patapau staiga....kagi, susirandu daktare, kuri garseja naturalizmu. Vazinesiu pas ja. Kovo 8 ateina ir praeina. To ir tikejausi. Vazineju pas daktare is VIlniaus i Kauna kas savaite. Viskas ok, galima nesioti toliau. Suzinau kad mano geroji gydytoja, mano naturaliste ima ir isvyksta atostogauti dviem savaitem...iki balandzio 5 tiek laukti mes negalim....siulo kolege, nenoriu, noriu gimdyti naturaliai Na su kolege vistik supazindina, sutarem kad pirmadieni (kovo 28) atvaziuosiu apziurai. Namie valau grindis, net su vyru pasiskatinam - nieko...neskuba musu lelyte....ir staiga sekmadienio nakti kazka pajutau !!! prasidejo saremiai, tvarkingai kas 9 min. Paryciais dingo. Sekmadienio popiete vel prasidejo, sikart jau kas 6 minuteles. Na ka, susidejau daiktelius, pasikvieciau mama priziuret vyresneliu ir isvaziavom su vyru, nes kelione, nutarem nelaukt daznesniu saremiu. Vaziuojant jau buvo saremiai kas 4 minutes. 8 val vakaro jau buvom gimdymo namuose. Saremiai grazus tvarkingi, vaikiukas jauciasi gerai, kaklelis atsidares 3 cm, atvaziavo mano gydytoja su kuria tariausi ir pas kuria tiap ir nespejau pirmadienio apziurai, viskas grazu, laukiam. Pradejo kilt man kraujospudis, ziauriai, na ziauriai isiskaudejo galva. Gyd pasiule nuskausminti, kad nors biskiuka pailseciau nuo tos galvos. Saremiai manes nevargino, net patiko. Na ka, galvoju, tebunie. Suleido. Galva prasviesejo, numigau. Nakti gretimai pradejo gimdyti kita moteris. O jau klyke nesavu balsu, bet jai tas matosi patiko, na buna taip. Jau stumdama klyke zveriskai, man girdejosi per visus ausu kamstukus ir dar rankom uzkimstas ausis. Kai viskas baigesi mano graziuju saremiu nebuvo like ne kvapo. Nezinau kas -ar tie vaistai nuo galvos ar tas klykimas paveike, bet visa veikla sustojo. Numigau. Ryte issiprasiau gydytojos pasivaikscioti, gal atsinaujins veikla. Ne velnio....Na sutarem kad jau tikrai reik kazka daryt, vaikas GAL pernesiotas (rasiau anksciau kad mano data labai neaiski), be to vandenu ner - darom. Ok, idejo man prostaglandinu maziuka ketvirtuka tabletes. Tai net ne skatinamieji, o vaistukai suminkstinantys kakleli. Na ir ka, po pusvalandzio prasidejo....pirmi trys saremiai dar buvo visai nieko, kas 15 min, veliau stiprejo. Man pradejo temti samone. Po kiekvieno saremio jausdavausi taip lyg tuoj alpsiu. Lyg per milga girdejau gyd zodzius kad reik pakeist padeti nes stoja vaikiuko sirdele. Mano kraujospudis kilo iki 180/120 Tada istariau zodi CEZARIS. Tvirtai ir aiskiai, pati, be jokiu samprotavimu ir svarstymu. Gydytoja dar bande siulyt epidura, mazdaug prasvieses akyse ir pagimdysi. NE - CEZARIS. Tai nebuvo sprendimas, sprendimas tai kai delioji visus uz ir pries, renkiesi, tai buvo tiesiog zinojimas. Ant tu zodziu vel pradejo kristi vaikiuko tonai. Ok, kvieciam anesteziologa, darom spinaline. Na o toliau viskas kaip ir aisku - nejautra, akyse prasviesejo, operuojam. Man skauda !!! na ir vel gaunu narkoze, tiesa sikart kazkokia lengvesne nei pirma kart (nes pirma kart irgi nesuveike pakankamai spinaline) Per migla girdziu vaikelio verksma, matau lyg parodo kazka, gyd dar pasako - mama miega. Paskui jau prasibundu. Pasakoja man viska kaip buvo, viska atsakineju bet veliau nieko neprisimenu. O buvo taip - vaikeli istrauke suglebusi, (gavo 3 balus pagal Apgar) vandenys, kiek ju ten dar buvo, buvo zali ir tirsti del uzsitesusio gimdymo, vaikiukas ju pririjo, laimei nepateko i plaucius. Virkstele buvo apsivijusi du kart aplink kakla, aplink rankyte, aplink pilvuka - zodziu prisipainiojes kaip reikiant. Vaikelis kilogramu didesnis nei prognozuota. Isvada - jei ir buciau pagimdziusi pati, vaikelis greiciausiai butu buves negyvas...Kaip jauciausi? BLogai....nes norejau gimdyti pati...ir turejau tam tikrai visas salygas, ta prasme gydytoja neskubino, tik jau paskui svelniai spaude kad vistik nebegalima laukti. Paskui nakti girdedama lengvai gimdant kitas gimdyves, verkiau kad esu tokia nekantri skausmui, kad tas mano sush....skausmo slenkstis toks zemas, kad nesugebejau ir tt ir pan. Na hormonai zodziu Kol pabudes vyras nenudave velniu - sako ar tu supranti kad tik tavo motiniskos nuojautos deka mes turime sita vaika gyva. Ir kad ta nuojauta suveike lemiamu momentu, tiksliai ir grieztai.
Va todel ir noriu visoms pasakyti - diskusijos kas geriau kas blogiau zinoma reikalingos, bet geriausia vaziuoti gimdyti be jokiu nuostatu. Tiesiog pasiduoti savo nuojautai. Cia kaip ir namuose - jokiu budu negalima gimdyti namuose vien del kazkokiu isitikinimu. Namuose galima gimdyti tik labai gerai isiklausius i savo nuojauta - ar as esu tam pasiruosusi, ar jauciu kad gimdymas bus sklandus. Jei kirba abejones - reikia ju klausyti. Tas pats ir su Cezariu. Jei tikrai ziauriai na ziauriai bijai gimdyti pati - gal vistik verta i ta baime isiklausyti? Gal ji ne be reikalo...As pvz dabar zinau, kad saremiu skausmai kelia man kraujospudi ir kad as alpstu nuo skausmo....mano dukrele panasu taip pat....Todel kiekviena mama ir tik ji viena geriausiai zino kas jai tinka ir kas ne.....Savo pavydziu dar karta paraginsiu nekritikuoti viena kitos, nes mes visos esam skirtingos, kiekvienas net tos pacios moters nestumas yra skirtingas.
Tai va tokia ilga gavosi mano istorija, tikiuosi supratot ka norejau pasakyti.
O pabaigai - dukrele jauciasi gerai, tikiuosi neislys tos sunkios pradzios pasekmiu. Ko nepasakyciau apie save....vaikstau leisgyve, hemoglobinas krites iki 71, sirdele kala nuo kiekvieno zingsnio...ir dar ta pogimdyvine depresija....su kuria stengiuosi kovoti, bet panasu kad ji vis giliau mane uzvaldo...vaikiuku nesidziaugiu...kazkokia svetima man dukryte....labai labai tikiuosi kad pagees sveikata, susidelios hormonai i savo vietas ir situacija pasikeis...Visa laime kad vyras namie, kitiap nesugebeciau pasirupinti savo trimis vaikais...
