Pasyvus namas - 8

Skaičiuojant 6 mėnesių vidurkį panašei ir gaunasi. Žinoma tarp Vilniaus ir Klaipėdos klimatų susidaro gan ženklus skirtumas.

Šiek tiek netikslu. Jei kalbame aplamai apie žiemos sezoną - taip, saulėtų valandų labai sumažėja. Bet per didžiuosius šalčius visada būna giedra (prisiminkite šių metų vasarį) ir saulės tikrai daugiau nei šiltesnėm žiemos dienom.
Papildyta:

Na jei Narvid statosi prie jūros tai nuliai leidžia gauti vidutinius nuostolius, bet jei nuostolius skaičiuojam šildymo galiai nustatyti tai reikia imti projektinę žiemos temperatura, Kaunui tai -23, Klaipėdai aišku bus mažiau.

Kalbant apie šešėliavimą, mano nuomone nurodyti langai nėra labai geras sprendimas, todėl, kad šešėliavimui skirta įranga turi būti lango lauko pusėje, o ne pačiame stikle ar tuo labiau viduje, todėl kad jei šešėliuojama viduje esančiomis žaliuzėmis, saulės energija vis tiek patenka į vidų ir sušildo pačias žaliuzes, kurios jau vėliau tą šilumą atiduoda patalpų orui. Į patalpas patekęs šiluminės energijos kiekis PN atveju būtų ženkliai per didelis.
Šešėliavimui skirta įranga sumontuota pačiame lange sugeria saulės energiją, sušildo langą ir vėliau šildo patalpų orą. Kadangi tik viena lango pusė yra viduje, o kita lauke, toks langas patalpas sušildytu per pus mažiau nei patalpų viduje sumontuota šešėliavimo įranga, bet mano nuomone ji vis tiek neatliktų savo numatytosios funkcijos.
Iš esmės pateiktas langas - yra žaliuzės sumontuotos pačiame stikle. Ženkliai pigesnis ir daugiau funkcijų galintis turėti variantas būtų tas žaliuzes iš saulės elementų pernešti į lango išorę. Tokia konstrukcija būtų ženkliai pigesnė, neturėtų aukščiau paminėtų trūkumų ir tikrai efektyviau konvertuotų saulės energiją į elektros energiją, nes nebūtų atspindima dalis saulės energijos.

Dar dėl nuostolių skaičiavimo. Nesupratau, kaip įvertintas rekupo cop 90proc, kažkaip sužaista su t1 ar t2... aš tai daryčiau imdamas realias temperaturas ir rezultatą daugindamas iš 0.9 (nors pritariu DEU ir vis tik reikėtų realiau vertinti 0.8)

Pasyviame name langų kiekis ribojamas, todėl kad jame reikalaujama pastoviai palaikyti vienodą temperatūrą. Langų kiekio didinimas numatytas saulės namo koncepcijoje, kurioje tikimasi kaip galima daugiau sugaudyti saulės energijos. Tokiuose namuose visi langai orientuojami į pietų pusę, stiklų paketai rekomenduojami dviejų stiklų, kad kaip galima daugiau praleistų šilumos į vidų, bet mano nuomone tokia namų koncepcija turi labai rimtą trūkumą. Juose būtų tikrai per karšta saulėtom dienomis ir jei papildomai nešildoma tikrai per šalta, kai saulės nėra.

Pasyviuose namuose, PN reikalavimus atitinkantiems langams nukreiptiems į pietų pusę priimta laikyti, kad per juos patiriami nuostoliai kompensuojami pritekėjimais, bet tas nuostolių kompensavimas vyksta ne pastoviai, bet tik saulėtomis dienomis, kada per langus priteka ženkliai daugiau saulės energijos nei pro juos išspinduliuojama šilumos, apmažinant šildymo poreikį, o saulės nesant per juos patiriama, kaip ir per visas kitas atitvaras skaičiuojant atitvarų šiluminę varžą. Ta prasme pritekėjimai saulėtomis dienomis kompensuoja nuostolius kai saulės nėra.

Kaip jau minėjau, mano nuomone saulės namo koncepcija kai patalpos šildomos saulės per didelį įstiklinimo kiekį pietų pusėje yra neteisinga iš principo dėl didelio temperatūrų svyravimo.
Pristačius langų daugiau nei rekomenduojama PN koncepcijoje, tai yra daugiau nei ~20% grindų ploto, bus labiau priartėta prie saulės koncepcijos namo su saulės namo koncepcijos trūkumu. Per juos šilumos saulėtomis dienomis gali pritekėti daugiau nei reikia, užkiltų namo vidaus temperatūra, esant didesniems temperatūrų skirtumams tarp lauko ir vidaus oro padidėtų šilumos nuostoliai, o saulės nesant per langus, kaip paprastas atitvaras patiriami nuostoliai tikrai nebūtų kompensuojami sutaupyta šiluma saulėtomis dienomis. Iš esmės, mano nuomone apie langų šilumos pritekėjimą lygų šilumos nuostoliams galima kalbėti tik tuomet, kai per į pietų pusę nukreiptus langus priteka šilumos ne daugiau, nei jos reikia patalpoms šildyti.

Bet nepasinaudoti saulės energija yra neteisinga, tik tam reikėtų naudoti ženkliai inertiškesnėmis priemonėmis. Tinkamiausia tam skirta įranga mano nuomone yra saulės kolektorius. Jis su akumuliacine talpa būtų ženkliai labiau inertiškas ir naudojamas PN jis tikrai būtų efektyvesnis nei saulės name, nes saulės namo koncepcijos namas su vienos kameros stiklo paketu absoliučiai neišsaugos šilumos nesant saulės. Tai tikrai netinkama Lietuvos žiemoms koncepcija.

dėl rekupo reklamos poveikis mažai kas mažiau nk95 nurodo.
pamatai pagrindas 30cm kraštuosia mažiau, skaičiavau 25cm gal labai nenukripau.
žemė kiek žinau 8 geo atveju ji vesinama ir skaičiuoja žemesnia, čia ji bus dar net šildoma nuostoliu, cokolis kiek imanoma mažesnis.
aišku kitiems reikėtu ivertinti savo situacija ir atitinkamai pakoreguoti kaikurius skaičiukius.
su pritekėjimais sudetingiau, pietiniai langai kiek gauna tiek išspinduliuoja kiti gal net minus. žmonės ir buitinė technika pliusas, bet kiek prarasim vaikštant per duris dar šeip visokie nesandarumai ar šalčio tilteliai (praktikoj vistiek visko 100 proc. neišvenksi)

Buvau sutikęs visus šiuos metodus ir neapsispręsdavau, kuriuo teisinigiausia būtų naudotis. Manau, kad toks apskaičiavimo būdas yra teisingiausias

kiek radau t1 šildimo sezonu nuo -1 iki 3 gal tik trukmė apie 200d tat primečiau 180d ir 0c, bet galim diskutuoti ir prėjus bendros teisibės keisti.
dėl grunto nesikartosiu tik pridėsiu jei didesni bendri nuostoliai t2 28 gali nepakakti gali net 35 siekt, pas mania gal net tiek nesieks (čia tik tikiuosi), jei radiatoriai gal tik kokie 15 bus bet prie perdangos jau kokie 24c. tat pagal šildimo buda reikėtu ir šiltinima kriptingai naudoti. grindinis daugiau šiltalo į grindis, radiatoriai ar orinis daugiau į lubas.
oro kiekiai pagal visus skaičiavimus telpu į 150m3

Šventa tiesa. Tik viena smulkmena, kad prie lauko temperatūros +7 ir idealiomis sąlygomis. Pasidomėkite kiek NK bus prie -15.

o kaip va tokia saules namo koncepcija: http://www.builditso...-saunders-1.pdf
panasu kad isprendzia pagrindines cia minetas tokio namo problemas. Faktiskai saules kolektoriaus ir "siltnamio" hibridas

Geo atveju kolektorius yra 2 m gylyje. Jūsų greičiausia pačiam paviršiui. Įšalas Lietuvoje nuo 0,5 iki 1,5 m. Per tokį šiltalo sluoksnį bus labai nelengva pasiekti pliusinę temperatūrą po namu.

Papildyta:

Čia nelabai supratau ką turite galvoje. Juk nuostolius per langus jau paskaičiavote.

Buvau vienu metu susižavėjęs saulės namu, tačiau labiau pasigilinus teko grįžti į realybę. Pagrindinės priežastys dėl ko vienoks ar kitoks saulės namas pas mus nepasiteisintų mano nuomone yra tokios.
- Keturis šalčiausius mėnesius saulės beveik nėra. Čia ne Alpės kur vyrauja saulėtos žiemos.
- Mūsų klimatas yra gerokai šaltesnis, nei šalyse, kur tokie namai statomi.
- Norint sukaupti šilumos šaltiems mėnesiams reikia labai didelės ir labai gerai apšiltintos vandens talpos. Be to viso stogo padengto saulės kolektoriais. Sistemos kaina sudarytų pusę namo kainos.
- Pasistačius pasyvų namą, jo šildymas elektra turėtų kainuoti 2000 - 3000 lt. per metus. Todėl nėra jokios prasmės įrenginėti net kieto kuro katilinės.
Žodžiu saulės namas arba labai brangiai kainuos arba prisidės prie šildymo rudenį ir pavasarį. Visi tie grąžūs saulės namų pavyzdžiai yra iš saulėtų ir nešaltų regionų. Jūsų nurodytame projekte autorius rašo: "...net įpatingai šaltomis žiemos dienomis kai temperatūra nukrenta iki 32 F (0 C)..."